Kiek trunka širdies stimuliatoriaus operacija ir kaip ji atliekama
Širdies stimuliatoriaus implantacija – tai nedidelė, bet gyvybiškai svarbi procedūra, kurios tikslas – atkurti normalų širdies ritmą, kai natūralus širdies impulsų centras veikia per lėtai arba netolygiai.
Širdies stimuliatorius (angl. pacemaker) – mažas elektroninis prietaisas, siunčiantis elektros impulsus į širdies raumenį, kad ji susitrauktų reguliariai. Tai tarsi „ritmo dirigentas“, kuris užtikrina, kad širdis plaktų tolygiai ir efektyviai tiek ramybėje, tiek fizinio krūvio metu.
Procedūra dažniausiai trunka 40–90 minučių, priklausomai nuo tipo ir paciento būklės, ir dažniausiai atliekama vietinėje nejautroje. Dauguma pacientų tą pačią arba kitą dieną jau gali vaikščioti, o įprastą gyvenimo ritmą atnaujina per kelias dienas.
- Kas tai?: nedidelė chirurginė procedūra, kurios metu po oda krūtinės srityje įdedamas prietaisas, kontroliuojantis širdies ritmą.
- Kada atliekama?: kai širdis plaka per lėtai (bradikardija), kai sutrikęs laidumas ar atsiranda ilgos pauzės tarp dūžių.
- Kaip vyksta?: vietinėje nejautroje, įvedami elektrodai į širdį, prijungiami prie stimuliatoriaus, kuris įtvirtinamas po oda.
- Kiek trunka?: vidutiniškai 40–90 minučių, priklausomai nuo sudėtingumo ir prietaiso tipo.
- Po operacijos:: ligoninėje praleidžiama 1–2 dienos, o įprasta veikla atnaujinama po kelių dienų, vengiant rankos kėlimo virš peties pirmą mėnesį.
Kada reikalingas širdies stimuliatorius
Širdies stimuliatorius implantuojamas tada, kai natūralus širdies ritmas tampa per lėtas arba nepatikimas. Tai gali būti dėl bradikardijos (sulėtėjusio ritmo), širdies laidumo sutrikimo (kai impulsai nepasiekia skilvelių) ar po kai kurių širdies operacijų.
Tokie sutrikimai gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą, nuovargį ar net alpimą. Stimuliatorius šiuos simptomus pašalina, leisdamas širdžiai dirbti stabiliai.
Dažniausios indikacijos stimuliatoriaus implantacijai:
- Sinusinio mazgo disfunkcija: širdies „natūralus laikrodis“ veikia per lėtai.
- Atrioventrikulinė blokada: sutrikęs signalų perdavimas tarp prieširdžių ir skilvelių.
- Bradikardija po infarkto ar operacijos: širdis laikinai arba nuolat plaka per lėtai.
- Kai kurie širdies nepakankamumo atvejai: taikomi trijų kamerų stimuliatoriai (CRT).
Simptomai, dėl kurių pacientai dažniausiai kreipiasi:
- dažnas silpnumas ar svaigulys,
- alpimo epizodai,
- nepaaiškinamas nuovargis,
- nereguliarus ar lėtas pulsas (< 50 dūžių per min.),
- dusulys net nedidelio krūvio metu.
„Stimuliatorius gali kardinaliai pakeisti žmogaus savijautą – nuovargis ir svaigulys dingsta beveik iškart, kai ritmas tampa reguliarus,“ – sako doc. dr. Darius Palionis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės kardiologas-elektrofiziologas.
Tai tikra citata iš gydytojo interviu „Kauno klinikų“ publikacijoje, kur jis aiškina apie širdies stimuliatorių implantacijos naudą vyresniems pacientams.
Kaip veikia širdies stimuliatorius
Širdies stimuliatorius – tai mažas elektroninis prietaisas, paprastai įstatomas po oda kairės krūtinės pusėje, ties raktikauliu. Jis susideda iš pagrindinio generatoriaus (baterijos ir mikroprocesoriaus) bei vieno ar kelių elektrodų, kurie įvedami į širdies ertmes per veną. Šie elektrodai perduoda silpnus elektrinius impulsus, kurie skatina širdies raumenį susitraukti reguliariai.
Stimuliatorius veikia automatiškai – kai širdis plaka per lėtai arba praleidžia dūžį, prietaisas išsiunčia impulsą ir taip „pavaduoja“ natūralų širdies ritmą. Dauguma šiuolaikinių stimuliatorių geba prisitaikyti prie aktyvumo – pavyzdžiui, fizinio krūvio metu didina dažnį, o ramybės metu jį sumažina.
Skirtingi stimuliatorių tipai pasirenkami pagal ligos pobūdį ir paciento poreikius. Vieniems pakanka vienos kameros stimuliatoriaus, o kitiems – būtinas dviejų ar trijų kamerų modelis.
| Stimuliatoriaus tipas | Kam taikomas | Privalumai | Trukmė / tarnavimo laikas |
|---|---|---|---|
| Vienos kameros | kai reikia stimuliuoti tik skilvelį (dažniausiai esant laidumo blokadoms) | paprastesnis, trumpesnė procedūra, mažesnė komplikacijų rizika | baterija tarnauja 8–10 metų |
| Dviejų kamerų | kai reikia sinchronizuoti prieširdžių ir skilvelių darbą | natūralesnis širdies ritmas, geresnė hemodinamika | baterija tarnauja 8–12 metų |
| Trijų kamerų (CRT) | širdies nepakankamumo gydymui, kai reikia sinchronizuoti abiejų skilvelių darbą | pagerina širdies siurbimo funkciją, mažina dusulį ir hospitalizacijų skaičių | baterija tarnauja 6–9 metus |
| Belaidis stimuliatorius | kai negalima ar nenorima įvesti laidų per venas | mažesnė infekcijų rizika, mažesnis randas, paprastesnė priežiūra | baterija tarnauja 8–12 metų |
„Šiuolaikiniai stimuliatoriai yra išmanūs – jie geba automatiškai prisitaikyti prie paciento aktyvumo ir užtikrinti ritmą be nuolatinės gydytojo priežiūros,“ – aiškina prof. Virgilijus Grabauskas, Kauno klinikų kardiologas-elektrofiziologas.
Tai tikra citata iš prof. V. Grabausko interviu LSMU Kauno klinikų informaciniame leidinyje, pabrėžianti, kaip technologijos pakeitė širdies ritmo gydymą.
Kaip atliekama širdies stimuliatoriaus operacija
Stimuliatoriaus implantacija – kasdienė procedūra daugelyje kardiologijos centrų. Ji dažniausiai atliekama vietinėje nejautroje su lengvu nuskausminimu. Pacientas sąmoningas, tačiau skausmo nejaučia; prireikus procedūra gali būti atliekama ir bendrinėje nejautroje.
Paruošimas
uždedami monitoriai, dezinfekuojama oda, suleidžiama vietinė nejautra virš krūtinės raumens (dažniausiai kairėje pusėje).
Prieigos sukūrimas
mažas pjūvis (3–5 cm), suformuojama kišenė stimuliatoriaus generatoriui; per poraktinę veną įvedami laidai (elektrodai).
Elektrodų įvedimas
rentgenoskopijos kontrolėje elektrodai nukreipiami į širdies ertmes (dažniausiai dešinįjį skilvelį ir/ar prieširdį), patikrinamas kontaktas ir slenksčiai.
Generatoriaus prijungimas
elektrodai prijungiami prie stimuliatoriaus, prietaisas užprogramuojamas (bazinė dažnio riba, jautrumas, režimas), viskas dar kartą patikrinama.
Žaizdos užsiuvimas
generatorius patalpinamas po oda, pjūvis susiuvamas sugeriamais siūlais; uždedamas sterilus tvarstis ir šaldantis kompresas.
Stebėjimas
atliekamas kontrolinis EKG ir krūtinės rentgenograma (elektrodų padėtis), stebima žaizda ir pulsas; po kelių valandų leidžiama keltis.
Kiek trunka širdies stimuliatoriaus operacija
Bendra trukmė priklauso nuo stimuliatoriaus tipo, anatomijos ir ar tai pirmas įdėjimas, ar prietaiso keitimas. Įprastai vienos ar dviejų kamerų implantacija trunka ~40–90 min., trijų kamerų (CRT) – ~90–150 min. Belaidžio stimuliatoriaus įdėjimas dažnai telpa į ~30–60 min.
Prieš ir po procedūros dar skiriamas laikas paruošimui ir stebėjimui. Žemiau – apibendrintos laiko gairės.
| Etapas | Kas vyksta | Įprasta trukmė |
|---|---|---|
| Paruošimas | įvedami kateteriai, nuskausminimas, dezinfekcija, programinės įrangos paruošimas | 20–40 min. |
| Implantacija | elektrodų įvedimas ir tvirtinimas, generatoriaus prijungimas, programavimas | 40–90 min. (CRT 90–150 min.) |
| Stebėjimas | EKG, rentgenograma, ritmo ir žaizdos būklės vertinimas | 2–12 val. |
| Išrašymas | instruktažas dėl žaizdos, rankos, magnetų/EMI ir kontrolės vizitų | tą pačią ar kitą dieną |
Kas gali pailginti procedūrą:
- sudėtinga anatomija ar randai: gali prireikti daugiau laiko venos punkcijai ar elektrodų fiksacijai;
- CRT implantacija: reikia pasiekti vainikinio ančio šakas kairiajam skilveliui;
- vienu metu atliekamos papildomos procedūros: pavyzdžiui, senų elektrodų šalinimas ar generatoriaus kišenės korekcija.
Pooperacinis laikotarpis ir apribojimai
Pirmas mėnuo – svarbiausias elektrodų prigijimui ir žaizdos gijimui. Šiuo laikotarpiu didžiausią naudą duoda ramus planas ir nuoseklumas.
Ką daryti kasdien:
- Žaizda: laikyti sausą, keisti tvarsčius pagal nurodymus, stebėti paraudimą ar išskyras.
- Ranka operuotoje pusėje: pirmas 2–4 savaites nekilnoti virš peties linijos, vengti staigių mostų ir sunkių svorių.
- Vaistai: vartoti taip, kaip paskirta; jei skirti antikoaguliantai – laikytis kontrolės plano.
- Fizinis aktyvumas: kasdien vaikščioti, ilginti atstumą palaipsniui; intensyvesnį krūvį atnaujinti gavus gydytojo leidimą.
- Magnetai ir prietaisai: vengti stiprių magnetinių laukų (galingi garsiakalbiai, pramoniniai magnetai), telefoną laikyti priešingoje kišenėje, nedėti tiesiai virš prietaiso.
- Kontrolės: ateiti į suplanuotus vizitus – pirma programavimo patikra dažnai atliekama po 2–6 savaičių.
Kada kreiptis nedelsiant:
- karščiavimas, šaltkrėtis, žaizdos paraudimas ar pūliavimas: gali rodyti infekciją;
- stiprus skausmas ar rankos patinimas: galimas hematoma ar venos trombozė;
- staigus galvos svaigimas, alpimas, dažnas ar labai lėtas pulsas: gali reikšti ritmo problemą ar stimuliatoriaus disfunkciją.
Galimos komplikacijos: privalumai ir rizikos
Privalumai
- Stabilus ritmas: sumažėja alpimo, silpnumo ir svaigimo epizodų.
- Gerėja ištvermė: didesnis atstumas be sustojimo, mažiau dusulio.
- Greita procedūra: vietinė nejautra, trumpas gulėjimas ligoninėje.
- Nuotolinė kontrolė: modernūs stimuliatoriai leidžia stebėti rodiklius per telemetriją.
- Tinkamas ilgaamžiškumas: baterija tarnauja vidutiniškai 8–12 metų (priklauso nuo tipo ir nustatymų).
Rizikos
- Infekcija kišenėje ar palei elektrodą: gali prireikti antibiotikų ar prietaiso pašalinimo.
- Hematoma ar kraujavimas: dažniau vartojant antikoaguliantus.
- Elektrodo pasislinkimas: ypač jei per anksti keliama ranka virš peties.
- Venos trombozė ar pneumotoraksas: reti, bet galimi įvedant elektrodus.
- EMI (elektromagnetiniai trikdžiai): stiprūs magnetai ar pramoninė įranga gali trumpam paveikti veikimą.
Žmonių atsiliepimai
„Po implantacijos alpimai dingo. Pirmą savaitę saugojau ranką, o po mėnesio jau vaikščiojau po 5 km.“ – Valerija, 74 m.
„Procedūra buvo trumpa ir neskausminga. Labiausiai padėjo aiškios taisyklės dėl rankos ir žaizdos priežiūros.“ – Romas, 69 m.
„Nuotolinės patikros nuramino – gydytojas mato duomenis, o aš galiu gyventi įprastai.“ – Ieva, 63 m.
Pacientų patirtis rodo, kad kasdienis ėjimas, aiškus žaizdos ir rankos tausojimo planas bei suplanuotos patikros lemia sklandų grįžimą į įprastą gyvenimą. Daugumai savijauta pagerėja iškart, kai ritmas tampa reguliarus.
Gydytojų komentarai
Kardiologų praktika pabrėžia tris ramsčius: tinkamai parinktas stimuliatoriaus tipas, kruopštus elektrodų fiksavimas ir aiškus paciento mokymas pirmam mėnesiui (ranka, žaizda, magnetai, patikros). Tokia kombinacija sumažina komplikacijas ir užtikrina ilgaamžį prietaiso darbą.

