Aterosklerozė – tai lėtinė kraujagyslių liga, kai arterijų sienelėse pradeda kauptis riebalinės sankaupos, uždegiminės ląstelės ir kalcio nuosėdos, vadinamos aterosklerozinėmis plokštelėmis. Šis procesas vyksta tyliai ir nepastebimai, todėl daugelis žmonių dešimtmečius nejaučia jokių simptomų. Vis dėlto aterosklerozė yra pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų – miokardo infarkto, insulto, periferinių arterijų ligos – priežastis.
Svarbu tai, kad aterosklerozė nėra atsitiktinė ar neišvengiama. Ją skatina konkretūs rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti ar koreguoti. Rūkymas, aukštas MTL cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis, diabetas, nutukimas, sėdimas gyvenimo būdas ir net stresas prisideda prie arterijų „senėjimo“. Kuo daugiau rizikos veiksnių žmogus turi, tuo greitesnis ir agresyvesnis aterosklerozės progresavimas.
- Pagrindinė priežastis: aterosklerozines plokšteles sukelia ilgalaikis arterijų uždegimas ir riebalų kaupimasis kraujagyslių sienelėse.
- Kas spartina vystymąsi? rūkymas, aukštas MTL cholesterolis, hipertenzija, diabetas, nutukimas, stresas ir genetinis polinkis.
- Kada pradeda vystytis? procesas prasideda dar jaunystėje, bet greičiausiai progresuoja po 40–50 metų.
- Ar galima sustabdyti? taip — mitybos pokyčiai, fizinis aktyvumas, vaistai (statinai), kraujospūdžio kontrolė smarkiai sulėtina progresą.
- Kas svarbiausia prevencijai? nerūkyti, atlikti kraujo tyrimus, mažinti cholesterolį, normalizuoti svorį ir kontroliuoti stresą.
Kas skatina aterosklerozės vystymąsi?
Aterosklerozė nėra vieno veiksnio sukelta liga – tai daugybės ilgainiui susikaupiančių procesų rezultatas. Arterijų sienelės pamažu praranda elastingumą, jose atsiranda mikroįtrūkimų, ima kauptis riebalų sankaupos ir prasideda lėtinis uždegimas. Šį procesą pagreitina tam tikri rizikos veiksniai, kurie veikia tiek atskirai, tiek kartu.
Aukštas MTL („blogojo“) cholesterolio kiekis
Tai vienas pagrindinių aterosklerozės variklių. MTL dalelės lengvai įsiskverbia į pažeistas arterijų sieneles ir virsta plokštelėmis. Kuo aukštesnis MTL lygis, tuo greičiau progresuoja aterosklerozė.
Padidėjęs kraujospūdis
Aukštas kraujospūdis nuolat spaudžia kraujagyslių sieneles, silpnina jų struktūrą ir skatina uždegiminius procesus. Taip atsiranda idealios sąlygos plokštelėms formuotis.
Rūkymas
Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos tiesiogiai pažeidžia endotelį – vidinį arterijų sluoksnį. Endotelio pažeidimai yra vienas pirmųjų aterosklerozės etapų. Rūkantiems žmonėms ši liga vystosi greičiau ir agresyviau.
Cukrinis diabetas
Nuolat padidėjęs gliukozės kiekis skatina oksidacinį stresą, uždegimą ir riebalų kaupimąsi kraujagyslėse. Diabetas kelis kartus padidina aterosklerozės, infarkto ir periferinių kraujotakos ligų riziką.
Nutukimas
Riebalų perteklius, ypač apie pilvą, dažniausiai susijęs su padidėjusiu cholesteroliu, trigliceridais ir atsparumu insulinui. Visi šie veiksniai tiesiogiai skatina aterosklerozę.
Fizinis neaktyvumas
Judėjimo stoka mažina kraujotakos efektyvumą, didina uždegiminius procesus ir lemia svorio augimą. Net trumpi, bet reguliarūs pasivaikščiojimai gerina arterijų elastingumą.
Nesubalansuota mityba
Didelis sočiųjų riebalų, transriebalų ir cukraus vartojimas skatina riebalų pertekliaus kaupimąsi arterijose. Perdirbtas maistas, rafinuoti angliavandeniai ir greitas maistas tiesiogiai susiję su aterosklerozės rizika.
Paveldimumas
Žmonės, kurių šeimoje yra ankstyvų širdies ligų atvejų, turi didesnę tikimybę susidurti su greitesniu aterosklerozės progresavimu. Paveldimos lipidų apykaitos ligos gali sukelti labai ankstyvą plokštelių susidarymą.
Lėtinis stresas ir prastas miegas
Stresas skatina kortizolio gamybą, kuri didina kraujospūdį, uždegimą ir lipidų disbalansą. Miego trūkumas taip pat sutrikdo medžiagų apykaitą ir didina aterosklerozės tikimybę.
Rizikos veiksniai
| Rizikos veiksnys | Kaip veikia arterijas? | Ką tai lemia? | Pavojingumo lygis |
|---|---|---|---|
| Aukštas MTL cholesterolis | Lengvai įsiskverbia į arterijų sieneles ir kaupiasi kaip riebalinės sankaupos. | Aterosklerozinių plokštelių formavimąsi ir spartų kraujagyslių susiaurėjimą. | Labai pavojinga |
| Aukštas kraujospūdis | Didelis spaudimas silpnina arterijų sieneles ir sukelia mikroįtrūkimus. | Kraujagyslių standėjimą, uždegimą ir greitesnį plokštelių kaupimąsi. | Pavojinga |
| Rūkymas | Cheminės medžiagos pažeidžia endotelį ir sutrikdo arterijų apsauginius mechanizmus. | Greitesnį aterosklerozės progresavimą ir didesnę trombozės riziką. | Labai pavojinga |
| Cukrinis diabetas | Padidina uždegimą ir skatina oksidacinį stresą kraujagyslėse. | Plokštelių augimą, organų išemiją, didelę infarkto riziką. | Pavojinga |
| Nutukimas | Skatina lipidų disbalansą ir kraujospūdžio didėjimą. | Greitą aterosklerozės progresavimą ir metabolinį sindromą. | Pavojinga |
| Fizinis neaktyvumas | Silpnina kraujotaką, didina uždegimą ir skatina antsvorį. | Kraujagyslių elastingumo sumažėjimą ir širdies ligų riziką. | Vidutinė rizika |
| Nesubalansuota mityba | Didelis sočiųjų riebalų, transriebalų ir cukraus kiekis kenkia endotelio funkcijai. | Cholesterolio didėjimą, svorio augimą, plokštelių kaupimąsi. | Pavojinga |
| Paveldimumas | Genetiniai pokyčiai lemia spartesnį lipidų kaupimąsi arterijose. | Ankstyvą aterosklerozės vystymąsi ir sunkesnes komplikacijas. | Pavojinga |
| Lėtinis stresas | Skatina kortizolio gamybą, didinant kraujospūdį ir uždegimą. | Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos augimą. | Vidutinė rizika |
| Miego trūkumas | Sutrikdo hormonų balansą ir didina kraujospūdį. | Medžiagų apykaitos sutrikimus ir aterosklerozės progresavimą. | Vidutinė rizika |
Prevencija
Aterosklerozės prevencija yra vienas svarbiausių būdų apsaugoti kraujagysles nuo žalingų pokyčių. Dauguma rizikos veiksnių yra koreguojami, todėl žmogus pats gali daryti itin didelę įtaką savo širdies ir kraujagyslių sveikatai. Prevencinės priemonės turi būti įtrauktos į kasdienybę ir taikomos nuosekliai — nuo mitybos iki streso valdymo.
Sveika ir subalansuota mityba
Tinkamai sudaryta mityba mažina cholesterolio kiekį, uždegiminius procesus ir kraujagyslių sienelių pažeidimus. Ji turėtų būti paremta natūraliais, kuo mažiau apdorotais maisto produktais. Daugiau dėmesio verta skirti daržovėms, sveikiesiems riebalams, žuviai ir pilno grūdo produktams. Tuo tarpu perdirbti produktai, transriebalai ir gausus cukraus kiekis turėtų būti vartojami kuo rečiau.
Fizinis aktyvumas
Reguliarus judėjimas gerina kraujagyslių elastingumą ir kraujotaką, padeda palaikyti sveiką svorį bei mažina kraujospūdį. Nebūtina intensyviai sportuoti – net kasdienis pasivaikščiojimas ar lengva mankšta duoda apčiuopiamą naudą. Svarbiausia yra reguliarumas, o ne treniruočių intensyvumas. Sėdint ilgą laiką verta daryti trumpas aktyvumo pertraukėles, kad kraujotaka nenusilptų.
Rūkymo atsisakymas
Rūkymas tiesiogiai pažeidžia arterijų vidinį sluoksnį ir spartina aterosklerozės plokštelių formavimąsi. Mesti rūkyti naudinga bet kuriame etape — net ilgamečiai rūkaliai jau po kelių mėnesių pastebi kraujospūdžio stabilizavimąsi ir geresnę kraujotaką.
Kraujo spaudimo kontrolė
Aukštas kraujospūdis yra vienas agresyviausių kraujagyslių pažeidimo veiksnių. Jį galima suvaldyti mažinant druskos kiekį maiste, palaikant aktyvų gyvenimo būdą, apribojant alkoholį ir taikant streso mažinimo metodus. Jei vien gyvenimo būdo pakeitimų nepakanka, gydytojas paskiria vaistus — svarbiausia jų vartojimą derinti nuosekliai.
Cholesterolio mažinimas
Lipidų profilį reikia tikrinti reguliariai, ypač jei yra rizikos veiksnių. Jei MTL cholesterolio kiekis padidėjęs, pirmas žingsnis — mitybos korekcija ir fizinis aktyvumas. Jei pokyčiai nepakankami, skiriami statinai ar kiti lipidus mažinantys vaistai, kurie veiksmingai stabdo plokštelių augimą.
Cukraus ir gliukozės kontrolė
Diabetas stipriai pagreitina aterosklerozę, todėl būtina palaikyti stabilų gliukozės lygį kraujyje. Tai apima subalansuotą mitybą, reguliarius tyrimus ir tinkamą gydytojo paskirtų vaistų ar insulino vartojimą. Kuo geriau suvaldytas diabetas, tuo mažesnė kraujagyslių pažeidimų rizika.
Kūno svorio reguliavimas
Net nedidelis svorio sumažinimas – maždaug 5–10 % pradinės kūno masės – gali gerokai pagerinti cholesterolio rodiklius, sumažinti kraujospūdį ir sumažinti uždegiminius procesus. Tai vienas efektyviausių aterosklerozės prevencijos žingsnių.
Streso valdymas ir kokybiškas miegas
Stresas gali padidinti kraujospūdį ir paskatinti uždegimą, o prastas miegas trikdo hormonų pusiausvyrą, skatina svorio augimą ir medžiagų apykaitos sutrikimus. Atsipalaidavimui tinka giluminis kvėpavimas, lengva joga ar tiesiog kasdieniai pasivaikščiojimai. Kokybiškas nakties miegas padeda organizmui atsigauti ir palaikyti sveiką širdies bei kraujagyslių veiklą.
„Prevencija nėra vienkartinė pastanga — tai kasdieniai sveikatos įpročiai, kurie ilgainiui sukuria didžiausią apsaugą nuo aterosklerozės.“ dr. Moritz Hallberg
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar aterosklerozė gali prasidėti jaunystėje?
Kurie rizikos veiksniai yra pavojingiausi?
Ar galima sustabdyti aterosklerozės progresavimą?
Ar genetika lemia aterosklerozę?
Ar stresas skatina aterosklerozę?
Ar užtenka vien tik mitybos pokyčių?
Ar aterosklerozė gali išnykti savaime?
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Kiti straipsniai
