Infekcinis ir bakterinis viduriavimas dažnai prasideda staiga ir gali būti labai varginantis. Skystos išmatos, pilvo skausmai, karščiavimas ar bendras silpnumas neretai priverčia sunerimti, ypač jei simptomai stiprūs arba greitai blogėja.
Svarbu žinoti, kad ne visi infekciniai viduriavimai yra vienodi. Kai kuriuos sukelia virusai ir jie dažniausiai praeina savaime, o kiti – bakterijos, kurios gali sukelti sunkesnę ligos eigą ir reikalauti gydytojo įvertinimo ar net gydymo antibiotikais.
- Kas tai? Viduriavimas, kurį sukelia virusai, bakterijos ar rečiau parazitai.
- Kuo skiriasi? Virusinis dažniau būna lengvesnis, bakterinis – sunkesnis ir gali sukelti komplikacijų.
- Kaip užsikrečiama? Per užterštą maistą, vandenį, nešvarias rankas ar kontaktą su sergančiuoju.
- Ar pavojinga? Gali būti, ypač vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.
- Kada kreiptis į gydytoją? Jei atsiranda kraujo išmatose, aukšta temperatūra, stiprus silpnumas ar dehidratacijos požymiai.
Kas yra infekcinis viduriavimas
Infekcinis viduriavimas – tai viduriavimas, kurį sukelia į organizmą patekę mikroorganizmai, dažniausiai virusai, bakterijos ar rečiau parazitai. Šie sukėlėjai dirgina žarnyno gleivinę, sutrikdo vandens ir elektrolitų pasisavinimą, todėl išmatos tampa skystos ir dažnos.
Dažniausiai infekcinis viduriavimas prasideda staiga. Žmogus gali pajusti pilvo spazmus, pykinimą, bendrą silpnumą, o kai kuriais atvejais pakyla temperatūra. Simptomų stiprumas labai priklauso nuo sukėlėjo tipo ir individualios organizmo reakcijos.
Infekcinis viduriavimas plinta:
- per užterštą maistą ar vandenį
- per nešvarias rankas
- kontaktuojant su sergančiuoju
- kelionių metu, ypač į šiltesnius kraštus
Svarbu suprasti, kad daugeliu atvejų infekcinis viduriavimas yra savaime praeinanti būklė, ypač jei ją sukelia virusai. Tačiau kai kurie sukėlėjai, ypač bakterijos, gali sukelti sunkesnę ligos eigą ir komplikacijas.
Todėl vertinant infekcinį viduriavimą svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tuštinimosi dažnį, bet ir į:
- bendrą savijautą
- karščiavimą
- kraujo ar gleivių atsiradimą išmatose
- simptomų trukmę
Kuo skiriasi bakterinis ir virusinis viduriavimas
Nors tiek bakterinis, tiek virusinis viduriavimas priklauso infekciniam viduriavimui, jų eiga, sunkumas ir gydymo principai gali skirtis. Šių skirtumų supratimas padeda greičiau atpažinti pavojingus požymius ir nuspręsti, kada būtina kreiptis į gydytoją.
Virusinis viduriavimas dažniausiai būna lengvesnis ir praeina savaime, o bakterinis – neretai sukelia stipresnius simptomus ir gali pareikalauti medicininio gydymo.
Pagrindiniai bakterinio ir virusinio viduriavimo skirtumai
| Požymis | Virusinis viduriavimas | Bakterinis viduriavimas |
|---|---|---|
| Pradžia | Staigi, dažnai po kontakto su sergančiuoju | Staigi arba palaipsnė, dažnai po užteršto maisto |
| Temperatūra | Nedidelė arba jos nėra | Dažnai aukšta |
| Išmatos | Vandeningos, be kraujo | Gali būti su krauju ar gleivėmis |
| Pilvo skausmas | Lengvas arba vidutinis | Stiprus, spazminis |
| Ligos trukmė | 1–3 dienos | Ilgesnė, kartais užsitęsusi |
| Gydymo poreikis | Dažniausiai pakanka skysčių ir poilsio | Kartais reikalingas gydytojo paskirtas gydymas |
Dažniausi infekcinio viduriavimo sukėlėjai
Infekcinį viduriavimą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai. Dažniausiai tai yra virusai arba bakterijos, rečiau – parazitai. Nuo sukėlėjo tipo priklauso ne tik simptomų stiprumas, bet ir ligos trukmė bei galimos komplikacijos.
Dažniausi infekcinio viduriavimo sukėlėjai ir jų ypatumai
| Sukėlėjas | Tipas | Kaip dažniausiai pasireiškia |
|---|---|---|
| Norovirusas | Virusas | Staigus vandeningas viduriavimas, pykinimas, vėmimas |
| Rotavirusas | Virusas | Dažnas viduriavimas, karščiavimas, ypač vaikams |
| Salmonella | Bakterija | Viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas |
| Campylobacter | Bakterija | Stiprūs pilvo spazmai, kartais kraujingos išmatos |
| Shigella | Bakterija | Dažnas viduriavimas su krauju ir gleivėmis |
| Escherichia coli | Bakterija | Nuo lengvo iki sunkaus viduriavimo, priklausomai nuo atmainos |
Svarbu suprasti, kad ne visi šie sukėlėjai reikalauja specifinio gydymo, tačiau kai kurie iš jų gali sukelti sunkesnę ligos eigą. Todėl labai svarbu laiku atpažinti požymius, rodančius, kad viduriavimas gali būti bakterinis ir pavojingesnis.
Kaip atpažinti, kad viduriavimas gali būti bakterinis
Ne visada lengva atskirti, ar viduriavimą sukėlė virusas, ar bakterijos. Vis dėlto yra tam tikrų būdingų požymių, kurie dažniau pasitaiko esant bakteriniam viduriavimui ir turėtų paskatinti neatidėlioti gydytojo konsultacijos.
Bakterinis viduriavimas paprastai būna intensyvesnis, su ryškesniais bendrais organizmo negalavimais ir didesne komplikacijų rizika.
Požymiai, labiau būdingi bakteriniam viduriavimui
| Požymis | Ką tai gali reikšti |
|---|---|
| Kraujas ar gleivės išmatose | Žarnyno gleivinės pažeidimas dėl bakterinės infekcijos |
| Aukšta temperatūra | Aktyvus bakterinis uždegimas organizme |
| Stiprūs pilvo skausmai ar spazmai | Ryškus žarnyno dirginimas ar uždegimas |
| Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 3–4 dienas | Organizmui sunku pačiam susidoroti su infekcija |
| Bendra būklė sparčiai blogėja | Didėjanti komplikacijų ar dehidratacijos rizika |
Jeigu pastebite kelis iš šių požymių vienu metu, nereikėtų laukti, kol viduriavimas praeis savaime. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti tyrimus ir, jei reikia, tikslinį gydymą.
Kada infekcinis viduriavimas gali būti pavojingas
Daugeliu atvejų infekcinis viduriavimas praeina savaime, tačiau tam tikroms žmonių grupėms ir esant tam tikriems simptomams rizika ženkliai padidėja. Tokiais atvejais svarbu ne tik stebėti būklę, bet ir laiku kreiptis į gydytoją.
Pavojus kyla tada, kai organizmas greitai netenka skysčių, infekcija plinta arba žarnyno gleivinė patiria stiprų pažeidimą. Ypač atsargūs turėtų būti kūdikiai, senyvo amžiaus žmonės ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis.
Situacijos, kai infekcinis viduriavimas laikomas pavojingu
| Rizikos situacija | Kodėl tai pavojinga |
|---|---|
| Dažnas viduriavimas su gausiu vėmimu | Didelė dehidratacijos ir elektrolitų disbalanso rizika |
| Kraujas ar gleivės išmatose | Galimas žarnyno gleivinės pažeidimas ar sunkesnė bakterinė infekcija |
| Aukšta temperatūra, trunkanti kelias dienas | Rodo aktyvų infekcinį procesą organizme |
| Ryškus silpnumas, galvos svaigimas | Organizmui trūksta skysčių ir energijos |
| Viduriavimas mažiems vaikams ar senyviems žmonėms | Šios grupės greičiau netenka skysčių ir sunkiau atsigauna |
Jei infekcinio viduriavimo metu pasireiškia bent viena iš šių situacijų, nereikėtų delsti. Laiku suteikta medicininė pagalba gali padėti išvengti sunkių komplikacijų.
Ką daryti pirmosiomis dienomis susirgus
Pirmosiomis infekcinio ar bakterinio viduriavimo dienomis svarbiausia yra padėti organizmui kovoti su infekcija ir išvengti skysčių netekimo. Net ir lengvais atvejais netinkami sprendimai gali pailginti ligos eigą ar pabloginti savijautą.
Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas skysčių vartojimui. Viduriuojant organizmas greitai netenka vandens ir elektrolitų, todėl reikėtų gerti dažnai, mažais gurkšniais. Jei yra galimybė, verta rinktis geriamuosius rehidratacijos tirpalus. Jie padeda atkurti mineralų pusiausvyrą efektyviau nei vien vanduo.
Mityba šiuo laikotarpiu turėtų būti labai paprasta ir lengvai virškinama. Apetito stoka yra įprasta, todėl nereikėtų versti savęs valgyti didelių porcijų. Svarbiau vengti riebaus, kepto, aštraus ir labai saldaus maisto, kuris gali dar labiau dirginti žarnyną.
Poilsis taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Infekcijos metu organizmui reikia daugiau energijos, todėl fizinis krūvis ir aktyvus gyvenimo tempas gali sulėtinti sveikimą. Ramus režimas ir pakankamas miegas padeda imuninei sistemai greičiau susidoroti su sukėlėju.
Svarbu vengti savarankiško antibiotikų vartojimo. Ne visi infekciniai viduriavimai yra bakteriniai, o netinkamai vartojami antibiotikai gali pabloginti žarnyno būklę ir prailginti simptomus.
Jeigu per pirmąsias kelias dienas būklė negerėja arba atsiranda naujų nerimą keliančių simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją ir nelaukti, kol liga praeis savaime.
Gydytojų komentarai
Gydytojai pabrėžia, kad infekcinis ir ypač bakterinis viduriavimas reikalauja atsakingo vertinimo, nes netinkamas ar pavėluotas reagavimas gali lemti komplikacijas.
Dr. William Schaffner, infekcinių ligų specialistas, Vanderbilt University Medical Center (JAV):
„Dauguma virusinių viduriavimų praeina savaime, tačiau bakterinės infekcijos gali sukelti sunkų skysčių netekimą ir reikalauti medicininės intervencijos. Kraujas išmatose ar aukšta temperatūra visada yra signalas kreiptis į gydytoją.“
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi viduriavimai turėtų būti gydomi antibiotikais.
Dr. Ramanan Laxminarayan, epidemiologas ir infekcinių ligų tyrėjas (JAV):
„Antibiotikų vartojimas be aiškios indikacijos gali būti žalingas. Virusinio viduriavimo atveju jie neveikia, o bakterinių infekcijų gydymas turi būti pagrįstas klinikiniu įvertinimu.“
Kalbėdami apie bakterinio viduriavimo rizikas, gydytojai pabrėžia ir pažeidžiamų grupių apsaugą.
Dr. Robert Tauxe, buvęs CDC maisto kilmės ligų skyriaus vadovas (JAV):
„Vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir asmenys su nusilpusia imunine sistema yra ypač pažeidžiami. Jiems infekcinis viduriavimas gali progresuoti greičiau ir sukelti sunkesnes komplikacijas.“
Šie specialistų komentarai pabrėžia, kad infekcinis ir bakterinis viduriavimas neturėtų būti nuvertinamas, ypač jei simptomai ryškūs ar užsitęsę.
Dažniausiai užduodami klausimai apie infekcinį ir bakterinį viduriavimą
Ar infekcinis viduriavimas visada užkrečiamas?
Kaip suprasti, ar viduriavimas bakterinis?
Ar bakterinis viduriavimas visada gydomas antibiotikais?
Kiek laiko gali trukti infekcinis viduriavimas?
Ar galima eiti į darbą ar mokyklą viduriuojant?
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Liaudiški ir naminiai vaistai nuo viduriavimo
Dažnas ir naktinis viduriavimas
