Kodėl atsiranda širdies permušimai naktį ir kaip juos suvaldyti?

Naktiniai širdies permušimai — tai jausmas, kai širdis ima plakti greičiau, stipriau ar nereguliariai. Kai kurie žmonės apibūdina juos kaip trumpą „plazdėjimą“ krūtinėje, „sustojimą“ ar net tarsi širdies „apsivertimą“. Dažnai tokie pojūčiai pasireiškia atsigulus — būtent tada, kai nurimsta kūnas ir sumažėja dėmesio blaškančių dirgiklių.

Nors daugeliu atvejų tai yra nekenksmingas fiziologinis reiškinys, kartais širdies permušimai gali būti ženklas, kad reikėtų atidžiau stebėti širdies veiklą arba pasitarti su gydytoju.

Kas yra širdies permušimai ir kodėl jie pasireiškia naktį

Širdies permušimai – tai trumpi, nereguliarūs širdies ritmo pokyčiai, kai žmogus pajunta vieną ar kelis stipresnius dūžius, širdies „sustojimą“ ar „plazdėjimą“. Medicinoje šis reiškinys vadinamas palpitacijomis.

Dažniausiai tokie pojūčiai nėra pavojingi ir atsiranda dėl laikinų širdies elektrinio impulso sutrikimų, kurie neturi įtakos bendrai širdies funkcijai. Visgi kai kurie žmonės šiuos pojūčius jaučia dažniau naktį.

Kodėl taip nutinka? Naktį, kai žmogus guli, kraujas lengviau teka į širdį, todėl ji plaka šiek tiek stipriau. Be to, sumažėja išorinių dirgiklių, kūnas atsipalaiduoja, o protas labiau sutelkia dėmesį į kūno pojūčius. Tai reiškia, kad net ir normalus širdies plakimas gali būti suvokiamas kaip neįprastas ar neraminantis.

Permušimus gali sustiprinti ir psichologiniai veiksniai – stresas, nerimas, emocinė įtampa. Daugelis žmonių juos jaučia po įtemptos dienos, ypač jei vakare buvo vartota kavos, alkoholio, nikotino ar energinių gėrimų.

„Širdies permušimai dažniausiai nėra pavojingi, bet jie yra signalas, kad širdis reaguoja į išorinius ar vidinius pokyčius – stresą, nuovargį, mitybą ar hormonų svyravimus.“ dr. Michael Harris

Kada širdies permušimai gali būti pavojingi

Daugeliu atvejų naktiniai širdies permušimai yra laikinas ir nepavojingas reiškinys. Tačiau kartais jie gali būti signalas, kad organizme vyksta pokyčiai, reikalaujantys medicininio įvertinimo.

1. Permušimai kartojasi kasdien: jei pojūtis išlieka kelias savaites ar tampa dažnesnis, verta kreiptis į gydytoją kardiologą.
2. Juos lydi kiti simptomai: dusulys, galvos svaigimas, krūtinės skausmas ar silpnumas gali rodyti rimtesnį širdies ritmo sutrikimą.
3. Jaučiamas labai greitas pulsas: kai pulsas viršija 120 dūžių per minutę ramybės būsenoje, tai gali būti širdies aritmijos požymis.
4. Permušimai atsiranda miegant ant šono ar pasikeitus kūno padėčiai: tai gali reikšti kraujotakos sutrikimus arba padidėjusį spaudimą širdžiai.
5. Turite lėtinių ligų: sergant hipertenzija, cukriniu diabetu ar turint padidėjusią cholesterolio koncentraciją, permušimai gali būti susiję su širdies raumens apkrova.
6. Vartojate vaistus ar papildus: kai kurie stimuliuojantys vaistai ir maisto papildai (pvz., energiniai gėrimai, svorio mažinimo priemonės) gali išbalansuoti širdies ritmą.
7. Permušimus sustiprina nerimas ar panikos priepuoliai: emocinis stresas suaktyvina simpatinę nervų sistemą, o tai gali sukelti trumpus, bet stiprius širdies plakimus.

Kai šie simptomai pasireiškia kartu arba trukdo miegui, būtina pasitarti su gydytoju. Specialistas gali paskirti EKG, Holterio tyrimą ar kraujo analizę, kad būtų įvertinta širdies veikla. Ankstyvas ištyrimas padeda nustatyti priežastį ir išvengti rimtesnių komplikacijų.

Kaip sumažinti širdies permušimus naktį

Širdies permušimai dažniausiai nėra pavojingi, tačiau jie gali trikdyti miegą ir kelti nerimą. Nedidelės gyvenimo būdo korekcijos dažnai padeda stabilizuoti širdies ritmą ir sumažinti simptomų dažnį.

1. Venkite stimuliuojančių medžiagų vakare: kofeinas, energiniai gėrimai, alkoholis ir nikotinas skatina nervų sistemą ir didina širdies jautrumą. Geriausia jų nevartoti bent 4–5 val. prieš miegą.
2. Laikykitės reguliaraus miego režimo: eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu. Miego trūkumas didina streso hormonų (adrenalino ir kortizolio) kiekį, o tai skatina permušimus.
3. Įtraukite daugiau magnio ir kalio: šie mineralai padeda palaikyti stabilų širdies ritmą. Juos galima gauti iš bananų, avokadų, žalialapių daržovių ar specialių papildų.
4. Praktikuokite kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimus: gilus kvėpavimas, lėtas iškvėpimas ar meditacija padeda sumažinti streso reakciją ir nuraminti širdį.
5. Rinkitės lengvą vakarienę: sotūs, riebūs ar aštrūs patiekalai apsunkina virškinimą ir gali didinti spaudimą diafragmai, o tai kartais išprovokuoja permušimus.
6. Reguliariai judėkite: vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas (pvz., vaikščiojimas ar plaukimas) gerina kraujotaką ir stiprina širdį. Svarbu vengti intensyvių treniruočių vėlai vakare.
7. Stebėkite širdies ritmą: naudinga turėti pulsą matuojantį įrenginį ar išmanų laikrodį. Jei permušimai dažnėja ar trunka ilgiau nei kelias sekundes, pasitarkite su gydytoju.

Širdies permušimų prevencija prasideda nuo kasdienių įpročių. Subalansuota mityba, pakankamas poilsis ir ramus vakaro ritmas padeda širdžiai dirbti tolygiau. O jei simptomai vis tiek išlieka, verta pasitarti su kardiologu – dažnai užtenka paprastų tyrimų, kad būtų rastas tikrasis priežasties šaltinis.

Priežastys ir pasekmės

Kada kreiptis į gydytoją

Daugeliu atvejų naktiniai širdies permušimai nėra pavojingi, tačiau tam tikrais atvejais jie gali rodyti širdies ar kraujotakos sistemos sutrikimus. Toliau pateikiamos situacijos, kai būtina pasitarti su specialistu.

1. Permušimai dažni ir trunka ilgiau nei kelias sekundes: tai gali reikšti širdies ritmo sutrikimą, kurį reikia ištirti.
2. Juos lydi krūtinės skausmas, dusulys ar galvos svaigimas: tokie simptomai gali rodyti širdies raumens apkrovą ar deguonies trūkumą.
3. Permušimai atsiranda kartu su alpimo epizodais: tai signalas, kad širdies ritmas gali būti per lėtas arba per greitas.
4. Turite lėtinių širdies ligų ar padidėjusį kraujospūdį: tokiais atvejais permušimai gali tapti pavojingi, jei nėra tinkamai prižiūrimi.
5. Jaučiate nereguliarų pulsą net ramybės metu: jei pulsas šokinėja arba ritmas nuolat kinta, būtina atlikti EKG ar Holterio tyrimą.
6. Permušimus sustiprina vaistai ar papildai: kai kurie preparatai, ypač stimuliuojantys, gali išbalansuoti širdies elektrinę veiklą.
7. Permušimai kartojasi naktį kelis kartus per savaitę: tai ženklas, kad širdis reaguoja į sisteminį dirgiklį – reikėtų nustatyti priežastį.

Širdies permušimai yra simptomas, o ne liga. Laiku kreipiantis į gydytoją, dažniausiai pakanka kelių tyrimų – EKG, kraujo analizės ar Holterio monitoravimo, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Ankstyvas įvertinimas padeda išvengti rimtesnių komplikacijų ir atkurti ramų miegą bei pasitikėjimą savo kūnu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar širdies permušimai naktį yra pavojingi?

Daugeliu atvejų jie nėra pavojingi. Tai laikinas širdies ritmo svyravimas, kuris dažniausiai susijęs su stresu, nuovargiu ar stimuliuojančių medžiagų vartojimu. Tačiau jei permušimai kartojasi dažnai, verta pasitarti su gydytoju.

Kodėl permušimai dažniau pasireiškia naktį?

Gulint širdis dirba intensyviau, o žmogus labiau jaučia kūno pojūčius. Be to, naktį sumažėja išorinių dirgiklių, todėl net įprastas širdies ritmas gali atrodyti neįprastas.

Ką daryti, kai pajuntu stiprų širdies permušimą?

Stenkitės nurimti ir giliai kvėpuoti. Galite trumpai atsisėsti ar pakeisti kūno padėtį. Jei pojūtis nepraeina arba lydi dusulys, svaigulys ar skausmas krūtinėje – būtina kreiptis į gydytoją.

Ar padeda magnio papildai?

Taip, jei permušimus sukelia magnio ar kalio trūkumas. Šie mineralai palaiko širdies elektrinį stabilumą. Tačiau papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju arba atlikus tyrimus.

Ar širdies permušimus gali sukelti stresas?

Taip. Emocinė įtampa ir nerimas didina adrenalino gamybą, todėl širdis plaka greičiau ir stipriau. Ilgalaikis stresas gali sukelti nuolatinius ritmo svyravimus.

Kada reikėtų kreiptis į kardiologą?

Jei permušimai kartojasi kasdien, trunka ilgai ar pasireiškia kartu su silpnumu, skausmu krūtinėje, dusuliu ar alpimu. Kardiologas gali atlikti EKG ar Holterio tyrimą ir nustatyti tikslią priežastį.