Inhaliatorius nuo astmos priepuolių: ką būtina žinoti?

Astmos priepuolis dažnai užklumpa netikėtai – staiga pasunkėja kvėpavimas, atsiranda švokštimas, spaudimas krūtinėje, kyla panika. Tokiose situacijose inhaliatorius nuo astmos priepuolių tampa gyvybiškai svarbia priemone, padedančia greitai palengvinti simptomus ir atkurti kvėpavimą. Tačiau ne visi pacientai tiksliai žino, kaip jis veikia, kada jį naudoti ir kuo skiriasi skirtingi inhaliatorių tipai.

Dalis žmonių inhaliatorių laiko „vaistu nuo visos astmos“, kiti – bijo juo naudotis per dažnai, manydami, kad tai pavojinga. Taip pat dažnai pasitaiko klaidų vartojant inhaliatorių techniškai neteisingai, todėl vaistas nepasiekia kvėpavimo takų taip, kaip turėtų. Visa tai gali lemti, kad priepuolio metu pagalba būna nepakankama.

Kas yra inhaliatorius nuo astmos priepuolių?

Inhaliatorius nuo astmos priepuolių – tai greito poveikio vaistas, skirtas staigiai palengvinti kvėpavimo sutrikimus astmos paūmėjimo metu. Jis veikia tiesiogiai kvėpavimo takuose ir padeda greitai atpalaiduoti susitraukusius bronchų raumenis, todėl oras vėl gali laisviau patekti į plaučius.

Šio tipo inhaliatoriai dažnai vadinami „gelbėjimo inhaliatoriais“, nes jie naudojami ne kasdien profilaktiškai, o būtent tada, kai atsiranda ūmūs simptomai: dusulys, švokštimas, spaudimas krūtinėje ar staigus kvėpavimo pasunkėjimas. Daugeliu atvejų poveikis juntamas per kelias minutes.

Svarbu suprasti, kad inhaliatorius nuo priepuolių negydo pačios astmos priežasties, o tik laikinai palengvina simptomus. Jei toks inhaliatorius naudojamas labai dažnai, tai gali būti ženklas, kad astma nėra pakankamai gerai kontroliuojama ir reikalingas gydymo plano peržiūrėjimas.

„Dažnas gelbėjimo inhaliatoriaus naudojimas rodo ne vaisto stiprumą, o nepakankamą ligos kontrolę“ – dr. Richard A. Coleman

Dalis pacientų daro klaidą manydami, kad vien inhaliatoriaus nuo priepuolių pakanka astmai valdyti. Iš tiesų jis turėtų būti tik viena gydymo dalis, naudojama kartu su gydytojo paskirtomis ilgalaikėmis priemonėmis, jei jų reikia.

Kokie inhaliatorių tipai naudojami astmos priepuoliams?

Astmos priepuoliams palengvinti naudojami inhaliatoriai skiriasi pagal veikimo greitį, sudėtį ir paskirtį, tačiau jų bendras tikslas tas pats – kuo greičiau atverti kvėpavimo takus ir sumažinti dusulį. Svarbu suprasti šiuos skirtumus, kad priepuolio metu būtų naudojamas būtent tinkamas vaistas.

Dažniausiai priepuoliams skirti inhaliatoriai yra greito poveikio bronchus plečiantys vaistai. Jie atpalaiduoja bronchų raumenis ir leidžia orui laisviau judėti į plaučius. Šių inhaliatorių poveikis paprastai prasideda per kelias minutes, todėl jie laikomi pirmo pasirinkimo priemone staigaus priepuolio metu.

„Astmos priepuolio metu svarbiausia yra greitis – vaistas turi pradėti veikti per kelias minutes, kitaip simptomai gali stiprėti“ – dr. Thomas L. Harrington

Be paties vaisto, svarbus ir inhaliatoriaus tipas kaip prietaisas. Vieni inhaliatoriai purškia vaistą aerozolio pavidalu, kiti – sausų miltelių forma. Nors abu gali būti veiksmingi, jų naudojimo technika skiriasi, todėl neteisingai naudojant poveikis gali būti silpnesnis, net jei vaistas tinkamas.

Kai kuriais atvejais, ypač vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms, prie inhaliatoriaus gali būti naudojama tarpinė (spacer). Ji padeda vaistui lengviau patekti į kvėpavimo takus ir sumažina klaidų tikimybę įkvėpimo metu.

„Net ir geriausias vaistas neveiks tinkamai, jei inhaliatorius naudojamas neteisinga technika“ – dr. Michael J. Donovan

Svarbu atskirti, kad ne visi inhaliatoriai yra skirti priepuoliams. Kai kurie naudojami kasdien, ilgalaikei astmos kontrolei, ir priepuolio metu jie nesuteikia greito palengvėjimo. Todėl kiekvienas pacientas turėtų aiškiai žinoti, kuris inhaliatorius yra „skubios pagalbos“, o kuris – ilgalaikis.

Kaip teisingai naudoti inhaliatorių priepuolio metu?

Net ir tinkamas inhaliatorius gali būti neefektyvus, jei jis naudojamas neteisingai. Astmos priepuolio metu žmogus dažnai jaučia paniką, kvėpuoja paviršutiniškai, todėl padidėja rizika padaryti techninių klaidų. Būtent dėl to labai svarbu iš anksto žinoti teisingą veiksmų seką.

Pirmiausia reikėtų nusiraminti kiek įmanoma labiau. Stresas ir skubėjimas gali dar labiau apsunkinti kvėpavimą. Prieš naudojant inhaliatorių, rekomenduojama kelis kartus lėtai iškvėpti, kad plaučiai būtų pasiruošę įkvėpti vaistą.

Naudojant inhaliatorių, svarbu, kad vaisto įpurškimas sutaptų su giliu, lėtu įkvėpimu. Tai leidžia vaistui pasiekti apatinius kvėpavimo takus, kur jis ir turi veikti. Po įkvėpimo patariama kelias sekundes sulaikyti kvėpavimą, kad vaistas spėtų nusėsti bronchų gleivinėje.

„Didžioji dalis gydymo nesėkmių priepuolio metu susijusi ne su vaistu, o su netinkama inhaliatoriaus naudojimo technika“ – dr. Steven P. Wallace

Jei naudojama tarpinė, įkvėpimo procesas tampa paprastesnis, ypač vaikams ar žmonėms, kuriems sunku suderinti purškimo ir įkvėpimo momentą. Tokiais atvejais vaisto dalelės ilgiau išlieka kameroje ir lengviau patenka į plaučius.

Svarbu žinoti ir tai, kad jei po kelių minučių palengvėjimo nėra, nereikėtų delsti – būtina vadovautis gydytojo nurodytu veiksmų planu arba kreiptis skubios medicinos pagalbos. Inhaliatorius skirtas palengvinti priepuolį, tačiau jis neturėtų pakeisti profesionalios pagalbos sunkiais atvejais.

„Jei gelbėjimo inhaliatorius nesuteikia palengvėjimo, tai signalas, kad priepuolis gali būti rimtesnis nei įprasta“ – dr. Alan R. Matthews

Dažniausios klaidos naudojant inhaliatorių

Net ir turint tinkamą inhaliatorių, jo nauda gali būti gerokai mažesnė, jei daromos dažnos naudojimo klaidos. Dalis jų atsiranda dėl skubėjimo priepuolio metu, kitos – dėl netinkamo informavimo ar klaidingų įsitikinimų apie vaisto veikimą.

Viena dažniausių klaidų – neteisinga įkvėpimo technika. Jei vaistas įpurškiamas per anksti, per vėlai arba įkvėpimas būna per silpnas, didelė dalis vaisto nusėda burnoje ar gerklėje, o ne kvėpavimo takuose. Tokiu atveju žmogui gali atrodyti, kad inhaliatorius „neveikia“, nors problema slypi technikoje.

„Daugiau nei pusė pacientų daro bent vieną esminę klaidą naudodami inhaliatorių, net to nesuprasdami“ – dr. James L. Peterson

Kita dažna problema – per dažnas gelbėjimo inhaliatoriaus naudojimas. Jei jis reikalingas kelis kartus per dieną ar beveik kasdien, tai dažnai rodo, kad astma nėra tinkamai kontroliuojama. Vietoje to, kad būtų peržiūrėtas gydymo planas, kai kurie žmonės tiesiog didina inhaliatoriaus naudojimo dažnį.

Pasitaiko ir priešinga situacija – baimė naudoti inhaliatorių, net kai simptomai aiškiai stiprėja. Kai kurie pacientai vengia vaisto, manydami, kad jis „per stiprus“ arba kad organizmas prie jo pripras. Dėl to priepuolis gali užsitęsti ir tapti sunkesnis.

Taip pat neretai pamirštama reguliariai tikrinti inhaliatoriaus būklę. Tuščias ar netinkamai laikomas inhaliatorius priepuolio metu gali tapti rimta problema, todėl svarbu žinoti, kiek dozių liko, ir turėti jį visada pasiekiamoje vietoje.

Dažniausiai užduodami klausimai