Kaip stresas ir nervinė įtampa gali sukelti širdies ligas

Širdis – tai ne tik raumuo, pumpuojantis kraują, bet ir jautrus emocijų barometras. Kai kasdien mus lydi įtampa, nerimas, skubėjimas ir informacijos perteklius, kūnas reaguoja ne mažiau nei protas. Trumpalaikis stresas padeda išgyventi – mobilizuoja jėgas, pakelia kraujospūdį, suaktyvina širdį. Tačiau kai ši būsena tampa nuolatine, stresas virsta pavojingu širdies ligų veiksniu.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas ir emocinis pervargimas didina riziką susirgti arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu ir net miokardo infarktu. Poveikis yra tiek fiziologinis (per hormonų ir nervų sistemą), tiek elgesio – kai įtampą bandome malšinti rūkymu, alkoholiu ar persivalgymu.

Kas vyksta organizme patiriant stresą

Stresas – tai ne vien emocinė būsena, bet ir fiziologinis procesas, kuris apima visą kūną. Kai patiriame stiprų emocinį ar fizinį dirgiklį, mūsų smegenys siunčia signalą antinksčiams išskirti stresinius hormonus – adrenaliną, noradrenaliną ir kortizolį. Šie cheminiai junginiai mobilizuoja organizmą veikti: širdis plaka greičiau, kraujagyslės susiaurėja, kvėpavimas padažnėja. Tai naudinga trumpalaikėje perspektyvoje, bet žalinga, jei stresas tampa nuolatiniu palydovu.

Ilgalaikio streso metu šie hormonai išlieka aukšti, o organizmas nebepajėgia grįžti į pusiausvyrą. Kraujospūdis išlieka padidėjęs, kraujas tampa tirštesnis, širdies raumuo dirba per intensyviai. Visa tai pamažu ardo kraujagysles ir sudaro sąlygas širdies ligoms atsirasti.

Pagrindiniai fiziologiniai mechanizmai, vykstantys streso metu:

• Širdis plaka greičiau, todėl padidėja deguonies poreikis ir širdies raumens apkrova.
• Kraujagyslės susiaurėja, dėl ko kyla kraujospūdis ir mechaninis spaudimas arterijų sienelėms.
• Padidėja kraujo krešėjimo aktyvumas, todėl lengviau susidaro trombai.
• Sutrikus endotelio funkcijai, mažėja azoto monoksido (NO) gamyba, todėl kraujagyslės praranda elastingumą.
• Simpatinė nervų sistema dominuoja prieš parasimpatinę, kas ilgainiui didina aritmijų riziką.

Kaip teigia kardiologas dr. James Rippe (Harvardo medicinos mokykla):

„Kai žmogus nuolat gyvena įtampoje, jo širdis niekada neturi galimybės pailsėti. Toks ritmas vargina miokardą, trikdo kraujagyslių veiklą ir galiausiai virsta lėtine širdies liga.“

Trumpalaikis ir ilgalaikis stresas: kuo skiriasi poveikis?

Trumpalaikis stresas (pvz., egzaminas ar viešas pasisakymas) sukelia trumpalaikį adrenalino šuolį, kuris greitai nurimsta. Tuo tarpu ilgalaikis stresas – darbe, šeimoje ar dėl sveikatos – nuolat palaiko padidintą hormonų lygį, išsekina organizmo rezervus ir palaiko uždegimą. Šis procesas veikia širdį lyg nepastebimas, bet nuolat veikiantis spaudimas.

Toliau pateikiama palyginamoji lentelė:

Apibendrinant galima teigti, kad stresas – tai nematomas priešas, kuris kasdien pamažu keičia širdies darbą. Nors trumpalaikė įtampa mobilizuoja jėgas, lėtinis stresas tampa tiksinčia bomba, ardančia širdies ir kraujagyslių sistemą iš vidaus.

Stresas kaip širdies ligų rizikos veiksnys

Širdies ligos vystosi ne per dieną. Tai lėtas, daugelio metų procesas, kurį skatina įvairūs veiksniai – nuo paveldimumo iki gyvenimo būdo. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau tyrimų rodo, kad stresas yra ne tik papildomas, bet ir savarankiškas širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Jis gali tiek tiesiogiai paveikti širdies fiziologiją, tiek netiesiogiai – per elgesio pokyčius, kurie dar labiau apkrauna organizmą.

Kai žmogus patiria ilgalaikį stresą, kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis išlieka aukšti net ramybės metu. Tai reiškia, kad širdis dirba „ant padidintų apsukų“. Kartu su kraujagyslių pažeidimais ir uždegimu susidaro sąlygos aterosklerozei, o tai – tiesus kelias į miokardo infarktą ar insultą.

Ilgalaikio streso poveikis širdžiai

Lėtinis stresas veikia ne tik emocinę būseną, bet ir biologinius procesus, lemiančius širdies sveikatą. Tyrimai rodo, kad kortizolio perteklius didina cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, skatina svorio augimą ir mažina jautrumą insulinui. Visa tai didina metabolinį stresą, kuris kartu su kraujagyslių pažeidimais sudaro puikią terpę širdies ligoms vystytis.

Pagrindiniai mechanizmai, kaip ilgalaikis stresas didina riziką:

• Kraujospūdžio padidėjimas, kuris sukelia nuolatinę širdies raumens įtampą.
• Cholesterolio ir trigliceridų kiekio didėjimas, kuris spartina aterosklerozės vystymąsi.
• Uždegiminių procesų suaktyvėjimas kraujagyslėse (ypač C reaktyviojo baltymo padidėjimas).
• Širdies ritmo sutrikimai, ypač prieširdžių virpėjimas.
• Deguonies trūkumas širdies raumenyje dėl ilgalaikės kraujagyslių įtampos.

Kaip teigia kardiologas prof. Ilan Wittstein iš „Johns Hopkins University“:

„Emocinė įtampa gali būti tokia stipri, kad sukelia realų širdies raumens pažeidimą. Tai nėra metafora – tai kliniškai stebimas reiškinys.“

Ūmus stresas ir širdies priepuolis

Trumpalaikės, bet itin intensyvios emocijos – pyktis, netikėta baimė ar šokas – gali sukelti ūmų širdies įvykį net ir anksčiau sveikam žmogui. Šį reiškinį gydytojai vadina takotsubo kardiomiopatija, arba „sudužusios širdies sindromu“. Jis dažniau pasitaiko moterims ir atsiranda po stiprių emocinių išgyvenimų, tokių kaip netektis ar staigus stresas.

Tokiu atveju širdies raumens viršutinė dalis laikinai praranda gebėjimą susitraukti, o simptomai imituoja infarktą:
krūtinės skausmas, dusulys, širdies ritmo sutrikimas. Nors šis sindromas dažniausiai praeina per kelias savaites, jis rodo, kokia stipri yra proto ir širdies sąsaja.

Mokslininkai iš Yale School of Medicine nustatė, kad ūmus stresas padidina širdies priepuolio riziką net iki 21 kartų per pirmąją valandą po įvykio. Tai įspūdingas skaičius, parodantis, kaip greitai emocinė būklė gali paveikti fiziologiją.

Po tokių įvykių svarbiausia yra poilsis ir emocinė reabilitacija – širdis, kaip ir protas, turi „atsigauti“ po smūgio. Be to, šie atvejai parodo, kad stresas nėra vien psichologinis iššūkis – jis gali būti tiesioginis širdies ligų paleidiklis.

Elgsenos ir gyvenimo būdo pokyčiai, didinantys riziką

Kai kalbame apie stresą, dažnai galvojame apie emocijas, tačiau didžiausią žalą širdžiai sukelia elgesio pokyčiai, atsirandantys dėl ilgalaikės įtampos. Patirdami stresą, žmonės dažnai keičia mitybą, miegą ir kasdienius įpročius – dažnai net nesąmoningai. Šie pokyčiai silpnina širdies ir kraujagyslių sistemą, sustiprindami fiziologinį streso poveikį.

Pavyzdžiui, daugelis stresą malšina saldžiu ar riebiu maistu, rūkymu ar alkoholiu. Kiti mažiau juda, nes jaučiasi pervargę, o kai trūksta miego, organizmas gamina daugiau kortizolio – to paties hormono, kuris ir taip kenkia širdžiai. Ilgainiui toks gyvenimo būdas sukuria užburtą ratą: kuo daugiau streso – tuo prastesni įpročiai, o kuo prastesni įpročiai – tuo daugiau fiziologinio streso kūne.

Pagrindiniai elgesio pokyčiai, susiję su stresu:

• Rūkymas – nikotinas trumpam suteikia palengvėjimo, bet stiprina kraujagyslių susiaurėjimą ir didina spaudimą.
• Alkoholio vartojimas – net mažos, bet dažnos dozės trikdo širdies ritmą, didina trigliceridų kiekį kraujyje.
• Emocinis valgymas – stresu paveikti žmonės renkasi riebų ir saldų maistą, todėl didėja svoris ir cholesterolio lygis.
• Miego trūkumas – mažina širdies atsistatymo galimybes ir kelia kraujospūdį.
• Fizinio aktyvumo stoka – širdis praranda ištvermę, o streso hormonai kraujyje išlieka ilgiau.

Kaip sako dr. Elizabeth Mostofsky, kardiologė iš „Beth Israel Deaconess Medical Center“:

„Stresas daro dvigubą žalą – tiek fiziologiškai, tiek per mūsų elgesį. Būtent gyvenimo būdo pokyčiai tampa tiltu tarp emocinės įtampos ir širdies ligų.“

Toliau pateikiami privalumai ir trūkumai, parodantis, kaip teigiami streso valdymo įpročiai gali apsaugoti širdį, o neigiami – ją žaloti.

Svarbiausia žinoti, kad stresas – tai ne vien psichologinis spaudimas, o grandinė, kuri apima elgesį, hormoninę sistemą ir širdies fiziologiją. Net mažos, kasdienės korekcijos – tokios kaip trumpas pasivaikščiojimas ar sąmoningas kvėpavimas – gali pakeisti širdies reakciją į įtampą ir sulėtinti ligos progresavimą.

Kaip atpažinti, kad stresas pradeda kenkti širdžiai

Stresas veikia tyliai – ilgą laiką žmogus gali manyti, kad jaučiasi tik „pavargęs“ ar „įsitempęs“, nors širdis jau siunčia pagalbos signalus. Organizmas geba kompensuoti įtampą kurį laiką, tačiau kai ši būklė tęsiasi mėnesius ar metus, kūnas pradeda „kalbėti“ per simptomus. Juos atpažinti svarbu, nes ankstyvas reagavimas gali padėti išvengti rimtų širdies sutrikimų.

Pirmieji požymiai, kad širdis reaguoja į stresą:

• Dažnesnis ar nereguliarus širdies plakimas, juntamas kaip „permūšimai“ ar „virpėjimas“.
• Spaudimas ar skausmas krūtinėje, kuris atsiranda net be fizinio krūvio.
• Padidėjęs arba svyruojantis kraujospūdis.
• Miego sutrikimai, dažnas nubudimas naktį, sunku užmigti.
• Nuolatinis nuovargis, dirglumas, dėmesio stoka.
• Šalti delnai, padažnėjęs kvėpavimas ar prakaitavimas.

Šie simptomai nebūtinai reiškia širdies ligą, tačiau rodo, kad organizmas nebesusitvarko su įtampa. Stresui tapus kasdieniu palydovu, širdis dirba daugiau, nei turėtų, todėl svarbu laiku sustoti, išsitirti ir koreguoti gyvenimo būdą.

Toliau pateikta lentelė padės suprasti, ką gali reikšti dažniausiai pasitaikantys simptomai ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Jei šie simptomai tampa dažni ar stiprėja, delsti nereikėtų. Pasak dr. Laura Bennett, kardiologės iš Londono:

„Stresas yra apgaulingas, nes jo poveikis kaupiasi po truputį. Pacientai dažnai kreipiasi tik tada, kai širdis jau aiškiai signalizuoja – skausmu ar ritmo sutrikimais. Geriausias gydymas – prevencija.“

Kuo anksčiau įsiklausysite į šiuos signalus, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks sustabdyti širdies ligų vystymąsi dar pradinėje stadijoje.

Ką daryti – žingsnis po žingsnio į ramesnę širdį

Širdies sveikata priklauso ne tik nuo genetikos ar vaistų. Ji tiesiogiai susijusi su tuo, kaip reaguojame į stresą kasdien. Streso visiškai išvengti neįmanoma, bet galima išmokti su juo sugyventi taip, kad jis netaptų pavojingas. Pirmas žingsnis – pripažinti įtampą, antras – imtis veiksmų. Kiekvienas mažas įprotis, stiprinantis vidinę pusiausvyrą, padeda apsaugoti širdį nuo pervargimo ir ligų.

Kaip teigia dr. Herbert Benson, ilgametis streso ir širdies sveikatos tyrėjas iš „Harvard Medical School“:

„Kai žmogus išmoksta raminti kūną, jis tiesiogine prasme perrašo širdies veiklos ritmą. Tai nėra dvasinė metafora – tai fiziologinis faktas.“

Rūpestis širdimi prasideda nuo kasdienių pasirinkimų. Kiekvienas įprotis, mažinantis įtampą, stiprina ir širdies raumenį, ir viso kūno atsparumą stresui.

Kada stresas tampa pavojingas sveikatai

Stresas tampa rizikingas tada, kai simptomai kartojasi, stiprėja arba pasireiškia kartu su aiškiais širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais. Kuo ilgiau organizmas būna „pavojaus“ būsenoje, tuo labiau didėja komplikacijų tikimybė – nuo hipertenzijos iki ūmių įvykių. Svarbiausia – neatidėlioti, jei kūnas siunčia aiškius signalus.

Situacijos, kai reikalinga skubi pagalba arba neatidėliotina konsultacija:

• Staigus krūtinės skausmas, plintantis į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį, lydimas pykinimo ar šalto prakaito.
• Dusulys ramybės metu arba po labai nedidelio krūvio.
• Staigus, labai dažnas arba nereguliarus širdies plakimas, lydimas silpnumo ar alpimo jausmo.
• Naujas, anksčiau nebūdingo stiprumo galvos skausmas su regėjimo, kalbos ar rankos/kaklo silpnumu.
• Kraujospūdis >180/120 mmHg arba nuolat >140/90 mmHg per kelias savaites nepaisant korekcijų.

Šie požymiai nebūtinai reiškia infarktą ar insultą, tačiau jie rodo, kad streso ir širdies sąveika peržengė saugią ribą. Nedelskite – tokiose situacijose laikas tiesiogiai lemia išeitis.

Toliau – aiški gairių lentelė, padedanti suprasti, kada pasirinkti savipagalbą, kada – planinę konsultaciją, o kada – skubią pagalbą.

Kaip pabrėžia kardiologė dr. Laura Bennett (Londono universitetinė ligoninė):

„Jei krūtinės skausmas atsiranda kartu su dusuliu, šaltu prakaitu ar pykinimu, tai nėra nerimo priepuolio „patikrinimui“. Tai – priežastis kviesti pagalbą dabar.“

Gydytojų įžvalgos apie streso ir širdies sąsajas

Medicinoje svarbu ne tik statistika, bet ir klinikinė patirtis. Kardiologai ir psichokardiologijos tyrėjai pabrėžia, kad emocinės įtampos valdymas yra tokia pati širdies ligų profilaktika, kaip kraujospūdžio kontrolė ar rūkymo nutraukimas. Šios įžvalgos padeda suprasti, kodėl kasdieniai įpročiai daro tokį didelį skirtumą.

• „Ilgalaikis kortizolio perteklius sukelia endotelio disfunkciją ir skatina aterosklerozę; tai ne teorija, o kasdieninė klinikinė realybė.“ — dr. Ilan Wittstein, kardiologas, Johns Hopkins.
• „Raumenys mokosi ritmų, o širdis — labiausiai. Reguliarus atsipalaidavimo treniravimas keičia autonominės nervų sistemos pusiausvyrą širdies naudai.“ — dr. Herbert Benson, Harvard Medical School.
• „Kūno ir psichikos dialogas vyksta per nervus, hormonus ir elgesį. Kuo aiškiau žmogus atpažįsta stresą, tuo tiksliau galime apsaugoti širdį.“ — dr. Elizabeth Mostofsky, kardiologė, BIDMC.

Šios mintys parodo paprastą taisyklę: kuo labiau išmokstame raminti kūną ir koreguoti įpročius, tuo labiau mažėja širdies ligų rizika.

Dažniausiai užduodami klausimai apie stresą ir širdies ligas