Kodėl mirguliuoja akyse ir skauda galvą – atsako neurologai
Akių mirgėjimas kartu su galvos skausmu yra simptomas, kurį patiria nemaža dalis žmonių. Kartais tai tik trumpalaikė reakcija į nuovargį ar ryškią šviesą, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti rimtesnės būklės – pavyzdžiui, migrenos su aura ar net kraujagyslių sutrikimų – požymis. Neurologai pabrėžia, kad svarbu atskirti pavienius atvejus nuo pasikartojančių ir lydimų kitų simptomų.
- Dažniausia priežastis: migrena su aura – prieš galvos skausmą akyse atsiranda mirgėjimas, zigzagai ar dėmės.
- Kitos galimybės: akių nuovargis, regos sutrikimai, kraujospūdžio svyravimai, kraujotakos problemos.
- Kada nerimauti: jei simptomai atsiranda pirmą kartą, dažnai kartojasi, trunka ilgiau nei 30 min., ar lydimi silpnumo, kalbos, koordinacijos sutrikimų.
- Ką daro gydytojas: įvertina neurologinę būklę, gali skirti akių tyrimą, kraujospūdžio kontrolę, galvos MRT ar kraujagyslių tyrimus.
- Ką daryti pačiam: stebėti simptomų dažnį, vengti migreną provokuojančių veiksnių (miego trūkumo, streso, tam tikrų produktų), laiku kreiptis į gydytoją.
Dažniausios priežastys
Akių mirgėjimas kartu su galvos skausmu dažniausiai nėra atsitiktinis. Neurologai išskiria kelias pagrindines būkles, kurios gali sukelti tokią simptomų kombinaciją.
- Migrena su aura. Tai bene dažniausia priežastis. Prieš prasidedant galvos skausmui, žmogus akyse gali matyti mirgėjimą, zigzaginius raštus, ryškias dėmes ar net laikinai prarasti dalį regėjimo. Aura trunka 20–30 minučių ir po jos paprastai seka stiprus galvos skausmas.
- Akių nuovargis ir regos sutrikimai. Ilgas darbas prie kompiuterio, regos korekcijos poreikis (akiniai ar kontaktiniai lęšiai) taip pat gali sukelti mirguliavimą ir galvos skausmą, ypač akių srityje.
- Kraujospūdžio svyravimai. Staigus kraujospūdžio padidėjimas ar sumažėjimas gali sukelti akių mirgėjimą, galvos svaigimą bei skausmą. Tai dažnai nutinka žmonėms, turintiems hipertenziją.
- Kraujotakos sutrikimai smegenyse. Retesniais atvejais akių mirgėjimas ir galvos skausmas gali būti laikino išeminio priepuolio (TIA) požymis, ypač jei simptomus lydi silpnumas, kalbos sutrikimai ar koordinacijos problemos.
- Kitos priežastys. Mirguliavimą gali sukelti dehidratacija, mažas cukraus kiekis kraujyje, hormoniniai pokyčiai (ypač moterims), kai kurie vaistai ar net stipri nervinė įtampa.
Dr. Ričardas Kalnius, neurologas (Lietuva):
„Nors dažniausiai akių mirgėjimas su galvos skausmu rodo migreną, būtina įvertinti visą paciento būklę. Kartais už šių simptomų slepiasi ir kraujotakos sutrikimai.“
Dažniausių priežasčių palyginimas
Priežastis | Pagrindiniai simptomai | Kuo išsiskiria? |
---|---|---|
Migrena su aura | Mirgėjimas akyse, zigzaginiai raštai, dėmės; po 20–30 min. – stiprus galvos skausmas, dažnai vienoje pusėje, pykinimas, jautrumas šviesai. | Aura visada pasireiškia prieš galvos skausmą, simptomai kartojasi panašiu scenarijumi. |
Akių nuovargis | Mirguliavimas, akių sausumas, spaudimas ar skausmas akių srityje, silpnesnis galvos skausmas. | Simptomai sustiprėja po darbo prie ekrano, pagerėja pailsėjus ir padarius pertrauką. |
Kraujospūdžio svyravimai | Mirgėjimas, galvos svaigimas, spaudimas galvoje, kartais pykinimas. | Dažnai atsiranda staiga; kraujospūdžio matavimas parodo padidėjimą ar sumažėjimą. |
Kraujotakos sutrikimai (TIA) | Trumpalaikis regos sutrikimas, mirguliavimas, stiprus galvos skausmas, gali lydėti tirpimas, kalbos, koordinacijos sutrikimai. | Simptomai atsiranda staiga ir gali būti gyvybei pavojingos būklės ženklas. |
Kada nerimauti ir kreiptis į gydytoją?
Akių mirgėjimas su galvos skausmu dažniausiai yra nepavojingas, ypač jei jis susijęs su migrena ar akių nuovargiu. Tačiau yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją kuo skubiau.
Į neurologą ar šeimos gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:
- simptomai atsirado pirmą kartą ir yra neįprastai intensyvūs,
- mirguliavimas ar regėjimo sutrikimai trunka ilgiau nei 30 minučių,
- kartu pasireiškia silpnumas, tirpimas, koordinacijos ar kalbos sutrikimai,
- galvos skausmas yra labai stiprus, staigus, „blogiausias gyvenime“,
- simptomai kartojasi dažnai arba jų intensyvumas didėja,
- atsiranda papildomi požymiai – pykinimas, sąmonės praradimas, dvigubas matymas.
Dr. Vytautas Budrys, neurologas (Lietuva):
„Jei kartu su akių mirgėjimu žmogus patiria kalbos, pusiausvyros ar jėgos sutrikimus, tai gali būti rimtos kraujotakos problemos požymis. Tokiais atvejais reikia skubios medicinos pagalbos.“
Kokius tyrimus atlieka gydytojai?
Norint išsiaiškinti, ar simptomai susiję su migrena, akių nuovargiu ar kraujotakos sutrikimais, gydytojai dažniausiai pradeda nuo išsamaus pokalbio ir apžiūros.
- Neurologinis įvertinimas. Neurologas patikrina refleksus, koordinaciją, regėjimo laukus, jautrumą. Tai padeda nustatyti, ar nėra neurologinio deficito.
- Akių tyrimai. Oftalmologas gali atlikti akių dugno apžiūrą, regėjimo aštrumo testus, pamatuoti akispūdį. Kartais akių mirgėjimą sukelia tinklainės ar regos nervo pakitimai.
- Kraujo spaudimo kontrolė. Kraujospūdžio matavimas ir jo svyravimų stebėjimas leidžia atmesti hipertenziją ar hipotenziją kaip galimą priežastį.
- Laboratoriniai tyrimai. Atliekami bendrieji kraujo tyrimai, gliukozės kiekio nustatymas, kartais – hormonų tyrimai, ypač jei simptomai siejami su endokrinine sistema.
- Vaizdiniai tyrimai. Jei simptomai kelia nerimą, gali būti atliekamas galvos MRT arba KT tyrimas, siekiant atmesti rimtesnes ligas, tokias kaip kraujagyslių patologija ar navikai. Kai kuriais atvejais skiriami galvos kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai (doplerografija).
Dr. Jūratė Šileikienė, neurologė (Lietuva):
„Net jei dažniausiai akių mirgėjimas yra migrenos simptomas, pirmą kartą pasireiškus tokiai būklei visuomet rekomenduojame atlikti bent bazinius tyrimus, kad atmestume rimtesnius sutrikimus.“
Neurologų rekomendacijos pacientams
Stebėkite simptomus
Užsirašykite, kada atsiranda mirgėjimas ir galvos skausmas, kiek trunka, kas jį provokuoja. Tai padės gydytojui tiksliau nustatyti diagnozę.
Atsisakykite provokuojančių veiksnių
Dažniausi migrenos provokatoriai: miego trūkumas, stresas, tam tikri maisto produktai (šokoladas, raudonas vynas, brandinti sūriai), ryški šviesa, triukšmas. Jei pastebite ryšį, stenkitės jų vengti.
Pasirūpinkite akimis
Ilgai dirbdami prie kompiuterio darykite pertraukas, naudokite tinkamą apšvietimą, mirksėkite dažniau. Regėjimą rekomenduojama tikrintis bent kartą per 1–2 metus.
Laikykitės sveiko gyvenimo būdo
Reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, pakankamas vandens kiekis ir subalansuota mityba padeda sumažinti galvos skausmų dažnį ir intensyvumą.
Kreipkitės į gydytoją
Jei simptomai atsirado pirmą kartą, dažnai kartojasi arba lydi kiti sutrikimai (silpnumas, kalbos problemos, tirpimas), būtina pasikonsultuoti su neurologu ar šeimos gydytoju.