Kaip atpažinti astmą: dusulys, kosulys ir kiti simptomai?

Astma dažnai vystosi palaipsniui, todėl pirmieji požymiai ne visada iš karto siejami su šia liga. Dusulys, pasikartojantis kosulys ar spaudimas krūtinėje neretai priskiriami peršalimui, alergijai ar prastai fizinei formai. Dėl to astma gali likti neatpažinta mėnesius ar net metus.

Svarbu suprasti, kad astmos simptomai nėra visada pastovūs. Jie gali atsirasti tik tam tikromis situacijomis – naktį, fizinio krūvio metu, susidūrus su šaltu oru ar dirgikliais. Tarp paūmėjimų žmogus gali jaustis visiškai sveikas, todėl kyla klaidingas įspūdis, jog problema laikina.

Pagrindiniai astmos simptomai

Astmos simptomai kyla dėl susiaurėjusių ir uždegiminių kvėpavimo takų, todėl jie dažniausiai susiję su kvėpavimu. Svarbu tai, kad šie simptomai gali būti nepastovūs – vienu metu ryškūs, kitu beveik nejuntami. Būtent dėl šio nepastovumo astma neretai atpažįstama ne iš karto.

Dažniausias simptomas – dusulys. Jis gali pasireikšti fizinio krūvio metu, lipant laiptais, einant greičiau ar net ramybės būsenoje. Žmonės dažnai apibūdina dusulį kaip jausmą, tarsi „neužtektų oro“ arba būtų sunku pilnai įkvėpti. Astmai būdinga tai, kad dusulys gali staiga atsirasti ir praeiti, ypač pavartojus vaistus.

„Astminis dusulys dažniausiai susijęs su iškvėpimo pasunkėjimu, o ne su įkvėpimu“ – dr. Peter J. Lawson

Kitas labai būdingas simptomas – pasikartojantis kosulys. Jis dažnai būna sausas, varginantis ir užsitęsęs, ypač naktį arba anksti ryte. Kai kuriems žmonėms kosulys gali būti vienintelis astmos požymis, ypač ligos pradžioje.

„Ilgalaikis kosulys be aiškios priežasties visada turėtų kelti įtarimą dėl galimos astmos“ – dr. Alan M. Brooks

Taip pat dažnai pasireiškia švokštimas – girdimas švilpiantis garsas kvėpuojant, ypač iškvepiant. Jis atsiranda dėl susiaurėjusių bronchų ir gali būti pastebimas tiek pačio žmogaus, tiek aplinkinių. Kai kuriais atvejais švokštimas girdimas tik paūmėjimų metu.

Dar vienas svarbus simptomas – spaudo ar sunkumo jausmas krūtinėje. Jis dažnai apibūdinamas kaip veržimo pojūtis, kuris gali stiprėti giliai kvėpuojant ar fizinio krūvio metu. Nors šis pojūtis gali priminti širdies problemas, astmos atveju jis dažniausiai susijęs su kvėpavimo takų spazmu.

Astmai būdinga ir tai, kad simptomai stiprėja tam tikromis aplinkybėmis – naktį, šaltame ore, susidūrus su dulkėmis, žiedadulkėmis, dūmais ar stipriais kvapais. Šis ryšys su dirgikliais yra svarbi užuomina atpažįstant ligą.

Kaip simptomai pasireiškia vaikams ir suaugusiesiems?

Nors astmos pagrindiniai simptomai yra panašūs bet kuriame amžiuje, jų pasireiškimas vaikams ir suaugusiesiems dažnai skiriasi. Šie skirtumai gali lemti tai, kad liga vieniems atpažįstama greičiau, o kitiems – tik po ilgesnio laiko.

Vaikams astma neretai pasireiškia netiesioginiais požymiais. Mažesni vaikai dažnai nesiskundžia dusuliu, bet tėvai pastebi dažną ar užsitęsusį kosulį, ypač naktį, po aktyvaus žaidimo ar peršalimo metu. Taip pat gali būti girdimas švokštimas, vaikas greičiau pavargsta, tampa irzlesnis ar vengia fizinio aktyvumo.

„Vaikams astma dažnai slepiasi po pasikartojančių peršalimų ar naktinio kosulio kauke“ – dr. Emily T. Harper

Kūdikiams ir labai mažiems vaikams astma gali pasireikšti švokštimu virusinių infekcijų metu, todėl ją atskirti nuo kitų kvėpavimo takų ligų būna sudėtinga. Dėl to dažnai reikalingas ilgesnis stebėjimas ir simptomų pasikartojimo įvertinimas.

Suaugusiesiems astmos simptomai dažniausiai būna aiškesni ir lengviau įvardijami. Jie gali tiksliai apibūdinti dusulį, spaudimą krūtinėje ar oro trūkumo jausmą. Suaugusiųjų astma neretai pasireiškia fizinio krūvio metu, darbe susiduriant su dirgikliais ar naktį, kai simptomai sutrikdo miegą.

„Suaugusiųjų astma dažnai klaidingai palaikoma prasta fizine forma ar širdies problemomis“ – dr. Michael R. Dunlop

Svarbu tai, kad tiek vaikams, tiek suaugusiesiems simptomai gali būti nepastovūs. Ilgus laikotarpius žmogus gali jaustis visiškai sveikas, o tai sukuria klaidingą saugumo jausmą. Todėl pasikartojantis simptomų pobūdis yra vienas svarbiausių požymių, leidžiančių įtarti astmą bet kuriame amžiuje.

Kuo astmos simptomai skiriasi nuo kitų kvėpavimo ligų?

Astmos simptomai dažnai primena kitas kvėpavimo takų ligas, todėl liga gali būti painiojama su peršalimu, bronchitu ar net širdies problemomis. Vis dėlto yra keli svarbūs požymiai, padedantys atskirti astmą nuo kitų būklių.

Vienas pagrindinių skirtumų – simptomų pasikartojimas ir nepastovumas. Sergant astma, kosulys, dusulys ar švokštimas dažniausiai atsiranda bangomis: vienu laikotarpiu simptomai vargina, kitu – gali visai išnykti. Tuo tarpu infekcinės ligos, tokios kaip bronchitas ar pneumonija, paprastai turi aiškią pradžią ir pabaigą, o simptomai palaipsniui silpnėja.

Kitas svarbus skirtumas – ryšys su tam tikrais dirgikliais. Astmos simptomai dažnai sustiprėja naktį, fizinio krūvio metu, šaltame ore ar susidūrus su dulkėmis, žiedadulkėmis, dūmais. Jei žmogus pastebi, kad simptomai kartojasi tomis pačiomis aplinkybėmis, tai yra svarbi užuomina apie galimą astmą.

Skirtingai nei lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), kuri dažniausiai susijusi su ilgalaikiu rūkymu, astma gali pasireikšti bet kokio amžiaus nerūkančiam žmogui. Be to, astmos simptomai dažniausiai pagerėja pavartojus inhaliatorių, o tai nėra būdinga daugeliui kitų kvėpavimo ligų.

Dar vienas skirtumas – naktiniai simptomai. Astma dažnai pasireiškia naktiniu kosuliu ar dusuliu, kuris pažadina iš miego. Toks požymis nėra būdingas paprastam peršalimui ir turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio ištyrimo.

Kada simptomai turėtų kelti rimtą įtarimą dėl astmos?

Ne kiekvienas kosulys ar dusulys reiškia astmą, tačiau yra tam tikri požymių deriniai, kurie turėtų rimtai paskatinti įtarti šią ligą ir kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio ištyrimo. Kuo anksčiau astma atpažįstama, tuo lengviau ją kontroliuoti.

Vienas svarbiausių įspėjamųjų signalų – pasikartojantys simptomai be aiškios infekcijos. Jei kosulys, švokštimas ar dusulys kartojasi kas kelias savaites ar mėnesius, ypač be karščiavimo ar kitų peršalimo požymių, tai nėra tipiška trumpalaikė kvėpavimo takų liga.

„Simptomai, kurie kartojasi ir neturi aiškios priežasties, visada turėtų būti vertinami dėl galimos astmos“ – dr. Samuel K. Porter

Ypač reikšmingas požymis – naktiniai simptomai. Jei žmogų naktį ar anksti ryte pažadina kosulys, dusulys ar švokštimas, tai labai būdinga astmai. Kvėpavimo takų jautrumas naktį natūraliai padidėja, todėl astmos simptomai tuo metu dažnai išryškėja.

Rimtą įtarimą kelia ir tai, jei simptomai stiprėja fizinio krūvio metu arba po jo. Dusulys, kosulys ar švokštimas po bėgimo, lipimo laiptais ar aktyvaus žaidimo, ypač šaltame ore, yra dažnas astmos požymis tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar simptomai palengvėja pavartojus inhaliatorių. Greitas kvėpavimo palengvėjimas po bronchus plečiančių vaistų vartojimo yra stipri užuomina, kad problema susijusi būtent su astma, o ne su kita kvėpavimo takų liga.

Jei šie požymiai pasireiškia kartu arba kartojasi laikui bėgant, nereikėtų jų ignoruoti ar „priprasti“ – tai aiškus signalas kreiptis į specialistą.

Kaip patvirtinama astmos diagnozė?

Astmos diagnozė nustatoma ne pagal vieną simptomą, o įvertinus jų visumą, eigą ir atlikus tam tikrus tyrimus. Kadangi simptomai gali būti nepastovūs, diagnozė kartais užtrunka, ypač jei žmogus kreipiasi tada, kai jaučiasi gerai.

Pirmasis žingsnis – išsamus pokalbis su gydytoju. Jo metu aptariama, kada simptomai atsiranda, kaip dažnai kartojasi, kas juos provokuoja ir ar šeimoje buvo astmos ar alergijų atvejų. Ši informacija labai svarbi, nes leidžia įvertinti simptomų pobūdį ir jų ryšį su galimais dirgikliais.

„Tiksli astmos diagnozė prasideda nuo gerai užduotų klausimų, o ne nuo aparatų“ – dr. Mark D. Hollis

Vienas pagrindinių tyrimų – plaučių funkcijos tyrimas (spirometrija). Jis parodo, kaip efektyviai oras juda kvėpavimo takuose. Astmai būdinga tai, kad po bronchus plečiančio vaisto įkvėpimo kvėpavimo rodikliai pagerėja, o tai rodo grįžtamą kvėpavimo takų susiaurėjimą.

Jei spirometrija normali, bet simptomai vis tiek kelia įtarimą, gali būti atliekami provokaciniai ar stebėsenos tyrimai, pavyzdžiui, matuojamas kvėpavimo piko srautas namuose kelias savaites. Tai padeda užfiksuoti kvėpavimo funkcijos svyravimus kasdienybėje.

„Astma kartais slepiasi tarp normalių tyrimų rezultatų, todėl svarbu vertinti ligos dinamiką“ – dr. Helen R. Moore

Vaikams, ypač mažesniems, diagnozė dažnai nustatoma pagal simptomų pasikartojimą ir atsaką į gydymą, nes atlikti tikslius kvėpavimo tyrimus jiems būna sudėtinga. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti bandomąjį gydymą ir stebėti, ar simptomai sumažėja.

Kada būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos?

Nors astmos simptomai dažnai vystosi palaipsniui ir gali būti kontroliuojami vaistais, yra situacijų, kai delsti pavojinga ir būtina skubi medicinos pagalba. Šių požymių atpažinimas gali būti gyvybiškai svarbus.

Skubi pagalba reikalinga, jei dusulys greitai stiprėja, žmogui tampa sunku kalbėti pilnais sakiniais, o kvėpavimas tampa paviršutiniškas ir dažnas. Tai rodo, kad kvėpavimo takai yra smarkiai susiaurėję ir organizmui trūksta deguonies.

Ypač pavojingas ženklas – nepakankamas atsakas į inhaliatorių. Jei pavartojus greito poveikio vaistus kvėpavimas nepalengvėja arba pagerėjimas trunka tik labai trumpai, tai gali reikšti sunkų astmos priepuolį, kurio namų sąlygomis suvaldyti nepavyks.

Taip pat būtina nedelsti, jei pastebimi deguonies trūkumo požymiai: mėlynuojančios lūpos ar nagai, stiprus nerimas, mieguistumas ar sumišimas. Šie simptomai rodo, kad organizmas negauna pakankamai oro ir situacija gali greitai blogėti.

Vaikams pavojingi signalai gali pasireikšti ir tuo, kad jie nustoja žaisti, tampa neįprastai tylūs ar labai išsigandę, kvėpuoja įtraukdami tarpšonkaulinius raumenis. Tokiais atvejais reikėtų neabejoti ir nedelsiant kreiptis pagalbos.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)