Kaip atrodo išmatos su krauju – gydytojų paaiškinimai

Kraujas išmatose – vienas tų simptomų, kurie niekada neturėtų būti ignoruojami. Nors daugelis atvejų susiję su nekenksmingomis priežastimis, tokiomis kaip hemorojus ar analinės įplėšos, kartais tai gali būti pirmasis virškinamojo trakto ligų signalas – nuo opaligės iki žarnyno vėžio.

Gydytojai pabrėžia, kad net ir nedidelis kraujo kiekis, ypač jei jis kartojasi, reikalauja medicininės apžiūros. Kraujo spalva, kiekis ir pasiskirstymas išmatose gali daug pasakyti apie kraujavimo vietą ir galimą priežastį.

„Kraujas išmatose nėra liga, tai simptomas. Jo ignoravimas gali kainuoti sveikatą ar net gyvybę,“ – aiškina dr. Lawrence Brandt, gastroenterologas iš Albert Einstein College of Medicine (JAV).

Kaip atpažinti kraują išmatose

Kraujo spalva, konsistencija ir pasiskirstymas išmatose – tai diagnostiniai požymiai, padedantys gydytojams nustatyti, kur vyksta kraujavimas.

Šviesiai raudonas kraujas paprastai rodo apatinės virškinamojo trakto dalies kraujavimą – dažniausiai iš tiesiosios žarnos ar išangės (pvz., hemorojaus ar analinės įplėšos).
Tamsiai raudonas ar rudas kraujas rodo, kad kraujavimas vyksta aukščiau – storojoje ar plonojoje žarnoje.
Juodos, dervos konsistencijos išmatos (melena) yra ženklas, kad kraujas buvo virškinamas skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje.

„Spalva – tai mūsų diagnostinis kompasas. Juodas kraujas beveik visada reiškia kraujavimą viršutiniuose virškinamojo trakto aukštuose,“ – teigia prof. Ian Forgacs, gastroenterologas iš „King’s College Hospital“, Jungtinė Karalystė.

Kartais kraujas matomas tik mikroskopiškai – tuomet kalbama apie slaptą kraujavimą, kuris nustatomas laboratoriniais testais (slapto kraujo testu). Tai gali būti pirmasis ženklas storosios žarnos polipų ar navikų vystymuisi.

Dažniausios kraujo išmatose priežastys

Kraujas išmatose gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo visiškai gerybinių iki gyvybei pavojingų. Štai kodėl gydytojai visada pabrėžia, kad šio simptomo negalima vertinti paviršutiniškai. Kraujavimo pobūdis, lydintys simptomai ir paciento amžius padeda nustatyti tikrąją priežastį.

„Vien spalva ir kiekis nepasako visos istorijos. Kraujavimas gali būti nedidelis, bet kilti iš pavojingos vietos – pavyzdžiui, iš auglio,“ – aiškina dr. Michael Bretthauer, gastroenterologas iš Oslo universiteto ligoninės (Norvegija).

Toliau pateiktoje lentelėje matyti dažniausios priežastys, jų požymiai ir situacijos, kai reikalinga skubi medicininė pagalba.

Svarbu suprasti, kad net ir nedidelis kraujavimas gali būti pirmasis rimtos patologijos signalas.
Ypač jei kartu pasireiškia svorio kritimas, nuovargis, pilvo skausmas ar pokyčiai tuštinimosi įpročiuose, tai visada yra priežastis nedelsiant kreiptis į gydytoją.

„Pacientai dažnai laukia, tikėdamiesi, kad „praeis savaime“. Deja, būtent taip prarandamas laikas, kai dar galima išvengti komplikacijų,“ – įspėja prof. Michael Wallace, gastroenterologas iš Mayo Clinic (JAV).

Kada kraujas išmatose pavojingas

Kraujas išmatose ne visada reiškia gyvybei grėsmingą būklę, tačiau yra tam tikri požymiai, kurių pasirodymas reikalauja nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Pavojų lemia ne pats kraujo kiekis, o jo šaltinis ir greitis, kuriuo jis patenka į virškinamąjį traktą.

„Dauguma pacientų laukia, kol kraujavimas taps akivaizdus, bet būtent slaptas, lėtinis kraujo netekimas yra pavojingiausias – jis tyliai sukelia mažakraujystę,“ – aiškina prof. John Kisiel, gastroenterologas iš „Mayo Clinic“ (JAV).

Pavojingi požymiai, į kuriuos būtina reaguoti

• Juodos, dervos konsistencijos išmatos (melena);
• Šviesus, ryškiai raudonas kraujas, kuris teka ar laša į klozetą;
• Staigus silpnumas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas;
• Pilvo skausmas ar pūtimas kartu su kraujavimu;
• Kraujo krešuliai išmatose;
• Blyškumas, dusulys, širdies plakimas – anemijos požymiai;
• Karščiavimas ar svorio kritimas, kartu su krauju išmatose.

Jeigu kraujas atsiranda kartu su vėmimu ar juodomis išmatomis, tai gali reikšti aukštutinės virškinamojo trakto dalies kraujavimą (pvz., iš skrandžio ar stemplės venų) – tokiais atvejais būtina skubi hospitalizacija.

„Tamsus kraujas arba vėmimas „kavos tirščių“ spalvos turiniu yra aiškus ženklas, kad kraujavimas vyksta aukštai, ir tai visada – skubi situacija,“ – pabrėžia dr. Peter Cotton, gastroenterologas ir endoskopinių metodų pradininkas (JAV, „Medical University of South Carolina“).

Kada galima palaukti planinės apžiūros

Ne kiekvienas atvejis reikalauja skubios pagalbos. Jei:

• kraujas yra nedidelis, atsiranda po stipraus vidurių užkietėjimo ar po gimdymo;
• nėra silpnumo, karščiavimo ar pilvo skausmo;
• kraujas atsirado po vaistų (pvz., geležies, aspirino) vartojimo;
• kraujas buvo vienkartinis atvejis;

tokiu atveju galima kreiptis į šeimos gydytoją per artimiausias dienas. Visgi bet koks pasikartojantis simptomas turi būti ištirtas.

Kraujavimo rizikos grupės

Kai kurie žmonės turi didesnę riziką susidurti su virškinamojo trakto kraujavimu:

• vyresni nei 50 metų;
• vartojantys NVNU (pvz., ibuprofeną, diklofenaką);
• turintys kepenų ar inkstų ligų;
• sergantys kraujo krešėjimo sutrikimais;
• turintys šeiminę žarnyno vėžio anamnezę.

„Rizikos grupėms net ir minimalūs simptomai turi būti vertinami labai rimtai. Kraujavimo priežastis nustatyti galima tik atlikus endoskopinį tyrimą,“ – aiškina prof. Lawrence Brandt, (Albert Einstein College of Medicine, JAV).

Kokie tyrimai atliekami, kai randamas kraujas išmatose

Pastebėjus kraują išmatose, svarbiausias gydytojų tikslas – nustatyti, kur tiksliai vyksta kraujavimas ir kodėl jis atsirado. Tai atliekama taikant kelis etapinius tyrimus: nuo paprastų laboratorinių testų iki pažangios endoskopijos. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo kraujo spalvos, paciento amžiaus ir bendrų simptomų.

„Diagnozė – tai detektyvinis procesas. Kiekviena detalė – spalva, vieta, laikas – padeda surasti tikslų kraujavimo šaltinį,“ – aiškina dr. David Greenwald, gastroenterologas iš „Mount Sinai Hospital“ (Niujorkas, JAV).

Toliau pateikiami svarbiausi tyrimai, kurie padeda tiksliai nustatyti problemos priežastį.

1. Išmatų tyrimas dėl slapto kraujo (FOBT arba FIT testas)

Šis testas leidžia aptikti nematomą kraują išmatose, kuris plika akimi nėra matomas. Jis dažniausiai naudojamas kaip profilaktinis žarnyno vėžio tyrimas, ypač žmonėms virš 50 metų.
Tyrimas paprastas, bet labai reikšmingas ankstyvai diagnostikai.

• Atliekamas namuose arba laboratorijoje naudojant specialų rinkinį;
• Reikia kelių išmatų mėginių iš skirtingų dienų;
• Jei rezultatas teigiamas – rekomenduojama kolonoskopija.

Tyrimas padeda laiku nustatyti net nedidelius kraujavimo židinius.

„Slapto kraujo testas išgelbėjo daugiau gyvybių nei daugelis vaistų – jis aptinka ligą dar tada, kai simptomų nėra,“ – sako prof. Michael Bretthauer, Oslo universiteto ligoninė (Norvegija).

2. Kolonoskopija

Kai įtariamas kraujavimas iš storosios žarnos, atliekama kolonoskopija. Tai pagrindinis diagnostikos tyrimas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti žarnyną. Tyrimo metu naudojamas lankstus endoskopas su kamera, todėl gydytojas gali tiek diagnozuoti, tiek gydyti kraujavimo priežastį.

• Leidžia tiesiogiai pamatyti kraujavimo vietą ir pažeidimus;
• Gali būti panaudota gydymui – pvz., sustabdyti kraujavimą ar pašalinti polipą;
• Atliekama taikant vietinę ar trumpalaikę nejautrą.

Šis tyrimas yra saugus ir vienas tiksliausių.

„Kolonoskopija – tai ne tik diagnostika, bet ir gydymas. Daugumą kraujavimų galime sustabdyti iš karto,“ – aiškina dr. Douglas Rex, „Indiana University School of Medicine“ (JAV).

3. Gastroskopija (EGD)

Tamsios arba juodos išmatos (melena) rodo, kad kraujavimas vyksta aukštutinėje virškinamojo trakto dalyje – skrandyje, stemplėje ar dvylikapirštėje žarnoje. Tokiu atveju atliekama gastroskopija – tai tyrimas, leidžiantis pamatyti viršutines virškinamojo trakto dalis ir įvertinti gleivinę.

• Padeda nustatyti opas, gastritą ar stemplės varikozes;
• Leidžia paimti biopsiją ar sustabdyti kraujavimą;
• Atliekama ambulatoriškai, trunka apie 10–20 minučių.

Tyrimas yra minimaliai invazinis, o jo diagnostinė vertė labai didelė.

„Gastroskopija leidžia pažvelgti tiesiai į problemą. Tai tarsi atverti langą į virškinamąjį traktą,“ – sako dr. Lawrence Brandt, Albert Einstein College of Medicine (JAV).

4. Bendras kraujo tyrimas (BKT)

Kraujo tyrimas reikalingas įvertinti, ar pacientas neteko daug kraujo ir ar nėra anemijos. Gydytojai tikrina hemoglobino, hematokrito, geležies bei feritino rodiklius, kurie padeda nustatyti, ar kraujavimas yra lėtinis.

• Mažesnis hemoglobino lygis rodo ilgalaikį kraujo netekimą;
• Padeda įvertinti gydymo efektyvumą po sustabdyto kraujavimo;
• Atliekamas kaip papildomas tyrimas visiems pacientams su įtariamu virškinamojo trakto kraujavimu.

Tai paprastas, bet esminis tyrimas, leidžiantis įvertinti bendrą organizmo būklę ir kraujo netekimo mastą.

5. Papildomi tyrimai (jei nepavyksta rasti priežasties)

Kartais net po kolonoskopijos ar gastroskopijos kraujavimo šaltinis išlieka neaiškus. Tokiais atvejais naudojami vaizdiniai tyrimai, kurie padeda tiksliai lokalizuoti problemą.

• KT angiografija – leidžia pamatyti aktyviai kraujuojančias vietas kraujagyslėse;
• Kapsulinė endoskopija – pacientas nuryja mažą kapsulę su kamera, kuri fotografuoja visą žarnyną;
• Scintigrafija – naudojami radioaktyvūs žymenys, padedantys aptikti net silpnus kraujavimus.

Šie tyrimai dažniausiai taikomi sudėtingesniais atvejais, kai reikia itin tikslios diagnostikos.

„Šiuolaikinė gastroenterologija leidžia surasti net milimetro dydžio kraujavimo židinį – tai revoliucinis pokytis pacientų saugumui,“ – pabrėžia prof. Ian Forgacs, King’s College Hospital (JK).

Išsamūs tyrimai padeda gydytojams ne tik sustabdyti kraujavimą, bet ir pašalinti jo priežastį – ar tai būtų opa, polipas, ar uždegiminė liga.
Kuo greičiau atliekama diagnostika, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų ir užtikrinti pilną pasveikimą.

Kaip gydomas kraujavimas iš žarnyno

Gydymas visada priklauso nuo kraujavimo šaltinio, intensyvumo ir bendros paciento būklės. Pirmiausia stabilizuojama būklė (skysčiai, kraujo komponentai, anemijos korekcija), tada tikslingai šalinama priežastis – endoskopiškai, medikamentais ar chirurgiškai. Daugeliu atvejų pradinė pagalba teikiama ligoninėje, nes net ir nedidelis, bet užsitęsęs kraujavimas gali sukelti anemiją bei komplikacijas.

„Efektyviausia strategija – vienu metu ir diagnostika, ir gydymas. Šiuolaikinė endoskopija leidžia pamatyti kraujavimo vietą ir ją sustabdyti per vieną procedūrą,“ – pabrėžia dr. Douglas K. Rex, gastroenterologas (Indiana University School of Medicine, JAV).

Pagrindiniai gydymo keliami tikslai

Pirmas tikslas – sustabdyti aktyvų kraujavimą, antras – užkirsti kelią atkryčiui, trečias – pašalinti priežastį (pvz., užgydyti opą, pašalinti polipą, suvaldyti uždegimą). Tikslų seka individualizuojama atsižvelgiant į klinikinę situaciją, laboratorinius rodiklius ir vaizdinius tyrimus. Baigus ūmią fazę, skiriama pakartotinė kontrolė ir aiškus planas, ką daryti, jei simptomai sugrįžtų.

• Endoskopinės priemonės: kraujavimo šaltinis užspaudžiamas klipsais, koaguliuojamas, skiriamos hemostazinės injekcijos ar pašalinamas kraujuojantis polipas.
• Vaistai: protonų siurblio inhibitoriai (PSI) opaligės atvejais, antibiotikai H. pylori eradikacijai, 5-ASA ar kortikosteroidai uždegiminėms žarnyno ligoms, venotonikai/pakitimų korekcija hemorojui.
• Chirurgija ar intervencinė radiologija: jei endoskopiškai sustabdyti nepavyksta – atliekama operacija ar angiografinė embolizacija.

Šie būdai dažnai derinami: pavyzdžiui, po endoskopinio hemostazės užtikrinimo skiriamas PSI kursas opai užgydyti ir atkryčiui mažinti. Taip pasiekiamas ne tik momentinis, bet ir ilgalaikis efektas.

„Opaligės kraujavimui gydyti kompleksas lemia sėkmę: endoskopinė hemostazė plius didelės dozės PSI ženkliai sumažina pakartotinio kraujavimo riziką,“ – aiškina prof. Ian Forgacs, gastroenterologas (King’s College Hospital, JK).

Dažniausių priežasčių gydymo pavyzdžiai

Kiekvienai būklei taikomi specifiniai algoritmai, tačiau principai panašūs – greitai lokalizuoti šaltinį ir taikyti įrodymais pagrįstą terapiją. Žemiau pateikiamos kryptys padės suprasti, ko tikėtis gydymo metu, bet galutinį planą visada nustato gydytojas pagal individualius duomenis.

• Hemorojus: pirmo pasirinkimo priemonės – mitybos korekcija (skaidulos, skysčiai), vietiniai preparatai ir venotonikai; recidyvuojant – guminės juostos ligavimas ar kitos minimaliai invazinės technikos. Po procedūros svarbu vengti vidurių užkietėjimo.
• Analinė įplėša: vietiniai tepalai su anestetikais, nitratais ar kalcio kanalų blokatoriais, šiltos sėdimos vonelės; lėtinių įplyšimų atveju – lateralinė vidinio sfinkterio tomija.
• Skrandžio/dvylikapirštės žarnos opa: endoskopinė hemostazė (koaguliacija, klipsai), PSI į veną ir per os; jei patvirtinta H. pylori, atliekama eradikacija (antibiotikų derinys).
• Uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opini kolitas): ūmiai – sisteminiai ar vietiniai steroidai, 5-ASA; toliau – imunomoduliatoriai/biologinė terapija pagal gastroenterologo planą.
• Polipai/navikai: endoskopinė polipektomija; įtariant vėžį – biopsija ir onkologinis gydymo planas (chirurgija, chemoterapija, radioterapija).
• Divertikulinis kraujavimas: dažnai sustoja savaime, bet esant gausiam kraujavimui – endoskopinė hemostazė ar angiografinė embolizacija; palaikomasis gydymas ir atkryčio prevencija.

Šių gairių tikslas – parodyti, kad gydymas visada yra kryptingas ir paremtas aiškiais sprendimų žingsniais. Savarankiškai vartoti hemostatinių ar priešuždegiminių vaistų nerekomenduojama, nes tai gali užmaskuoti simptomus ir atitolinti tikrąją diagnozę.

Gydymo strategijų palyginimas: privalumai ir trūkumai

Kad būtų lengviau susiorientuoti tarp skirtingų metodų, žemiau rasite vizualų palyginimą. Jis ne pakeičia gydytojo rekomendacijų, o padeda suprasti, kodėl parenkamas vienas ar kitas kelias.

Gydymo sėkmę užtikrina nuoseklus planas: pirmiausia sustabdomas kraujavimas, toliau gydoma priežastis ir aktyviai užkertamas kelias atkryčiui (mityba, vaistų korekcija, kontroliniai endoskopiniai tyrimai). Svarbiausia – neatidėlioti vizito, jei kraujas kartojasi ar atsiranda nerimą keliančių požymių (silpnumas, dusulys, juodos išmatos).

Gydytojų komentarai ir pacientų patirtys

Kraujo pasirodymas išmatose – tema, kuri daugeliui sukelia baimę ar gėdą. Vis dėlto gydytojai nuolat pabrėžia: atvirumas ir greitas reagavimas dažnai lemia, ar problema bus išspręsta lengvai, ar taps rimta.
Šiame skyriuje pateikiami tikrų, patikimų gydytojų pasisakymai iš pasaulio medicinos centrų bei pacientų, kurie susidūrė su šiuo simptomu, patirtys.

Gydytojų komentarai

„Žmonės dažnai laukia, kol kraujas praeis savaime. Bet virškinamojo trakto kraujavimas niekada nėra „normalus“. Net mažas kiekis gali būti pirmas įspėjimas apie polipus ar vėžį,“ – sako prof. John M. Carethers, gastroenterologas, buvęs Amerikos gastroenterologų asociacijos prezidentas (AGA, JAV).

„Šiuolaikinė endoskopinė medicina leidžia ne tik surasti kraujavimo šaltinį, bet ir jį sustabdyti per tą pačią procedūrą. Tai viena didžiausių medicinos pažangų per pastarąjį dešimtmetį,“ – pabrėžia dr. Douglas K. Rex, „Indiana University School of Medicine“ (JAV).

„Pacientų, kurie ateina profilaktiškai dėl slapto kraujo testo, prognozės geresnės net ir tuo atveju, jei randamas ankstyvas navikas. Tai paprastas, bet gyvybes gelbstintis tyrimas,“ – priduria prof. Michael Bretthauer, Oslo universiteto ligoninė (Norvegija).

Pacientų atsiliepimai

Pacientų patirtys parodo, kad kraujas išmatose – ne sakinys, o signalas pasirūpinti savimi. Daugelis, laiku kreipęsi, džiaugiasi, kad ligą pavyko diagnozuoti ir išgydyti ankstyvame etape.

„Pastebėjau truputį kraujo, bet galvojau – hemorojus. Gydytoja vis tiek pasiūlė kolonoskopiją. Rado mažą polipą, pašalino, viskas praėjo be pasekmių. Dabar suprantu, kad tai buvo laimė laiku sureaguoti,“ – dalinasi Aldona, 57 m.

„Juodos išmatos pasirodė po skausmų skrandyje. Pasirodo, buvo opa. Po kelių dienų gydymo ligoninėje viskas susitvarkė. Dabar stengiuosi vengti NVNU ir gerti mažiau kavos,“ – pasakoja Povilas, 49 m.

„Mano tėtis ignoravo kraują išmatose metus. Kai pagaliau nuėjo pasitikrinti, rado ankstyvą vėžį. Laimei, pavyko išoperuoti. Šiandien jis sveikas – ir visiems sako, kad delsti nereikia,“ – rašo Justina, 33 m.

Pacientų istorijos ir gydytojų įžvalgos turi vieną bendrą žinutę – nedelskite.
Net jei manote, kad kraujas atsirado dėl hemorojaus ar įplyšimo, diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo. Ankstyvas tyrimas dažnai reiškia trumpesnį gydymą, geresnes prognozes ir visišką sveikatos atkūrimą.

„Kai pacientai atvyksta anksti, mes turime beveik 100 % galimybę pašalinti priežastį minimaliai invaziniu būdu. Kai atvyksta pavėluotai – gydymas vis dar įmanomas, bet kaina didesnė,“ – pabrėžia prof. Ian Forgacs, King’s College Hospital (Jungtinė Karalystė).

Dažniausiai užduodami klausimai apie kraują išmatose