Koks cholesterolis pavojingas ir kodėl?

Cholesterolis dažnai vadinamas blogiu, bet iš tikrųjų jis yra būtinas mūsų organizmui – be jo nebūtų hormonų, ląstelių sienelių ar vitamino D. Problemos kyla tik tada, kai sutrinka pusiausvyra tarp „gerojo“ (DTL) ir „blogojo“ (MTL) cholesterolio. Taigi, pavojingas ne pats cholesterolis, o jo perteklius netinkamoje formoje.

Kodėl „blogasis“ cholesterolis pavojingas?

MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis vadinamas „bloguoju“, nes jo perteklius linkęs kauptis kraujagyslėse. Šis procesas vyksta lėtai ir nepastebimai – todėl dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų iki tol, kol neatsiranda rimtų sveikatos problemų.

1. Kaupia apnašas arterijose.
   Kai MTL yra per daug, jis prilimpa prie kraujagyslių sienelių ir formuoja vadinamąsias aterosklerozės plokšteles.
2. Siaurina kraujagysles.
   Šios plokštelės mažina arterijų pralaidumą, todėl kraujas teka sunkiau, o širdis dirba intensyviau.
3. Gali plyšti ir sukelti krešulius.
   Plyšus apnašai, susidaro kraujo krešuliai, kurie gali visiškai užblokuoti kraujagyslę – taip ištinka infarktas arba insultas.
4. Veikia visą organizmą.
   Padidėjęs MTL siejamas ne tik su širdies ligomis, bet ir su inkstų, kepenų bei smegenų kraujotakos sutrikimais.

Per didelis MTL kiekis ypač pavojingas tada, kai kartu mažas DTL lygis. Tokiu atveju riebalų perteklius nepašalinamas iš kraujotakos ir palaipsniui kaupiasi arterijose.

„Pavojingiausia ne pati cholesterolio molekulė, o tai, kaip ji elgiasi organizme. Kai MTL lieka be DTL „pagalbos“, prasideda tylus kraujagyslių pažeidimo procesas.“ – dr. Emily Carter, kardiologė

Kuo skiriasi gerasis ir blogasis cholesterolis?

Norint suprasti, kuris cholesterolis pavojingas, svarbu žinoti, kuo „gerasis“ ir „blogasis“ skiriasi vienas nuo kito. Abu yra būtini, tačiau jų pusiausvyra lemia širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Kaip matyti iš lentelės, abu cholesterolio tipai atlieka skirtingus, bet vienodai svarbius vaidmenis. Tik tada, kai „blogasis“ MTL tampa per didelis, o „gerasis“ DTL per mažas, prasideda pavojingas disbalansas. Todėl tikrindami cholesterolį visada atkreipkite dėmesį ne tik į bendrą skaičių, bet ir į jų santykį – būtent jis parodo realią širdies ligų riziką.

„Cholesterolis pats savaime nėra priešas. Pavojus kyla tik tada, kai organizmas praranda pusiausvyrą tarp MTL ir DTL.“ – dr. Michael Reeves, kardiologas

Kaip sužinoti, ar jūsų cholesterolis pavojingas?

Vien tik bendro cholesterolio kiekis nepasako visos tiesos. Pavojus kyla tada, kai keičiasi santykis tarp skirtingų cholesterolio tipų – kai „blogasis“ (MTL) ima dominuoti prieš „gerąjį“ (DTL). Norint tiksliai įvertinti riziką, būtina žinoti kelis pagrindinius rodiklius.

1. Bendras cholesterolis.Tai visų lipidų suma kraujyje. Optimalus lygis – mažiau nei 5,0 mmol/l. Didesnės vertės dar nereiškia pavojaus, jei DTL lygis yra pakankamai aukštas.
2. MTL („blogasis“) cholesterolis. Pavojingas, kai viršija 3,0 mmol/l. Jei žmogus turi širdies ar kraujagyslių ligų, ši riba turėtų būti dar mažesnė – iki 2,5 mmol/l.
3. DTL („gerasis“) cholesterolis. Kuo daugiau, tuo geriau – daugiau nei 1,0 mmol/l vyrams ir 1,2 mmol/l moterims laikoma sveika riba.
4. Trigliceridai. Tai riebalai, kurie kartu su MTL skatina apnašų formavimąsi. Optimalus kiekis – mažiau nei 1,7 mmol/l.
5. Santykis tarp bendro ir DTL cholesterolio. Tai vienas tiksliausių rodiklių: idealu, kai santykis yra mažesnis nei 4. Pavyzdžiui, jei bendras cholesterolis – 5 mmol/l, o DTL – 1,3 mmol/l, santykis yra 3,8 – tai dar sveika riba.

„Vien bendras cholesterolio skaičius mažai ką pasako. Tik pažvelgę į santykį tarp MTL ir DTL galime įvertinti realią širdies ligų riziką.“ – dr. Sarah Bennett, vidaus ligų gydytoja

Kaip interpretuoti savo tyrimų rezultatus

Jei tyrimų lape matote aukštą bendrą cholesterolį, neskubėkite panikuoti – žiūrėkite, kuris rodiklis kelia disbalansą.

• Jei aukštas MTL ir žemas DTL → padidėjusi širdies ligų rizika.
• Jei aukštas bendras, bet aukštas ir DTL → balansas dar gali būti sveikas.
• Jei aukšti trigliceridai → verta keisti mitybą ir daugiau judėti.

Cholesterolio vertinimas visada turi būti individualus – gydytojas atsižvelgia į amžių, svorį, kraujospūdį ir paveldimumą.

„Rezultatai turi būti vertinami kaip dėlionės dalys – vienas skaičius nieko nepasako be konteksto.“ – dr. Laura Mitchell, kardiologė

Kaip sumažinti pavojingo cholesterolio kiekį

Jei kraujo tyrimai rodo padidėjusį MTL cholesterolio lygį, pirmasis žingsnis nėra vaistai – dažnai užtenka pakeisti gyvenimo būdą. Moksliniai tyrimai rodo, kad tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas gali sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį net iki 20–30 %.

Norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, svarbu derinti keletą strategijų:

• valgyti daugiau daržovių, avižų, pupelių ir viso grūdo produktų,
• mažinti sočiųjų riebalų (sviesto, riebios mėsos, sūrių) kiekį,
• daugiau judėti – bent 30 minučių per dieną,
• vengti streso ir pakankamai miegoti.

„Kiekvienas pakeistas įprotis – žingsnis arčiau sveikos širdies. Svarbiausia – pastovumas, o ne tobulumas.“ – dr. James Collins, kardiologas

Kokie simptomai gali rodyti pavojingai aukštą cholesterolį

Padidėjęs cholesterolis vadinamas „tyliuoju pavojumi“, nes ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Daugelis žmonių sužino apie problemą tik atlikę kraujo tyrimus arba susidūrę su rimtais širdies ar kraujagyslių sutrikimais. Vis dėlto tam tikri požymiai gali įspėti apie pavojingai aukštą cholesterolio kiekį.

1. Dažnas nuovargis ir energijos stoka. Kai kraujagyslės susiaurėja dėl riebalinių apnašų, audiniai gauna mažiau deguonies, todėl žmogus jaučiasi pavargęs net po poilsio.
2. Krūtinės spaudimas ar skausmas. Tai vienas pirmųjų požymių, kad širdis gauna per mažai kraujo. Skausmas gali plisti į ranką, kaklą ar žandikaulį.
3. Dusulys ir galvos svaigimas. Susiaurėjus kraujagyslėms, širdžiai sunkiau pumpuoti kraują, todėl fizinio krūvio metu atsiranda oro trūkumo pojūtis.
4. Šalčio pojūtis rankose ar kojose. Sutrinka kraujo apytaka galūnėse – jos tampa šaltesnės, kartais net nutirpsta ar pamėlsta pirštai.
5. Geltonos sankaupos aplink akis (ksantomos). Tai riebalų sankaupos odoje – aiškus ženklas, kad kraujyje per daug cholesterolio ar trigliceridų.
6. Aukštas kraujospūdis. Cholesterolio apnašos verčia širdį dirbti intensyviau, o tai ilgainiui pakelia kraujospūdį.

Šie simptomai dažniausiai pasireiškia ne iš karto, o po daugelio metų. Todėl net jei jaučiatės gerai, rekomenduojama profilaktiškai tikrinti cholesterolio lygį bent kartą per metus, ypač po 35 metų.

„Cholesterolis tyliai kaupiasi metų metus. Kai atsiranda simptomai – tai jau įspėjimas, kad širdis dirba viršvalandžius.“ – dr. Emily Carter, kardiologė

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Padidėjęs cholesterolis dažnai vystosi tyliai, todėl daugelis žmonių delsia kreiptis į gydytoją. Tačiau yra atvejų, kai nedelsiant verta pasitikrinti, net jei nejaučiate ryškių simptomų.

1. Kai bendras cholesterolis viršija 6 mmol/l. Tai riba, po kurios cholesterolio perteklius ima aktyviai kauptis kraujagyslėse ir didina aterosklerozės riziką.
2. Jei šeimoje yra buvę ankstyvų širdies ar insulto atvejų. Paveldimumas labai svarbus. Jei tėvai ar broliai/seserys sirgo širdies ligomis iki 55 metų (vyrams) ar 65 metų (moterims) – būtina tikrintis reguliariai.
3. Jei turite aukštą kraujospūdį ar diabetą. Šios būklės pagreitina cholesterolio apnašų susidarymą kraujagyslėse, todėl net šiek tiek padidėję rodikliai gali būti pavojingi.
4. Jei rūkote ar turite antsvorio. Abu šie faktoriai mažina „gerojo“ DTL kiekį ir skatina „blogojo“ MTL augimą.
5. Jei jaučiate krūtinės skausmą, dusulį ar staigų silpnumą. Tai gali būti pirmieji širdies ar kraujotakos sutrikimo simptomai – tokiais atvejais reikia kreiptis nedelsiant.
6. Jei pasireiškia ksantomos ar geltonos dėmelės aplink akis. Tai aiškus požymis, kad riebalų koncentracija kraujyje per didelė ir reikalingas gydytojo įvertinimas.

Reguliarūs kraujo tyrimai ir konsultacijos su šeimos gydytoju leidžia laiku pastebėti pavojingus pokyčius. Net jei jaučiatės gerai, tyrimai kas 12 mėnesių padeda išvengti rimtų širdies ligų.

„Cholesterolio tyrimas turėtų būti toks pat įprastas kaip dantų patikra. Geriausia ligų profilaktika – žinoti savo skaičius.“ – dr. Sarah Bennett, vidaus ligų gydytoja

Ką valgyti, kad apsaugotumėte širdį nuo pavojingo cholesterolio

Tinkama mityba yra vienas veiksmingiausių būdų mažinti „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį ir stiprinti kraujagyslių sveikatą. Svarbu ne tik vengti riebalų pertekliaus, bet ir įtraukti produktus, kurie padeda organizmui natūraliai palaikyti pusiausvyrą tarp DTL ir MTL.

Norint pasiekti geriausių rezultatų, verta ne tik rinktis tinkamus produktus, bet ir vengti paslėptų riebalų šaltinių – perdirbto maisto, margarino, greito maisto produktų. Reguliarus sveikų produktų vartojimas padeda mažinti MTL, didinti DTL ir pagerinti bendrą kraujagyslių būklę.

„Kiekvienas šaukštas avižų ar alyvuogių aliejaus prisideda prie jūsų arterijų švaros. Maistas iš tikrųjų gali būti vaistas, jei jį renkamės sąmoningai.“ – dr. Michael Reeves, dietologas

Dažniausiai užduodami klausimai