Kūno skausmai nerviniu pagrindu – gydytojų rekomendacijos ir tyrimai
Kūno skausmai ne visada susiję su traumomis, uždegimais ar kitomis fizinėmis ligomis. Kartais juos sukelia nervinė įtampa, stresas, nerimas ar depresija. Tokie skausmai vadinami psichosomatiniais – jų metu žmogus jaučia realų fizinį diskomfortą, nors objektyvių medicininių pažeidimų gali ir nebūti.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip gydytojai vertina tokius skausmus, kokius tyrimus dažniausiai skiria, bei kokias rekomendacijas pateikia pacientams.
- Kas tai? – Skausmai, kylantys dėl streso, nerimo ar psichologinių priežasčių, net jei nėra fizinių pažeidimų.
- Kokie simptomai? – Raumenų įtampa, galvos skausmai, spaudimo jausmas krūtinėje, nugaros ar pilvo skausmai be aiškios priežasties.
- Kokie tyrimai? – Kraujo tyrimai, vidaus organų echoskopija, neurologiniai tyrimai, psichiatro ar psichologo įvertinimas.
- Gydytojų rekomendacijos? – Atmesti organines ligas, taikyti streso valdymo technikas, prireikus – psichoterapija ar vaistai nuo nerimo.
- Kodėl svarbu? – Psichosomatiniai skausmai tokie pat realūs kaip ir fiziniai, todėl būtinas kompleksinis gydytojų požiūris.
Kokie simptomai rodo nervinės kilmės kūno skausmus?
Psichosomatiniai skausmai atsiranda tuomet, kai psichologiniai veiksniai – stresas, nerimas, depresija – sukelia realų fizinį diskomfortą. Tokiais atvejais skausmas nėra „išgalvotas“ – žmogus jį jaučia tikrai, tačiau tyrimai dažnai nerodo aiškios fizinės priežasties.
Dažniausi nervinės kilmės skausmai
- Raumenų skausmas ir įtampa. Ypač kaklo, pečių juostos ir nugaros srityse – dažnai dėl nuolatinio streso ar nerimo.
- Galvos skausmai ir migrenos. Streso sukeltas kraujagyslių ir raumenų įtempimas gali išprovokuoti stiprius galvos skausmus.
- Spaudimo jausmas krūtinėje. Dažnai painiojamas su širdies ligomis, nors realiai gali būti streso ar panikos priepuolio simptomas.
- Pilvo skausmai. Nervinė įtampa veikia virškinimo sistemą, sukeldama skausmus, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.
- Plačiai išplitę skausmai. Kai kurie pacientai jaučia „skauda visur“, tačiau tyrimai nerodo konkrečios organinės ligos.
Dr. Gabor Maté, gydytojas ir psichosomatikos tyrinėtojas (Kanada):
„Kūnas niekada nemeluoja. Net jeigu tyrimai nieko nerodo, skausmas yra signalas, kad žmogus patiria įtampą, su kuria jo organizmas nebesusitvarko.“
Kaip atskirti nuo fizinės ligos?
Nors simptomai gali būti labai panašūs į somatines ligas, nervinės kilmės skausmus išduoda tai, kad:
- jie dažnai sustiprėja stresinėse situacijose,
- nėra pastovūs, jų intensyvumas gali kisti dienos eigoje,
- tradiciniai vaistai nuo skausmo padeda tik iš dalies,
- išsamūs tyrimai nerodo organinės patologijos.
Kokius tyrimus skiria gydytojai?
Nors nervinės kilmės skausmai yra dažni, gydytojai pirmiausia privalo atmesti fizines ligas. Todėl diagnostika dažniausiai prasideda nuo bazinių tyrimų.
Pirmiausia atliekami bendrieji kraujo ir šlapimo tyrimai, kurie leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę, atmesti uždegiminius procesus ar infekcijas. Jei pacientas skundžiasi nuolatiniu skausmu pilve ar krūtinėje, gali būti paskiriami echoskopiniai tyrimai (pilvo organų, širdies echoskopija), kartais – rentgenas ar kompiuterinė tomografija. Tai padeda įsitikinti, jog skausmo šaltinis nėra susijęs su vidaus organų ligomis.
Neurologiniai tyrimai taip pat svarbūs, ypač jei yra galvos skausmai, galūnių tirpimai ar silpnumas. Gydytojas gali siųsti atlikti elektromiografiją, galvos MRT ar EEG, jei įtariami nervų sistemos sutrikimai.
Jeigu po visų tyrimų organinių pažeidimų nerandama, į diagnostikos procesą dažnai įtraukiamas ir psichiatras arba psichologas. Specialisto įvertinimas leidžia nustatyti, ar skausmus gali sukelti nerimo sutrikimas, depresija ar lėtinis stresas.
Trumpai tariant, tyrimų eiga dažniausiai atrodo taip:
- baziniai laboratoriniai tyrimai (kraujo, šlapimo),
- instrumentiniai tyrimai (echoskopija, rentgenas, MRT),
- neurologiniai tyrimai (EEG, EMG),
- psichikos sveikatos specialisto konsultacija.
Dr. Rima Banaitienė, šeimos gydytoja (Lietuva):
„Niekada negalima iškart pasakyti, kad skausmas yra nervinės kilmės. Pirmiausia turime įsitikinti, jog pacientas neserga kita rimta liga. Tik tuomet, atmetus organines priežastis, galime kalbėti apie psichosomatinius skausmus.“
Gydytojų rekomendacijos
Nustačius, kad skausmai kyla nerviniu pagrindu, gydymas tampa kompleksinis. Vien tik vaistų nuo skausmo dažniausiai neužtenka, nes jie pašalina tik simptomą, bet ne priežastį.
- Streso valdymas. Gydytojai pabrėžia, kad nervinės įtampos mažinimas yra pirmas žingsnis. Tai gali būti kvėpavimo pratimai, meditacija, joga ar kitos relaksacijos technikos. Svarbiausia – išmokti suteikti kūnui galimybę atsipalaiduoti.
- Psichoterapija. Psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos padeda išsiaiškinti, kas sukelia nuolatinę įtampą, ir mokytis su ja tvarkytis. Kognityvinė elgesio terapija laikoma vienu veiksmingiausių metodų mažinant psichosomatinius simptomus.
- Vaistai. Esant stipriam nerimui ar depresijai, gydytojas psichiatras gali skirti vaistus – dažniausiai tai antidepresantai arba anksiolitikai. Jie vartojami tik prižiūrint specialistui, kad būtų saugu ir efektyvu.
- Fizinis aktyvumas. Reguliari mankšta ar paprastas vaikščiojimas padeda sumažinti raumenų įtampą ir pagerina nuotaiką. Net 30 minučių pasivaikščiojimas kasdien gali turėti reikšmingą poveikį savijautai.
- Gyvenimo būdo korekcija. Gydytojai rekomenduoja gerinti miego kokybę, laikytis darbo ir poilsio režimo, mažinti kofeino bei alkoholio vartojimą. Visa tai turi tiesioginį poveikį nervų sistemai ir kūno pojūčiams.
Dr. Jon Kabat-Zinn, medicinos profesorius ir „Mindfulness-Based Stress Reduction“ metodo kūrėjas:
„Skausmas dažnai neišnyksta akimirksniu, tačiau mes galime pakeisti santykį su juo. Kai mokomės sąmoningai valdyti stresą, kūno pojūčiai tampa lengviau pakeliami.“
Kodėl svarbu nustatyti tikrąją skausmo priežastį?
Kai pacientas jaučia skausmą, labai svarbu aiškiai suprasti, kas jį sukelia – ar tai fizinė liga, ar psichosomatinė reakcija. Tinkama diagnozė leidžia parinkti veiksmingą gydymą ir išvengti nereikalingų klaidų.
Nauda tiksliai nustačius
- Galima išvengti bereikalingų tyrimų ir procedūrų.
- Pacientas gauna tikslines gydytojo rekomendacijas (pvz., psichoterapiją ar streso valdymą).
- Sumažėja nerimas dėl neaiškios sveikatos būklės.
- Pagerėja gydymo rezultatai, nes gydoma priežastis, o ne tik simptomai.
- Sustiprėja paciento pasitikėjimas gydytojais ir pačiu savimi.
Pavojai, jei priežastis nenustatoma
- Skausmas tampa lėtinis ir apsunkina kasdienį gyvenimą.
- Pacientas gali vartoti nereikalingus vaistus, kurie nepadeda.
- Didėja rizika užleistų rimtą ligą, jei ji liko nepastebėta.
- Ilgainiui gali išsivystyti depresija ar nerimo sutrikimai.
- Skausmas ima riboti socialinį gyvenimą ir darbingumą.
Žmonių patirtys
Lina, 34 m.:
„Jaučiau stiprius nugaros skausmus mėnesių mėnesiais. Tyrimai nieko blogo nerodė, bet aš vis tiek gyvenau su nuolatiniu skausmu. Tik psichologės pagalba supratau, kad tai buvo susiję su nuolatiniu stresu darbe. Kai pradėjau mokytis valdyti įtampą, skausmai po truputį silpo.“
Andrius, 46 m.:
„Keli mėnesiai skausmo krūtinėje mane gąsdino – maniau, kad sergu širdies liga. Padariau daugybę tyrimų, visi rezultatai buvo geri. Galiausiai psichiatras paaiškino, kad tai nerimo sutrikimo pasireiškimas. Pradėjus gydymą, pajutau palengvėjimą.“
Rasa, 52 m.:
„Mano skausmai buvo tokie įvairūs – vieną dieną galva, kitą – pilvas. Gydytojai sakė, kad tai nervinės kilmės. Iš pradžių sunku patikėti, bet po terapijos supratau, kad kūnas tiesiog taip reaguoja į emocijas.“
Šios istorijos rodo, kad skausmas nerviniu pagrindu yra realus ir gali paveikti bet kurį žmogų, nepaisant amžiaus ar sveikatos istorijos. Tačiau tinkama gydytojų pagalba ir kompleksinis požiūris padeda sugrįžti į įprastą gyvenimą.