Blogas kūno kvapas – jautri, bet labai dažna problema. Daugelis žmonių mano, kad jis susijęs tik su prakaitavimu ar higiena, tačiau realybėje priežasčių gali būti gerokai daugiau. Kartais kvapas atsiranda dėl hormoninių pokyčių, kartais – dėl mitybos įpročių, o kai kuriais atvejais jis gali signalizuoti apie infekciją ar medžiagų apykaitos sutrikimą.
Svarbu suprasti, kad pats prakaitas dažniausiai yra beveik bekvapis. Nemalonus kvapas atsiranda tada, kai odos bakterijos skaido prakaito sudedamąsias dalis. Tačiau jei kvapas tampa neįprastai stiprus, aitrus ar staiga pasikeičia, verta į tai atkreipti dėmesį.
- Hormonų pokyčiai: brendimas, menopauzė, skydliaukės sutrikimai.
- Mityba: česnakai, svogūnai, alkoholis, aštrus maistas.
- Infekcijos: bakterinės ar grybelinės odos infekcijos.
- Stresas: didina apokrininių liaukų aktyvumą.
- Medžiagų apykaitos sutrikimai: retesnės, bet galimos priežastys.
Kaip formuojasi kūno kvapas?
Žmogaus kūne yra dviejų tipų prakaito liaukos – ekrininės ir apokrininės. Ekrininės liaukos išsidėsčiusios visame kūne ir atsakingos už kūno temperatūros reguliavimą. Jų išskiriamas prakaitas beveik neturi kvapo.
Apokrininės liaukos, esančios pažastyse, kirkšnyse ir kitose kūno vietose, išskiria tirštesnį sekretą, kuriame daugiau baltymų ir lipidų. Kai šias medžiagas skaido odos bakterijos, susidaro specifinis kvapas.
Kūno kvapas stiprėja, kai:
- Padidėja prakaitavimas
- Odoje dauginasi bakterijos
- Pasikeičia hormonų lygis
- Sutrikusi medžiagų apykaita
„Nemalonus kvapas atsiranda ne dėl paties prakaito, o dėl bakterijų veiklos odoje“, – teigia dermatologė dr. Whitney Bowe.
Todėl net ir laikantis higienos, tam tikromis sąlygomis kvapas gali sustiprėti.
Hiperhidrozė: kai prakaitavimas tampa per gausus
Kartais blogas kūno kvapas susijęs ne su pačia bakterine flora ar mityba, o su per dideliu prakaitavimu – būkle, vadinama hiperhidroze. Ji gali būti pirminė (be aiškios medicininės priežasties) arba antrinė, susijusi su kitomis ligomis.
Per gausus prakaitavimas sudaro drėgną terpę bakterijoms, todėl kvapas tampa stipresnis. Dažniausiai pažeidžiamos pažastys, delnai, pėdos ir veidas.
Pirminė hiperhidrozė dažniausiai prasideda paauglystėje ir gali būti paveldima. Antrinė forma gali būti susijusi su skydliaukės sutrikimais, cukriniu diabetu ar tam tikrų vaistų vartojimu.
Jei prakaitavimas yra labai intensyvus, trikdo kasdienę veiklą ar sukelia socialinį diskomfortą, verta kreiptis į gydytoją. Gydymo galimybės gali apimti stipresnius antiperspirantus, vaistus ar net botulino toksino injekcijas.
Hormonai ir kūno kvapas: koks ryšys?
Hormoniniai pokyčiai yra viena dažniausių priežasčių, kodėl kūno kvapas gali sustiprėti ar pasikeisti. Brendimo laikotarpiu aktyvuojasi apokrininės liaukos, todėl paaugliai dažnai pastebi ryškesnį kvapą.
Moterims kvapas gali keistis menstruacijų ciklo metu, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu. Taip pat skydliaukės veiklos sutrikimai gali didinti prakaitavimą ir keisti kvapo intensyvumą.
Streso metu organizmas išskiria daugiau adrenalino ir kortizolio, o tai stimuliuoja apokrinines liaukas. Dėl to stresinis prakaitas dažnai turi stipresnį, aštresnį kvapą.
Mityba ir kūno kvapas: ar maistas gali pakeisti aromatą?
Tai, ką valgome, gali turėti tiesioginę įtaką kūno kvapui. Kai kurie maisto produktai suskaidomi į junginius, kurie išsiskiria per prakaitą ir plaučius. Dėl to kvapas gali tapti stipresnis ar neįprastas.
Ypač stiprų poveikį turi česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai, alkoholis ir raudona mėsa. Šiuose produktuose esančios sieros turinčios medžiagos ar kiti lakieji junginiai patenka į kraują ir išsiskiria per odą.
Taip pat svarbus baltymų perteklius mityboje. Kai organizmas skaido baltymus, gali susidaryti daugiau amoniako ar kitų azotinių junginių, kurie kartais keičia kvapą.
Maisto produktų įtaka kūno kvapui
| Maisto grupė | Galimas poveikis kvapui |
|---|---|
| Česnakai ir svogūnai | Sieros junginiai gali sukelti stipresnį kvapą |
| Alkoholis | Išsiskiria per odą ir kvėpavimą |
| Aštrus maistas | Didina prakaitavimą |
| Didelis baltymų kiekis | Gali keisti prakaito sudėtį |
Ar blogas kūno kvapas gali rodyti infekciją?
Kai kuriais atvejais staiga atsiradęs ar neįprastas kvapas gali būti susijęs su infekcija. Bakterinės ar grybelinės odos infekcijos, ypač pažastyse ar kirkšnyse, gali sukelti stipresnį, rūgštų ar net salstelėjusį kvapą.
Jei kartu pasireiškia paraudimas, niežėjimas, pleiskanojimas ar išskyros, verta kreiptis į gydytoją. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei kvapas atsirado staiga ir nepraeina net laikantis higienos.
„Staigus kūno kvapo pokytis gali būti signalas apie odos ar sisteminę infekciją“, – teigia dermatologė dr. Whitney Bowe.
Tam tikros infekcijos, pavyzdžiui, bakterinė intertrigo ar grybelinė infekcija, dažniau pasitaiko šiltose, drėgnose kūno vietose.
Retesnės priežastys: medžiagų apykaitos sutrikimai
Nors tai pasitaiko retai, kai kurie medžiagų apykaitos sutrikimai gali sukelti specifinį kūno kvapą. Pavyzdžiui, trimetilaminurija – genetinė būklė, kai organizmas neskaido tam tikrų junginių, gali sukelti žuvies kvapą.
Cukrinis diabetas, ypač jei gliukozės kiekis kraujyje labai padidėjęs, gali sukelti salstelėjusį ar acetoną primenantį kvapą.
Tokiais atvejais kūno kvapas yra ne tik kosmetinė problema, bet ir svarbus diagnostinis signalas.
Vaistai ir kūno kvapas: ar tai įmanoma?
Tam tikri vaistai gali pakeisti kūno kvapą arba padidinti prakaitavimą. Pavyzdžiui, kai kurie antidepresantai, hormoniniai preparatai ar vaistai nuo kraujospūdžio gali skatinti prakaito gamybą.
Taip pat kai kurie medikamentai gali paveikti medžiagų apykaitą ar kepenų veiklą, o tai netiesiogiai gali keisti kūno aromatą. Jei kvapo pokytis sutapo su naujo vaisto vartojimo pradžia, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju.
Svarbu nevartoti vaistų savavališkai ir nenutraukti paskirto gydymo be specialisto konsultacijos.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų blogas kūno kvapas susijęs su prakaitavimu, mityba ar laikinais hormoniniais pokyčiais, kai kurie požymiai turėtų paskatinti medicininę konsultaciją.
Sunerimti reikėtų, jei:
- Kvapas atsirado staiga ir yra labai stiprus
- Jis neįprastas, pavyzdžiui, saldus, acetono ar žuvies
- Nepraeina net laikantis geros higienos
- Kartu atsirado svorio kritimas, silpnumas ar kiti sisteminiai simptomai
- Pastebimi odos pokyčiai, paraudimas ar išskyros
Staigus kūno kvapo pokytis gali būti susijęs su hormonų disbalansu, infekcija ar medžiagų apykaitos sutrikimu. Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, hormonų tyrimus ar odos ištyrimą.
„Kūno kvapas gali būti vienas iš pirmųjų signalų, kad organizme vyksta pokyčiai“, – teigia dermatologė dr. Whitney Bowe.
Psichologiniai veiksniai ir kūno kvapo suvokimas
Kartais žmogus jaučia stiprų kūno kvapą, nors aplinkiniai jo nepastebi. Tai gali būti susiję su padidėjusiu nerimu ar vadinamuoju olfaktoriniu referenciniu sindromu – būkle, kai žmogus įsitikinęs, kad nuo jo sklinda nemalonus kvapas.
Stresas ir nerimas taip pat gali skatinti prakaitavimą, o tai dar labiau sustiprina baimę dėl kvapo. Susidaro uždaras ratas – kuo daugiau nerimo, tuo daugiau prakaitavimo.
Jei kūno kvapo problema kelia didelį socialinį nerimą ar vengimą bendrauti, gali būti naudinga ne tik dermatologo, bet ir psichologo konsultacija.
„Kartais problema slypi ne odoje, o žmogaus suvokime ir emocinėje būsenoje“, – teigia dermatologė dr. Whitney Bowe.
Nauda ir rizikos ignoruojant kūno kvapo pokyčius
Kūno kvapas dažnai laikomas tik estetiniu klausimu, tačiau kartais jis gali turėti ir medicininę reikšmę.
Nauda laiku išsiaiškinus priežastį
- Galima anksti nustatyti hormonų ar medžiagų apykaitos sutrikimus.
- Greitesnis infekcijų gydymas.
- Mažesnis socialinis diskomfortas.
- Pagerėjusi gyvenimo kokybė ir pasitikėjimas savimi.
Rizikos ignoruojant problemą
- Galimas lėtinių ligų progresavimas.
- Negydomos odos infekcijos plitimas.
- Didėjantis socialinis nerimas.
- Vėlyva rimtesnių sutrikimų diagnostika.
Dažniausiai užduodami klausimai apie blogą kūno kvapą
Ar blogas kūno kvapas visada reiškia blogą higieną?
Ar stresas gali sustiprinti kūno kvapą?
Ar kvapo pokytis gali rodyti diabetą?
Ar dieta gali sumažinti kūno kvapą?
Kada reikalingi medicininiai tyrimai?
Kiti straipsniai
Hashimoto liga: priežastys, simptomai ir gydymo principai
