Ką reiškia, kai diastolinis kraujo spaudimas 110: ar tai pavojinga?

Kraujo spaudimas susideda iš dviejų rodiklių: sistolinio (viršutinio) ir diastolinio (apatinio).
Kai diastolinis spaudimas pasiekia 110 mmHg, tai reiškia, kad kraujagyslėse išlieka itin didelis slėgis net tada, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Tokia būklė vadinama sunkiu arterinės hipertenzijos laipsniu ir reikalauja skubaus dėmesio.

Tai nėra laikinas pakilimas – tai signalas, kad širdis, kraujagyslės ar inkstai patiria nuolatinį pertempimą. Jei tokia būsena kartojasi ar tęsiasi ilgiau nei kelias valandas, kyla realaus pavojaus gyvybei rizika.

Kokios priežastys gali sukelti diastolinio spaudimo padidėjimą iki 110?

Diastolinis kraujo spaudimas, pakilęs iki 110 mmHg, retai būna atsitiktinis. Tokie rodikliai rodo, kad širdies ir kraujagyslių sistema veikia didžiuliu krūviu. Priežasčių gali būti daug – nuo gyvenimo būdo klaidų iki rimtų lėtinių ligų.

Viena dažniausių priežasčių – ilgametė arterinė hipertenzija, kai aukštas spaudimas tęsiasi metų metus, o žmogus apie tai gali net nežinoti. Ši būklė palaipsniui sustandina kraujagyslių sieneles, todėl diastolinis spaudimas išlieka aukštas net širdžiai ilsintis.

Stresas ir emocinė įtampa taip pat turi didelę reikšmę. Kai kūnas nuolat gamina streso hormonus – adrenaliną ir kortizolį – kraujagyslės lieka susitraukusios, o spaudimas kyla.

Druskos perteklius ir antsvoris – dar du esminiai veiksniai. Daug druskos maiste verčia organizmą sulaikyti vandenį, todėl padidėja kraujo tūris. Kartu su antsvoriu tai sukuria papildomą spaudimą kraujagyslėms ir širdžiai.

„Kai diastolinis spaudimas siekia 110, tai jau ne organizmo reakcija į stresą – tai pasekmė metų metais besitęsiančio spaudimo kraujagyslėms.“ – dr. Leonard Russo

Kitos galimos priežastys – inkstų ligos, hormonų sutrikimai, miego trūkumas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar genetinis polinkis. Inkstai reguliuoja skysčių kiekį ir kraujospūdį, todėl bet koks jų veiklos sutrikimas gali smarkiai padidinti diastolinį rodiklį.

Kada diastolinis spaudimas 110 yra pavojingas gyvybei?

Diastolinis spaudimas, pasiekęs 110 mmHg, laikomas kritiniu rodikliu. Tai reiškia, kad širdis ir kraujagyslės patiria itin didelį slėgį net ramybės metu. Tokia būklė gali išprovokuoti hipertenzinę krizę, kai gresia širdies smūgis, insultas ar kiti gyvybei pavojingi sutrikimai.

Jei šis rodiklis nustatomas bent kelis kartus per dieną ar kelias dienas iš eilės – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Net jei jaučiatės pakankamai gerai, tai nereiškia, kad širdis nepervargsta.

„Pacientai dažnai mano, kad jei nejaučia simptomų, pavojaus nėra. Tačiau diastolinis spaudimas 110 – tai tylus pavojus. Širdis ir kraujagyslės tuo metu dirba ant ribos.“ – dr. Alicia Bernard

Kaip elgtis, kai diastolinis kraujo spaudimas 110: pirmoji pagalba ir tolesni žingsniai

Kai kraujospūdžio aparatas rodo diastolinį rodiklį 110 mmHg arba daugiau, tai laikoma skubios pagalbos situacija. Net jei simptomai nėra labai ryškūs, toks spaudimas gali smarkiai pažeisti širdį, inkstus ar smegenų kraujagysles per kelias valandas. Todėl svarbu veikti greitai ir ramiai.

Pirmieji žingsniai namuose

Pirmiausia atsisėskite – nebandykite stovėti ar vaikščioti. Atsiloškite, atpalaiduokite pečius, giliai kvėpuokite. Įsitikinkite, kad aplinka rami, išjunkite garsus, atlaisvinkite aptemptus drabužius.
Tuomet pakartokite kraujospūdžio matavimą po 10–15 minučių. Jei rodiklis išlieka toks pats arba kyla, nedelsdami skambinkite 112.

Kol laukiate greitosios pagalbos, stenkitės nepanikuoti – panika tik dar labiau kelia spaudimą. Jei gydytojas anksčiau buvo paskyręs vaistus nuo spaudimo, juos galima išgerti pagal nurodymus, tačiau negerti papildomos dozės savavališkai.

„Svarbiausia – išlikti ramiai. Dažnai žmonės reaguoja į stresą papildomai įtempdami kūną, o tai dar labiau kelia kraujo spaudimą.“ – dr. Laura Hopkins

Ko nedaryti

• Neužsiimkite fizine veikla – net trumpas judėjimas gali dar labiau pakelti spaudimą.
• Nevartokite kavos, stiprios arbatos ar energinių gėrimų.
• Nepriimkite papildomų vaistų be gydytojo leidimo – kai kurie jų gali pavojingai sumažinti spaudimą per greitai.

Kada būtina kviesti greitąją pagalbą

Nedelsiant kreipkitės į medikus, jei kartu su aukštu spaudimu atsiranda bent vienas iš šių simptomų:
– Stiprus galvos skausmas ar svaigimas.
– Dusulys ar krūtinės spaudimas.
– Pykinimas, vėmimas ar regėjimo sutrikimai.
– Tirpimas vienoje kūno pusėje ar kalbos sutrikimai.

Tokie požymiai rodo, kad gali būti prasidėjęs insultas arba širdies priepuolis. Net jei simptomai praeina, būtina vykti į ligoninę stebėjimui.

Ilgalaikė priežiūra ir gyvenimo būdo keitimas po diastolinio spaudimo pakilimo iki 110

Kai diastolinis kraujo spaudimas pasiekia 110 mmHg, tai signalas, kad organizmui reikia ne tik skubios pagalbos, bet ir ilgalaikės priežiūros. Tokia būklė dažniausiai rodo lėtinę arterinę hipertenziją, todėl norint apsaugoti širdį ir kraujagysles nuo komplikacijų, būtina keisti įpročius ir nuosekliai laikytis gydytojo rekomendacijų.

Pirmiausia svarbu reguliariai matuoti spaudimą – ne tik ryte ir vakare, bet ir po intensyvesnės veiklos ar streso. Stebėjimas padeda suprasti, kokie veiksniai didina spaudimą ir kaip reaguoja organizmas.

Mityba turi lemiamą vaidmenį. Rekomenduojama laikytis vadinamosios DASH dietos (angl. Dietary Approaches to Stop Hypertension), kuri pabrėžia daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų, žuvies, liesos mėsos ir mažai druskos turinčio maisto vartojimą. Venkite sūraus maisto, perdirbtų produktų, alkoholio ir saldžių gėrimų.

„Pacientams po stipraus spaudimo pakilimo svarbiausia stabilumas – mažesnis stresas, daugiau poilsio ir aiški vaistų vartojimo disciplina.“ – dr. Sofia Nilsson

Fizinis aktyvumas taip pat padeda reguliuoti kraujospūdį. Lengvas kasdienis judėjimas, pvz., pasivaikščiojimai ar plaukimas, gerina širdies darbą ir mažina įtampą. Svarbu vengti staigaus intensyvaus sporto, kol gydytojas nepatvirtins, kad tai saugu.

Miegas – dar vienas kritinis veiksnys. Nuolatinis miego trūkumas kelia kraujospūdį net tada, kai žmogus ilsisi. Siekite bent 7–8 valandų kokybiško miego per naktį, venkite ekranų ir kofeino vakare.

Emocinis balansas yra tiek pat svarbus, kiek ir mityba ar fizinis aktyvumas. Stresas yra tylus spaudimo kėlėjas – jis gali sukelti nuolatinį kraujagyslių susitraukimą. Padeda kvėpavimo pratimai, meditacija ar ramūs pasivaikščiojimai gamtoje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar diastolinis spaudimas 110 pavojingas?

Taip. Toks rodiklis rodo labai aukštą kraujo spaudimą – tai gali būti hipertenzinė krizė. Pavojus kyla ne tik širdžiai, bet ir inkstams, smegenims bei akims. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą.

Kokie simptomai rodo, kad situacija kritinė?

Stiprus galvos skausmas, dusulys, krūtinės spaudimas, regėjimo sutrikimai, pykinimas ar kalbos sunkumai. Jei pasireiškia bent vienas iš jų, reikia skubios medicininės pagalbos.

Ar galima spaudimą 110 sumažinti namuose?

Ne. Tokia reikšmė laikoma pavojinga, todėl namų priemonės gali būti neveiksmingos ar net pavojingos. Vienintelis saugus sprendimas – skubi gydytojo konsultacija arba greitoji pagalba.

Ką daryti, jei spaudimas 110 kartojasi?

Būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar kardiologą. Gali reikėti pakeisti vaistus, ištirti inkstus, endokrininę sistemą ir kraujagyslių būklę. Negydant ši būklė progresuoja.

Ar diastolinis spaudimas 110 gali sukelti insultą ar infarktą?

Taip. Toks spaudimas smarkiai apkrauna kraujagysles, o ypač pavojingi yra staigūs šuoliai. Dėl to didėja kraujagyslės plyšimo ir insulto rizika.

Ar įmanoma atstatyti normalius rodiklius?

Taip, tačiau reikia kompleksinio požiūrio – gydytojo paskirtų vaistų, mitybos pokyčių, fizinio aktyvumo ir streso mažinimo. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnė prognozė.

Kiek laiko reikia, kad spaudimas stabilizuotųsi?

Dažniausiai prireikia kelių savaičių gydymo ir stebėjimo. Ilgalaikė kontrolė užtikrina, kad spaudimas išliktų normos ribose ir sumažėtų komplikacijų rizika.