Gyvenimo trukmė sergant hepatitu C – nuo ko ji priklauso
Hepatitas C yra virusinė kepenų liga, kuri ilgą laiką gali vystytis tyliai, be aiškių simptomų. Būtent todėl dažnai ji diagnozuojama atsitiktinai, atlikus tyrimus dėl kitų priežasčių. Jei liga negydoma, per daugelį metų ji gali sukelti rimtų komplikacijų – kepenų fibrozę, cirozę ar net kepenų vėžį. Vis dėlto šiandien prognozė sergant hepatitu C yra kur kas geresnė nei anksčiau, nes modernūs antivirusiniai vaistai leidžia pasiekti visišką viruso išgydymą daugiau nei 95 % atvejų.
Gyvenimo trukmė priklauso nuo daugelio faktorių – infekcijos trukmės, kepenų pažeidimo lygio, paciento amžiaus, gretutinių ligų, gyvenimo būdo bei to, ar pradedamas tinkamas gydymas. Anksti diagnozuotas ir tinkamai gydomas hepatitas C nebūtinai sutrumpina gyvenimą, o pacientai gali gyventi tiek pat, kiek bendros populiacijos žmonės.
- Kas tai? – Virusinė kepenų liga, kuri ilgą laiką gali būti besimptomė, bet negydoma progresuoja iki cirozės ar vėžio.
- Kas lemia prognozę? – Kepenų pažeidimo laipsnis, infekcijos trukmė, gydymo pradžia, gretutinės ligos, gyvenimo būdas.
- Ar galima išgyti? – Taip. Nauji antivirusiniai vaistai (DAA) išgydo daugiau nei 95 % pacientų.
- Ar visada trumpina gyvenimą? – Ne. Anksti gydant, gyvenimo trukmė gali būti tokia pati kaip sveikų žmonių.
- Ką pagerina? – Ankstyva diagnostika, gydymo laikymasis, alkoholio ir narkotikų vengimas, sveikas gyvenimo būdas.
Kodėl hepatitas C gali turėti įtakos gyvenimo trukmei?
Hepatito C virusas pažeidžia kepenų ląsteles ir ilgainiui sukelia uždegimą. Daugeliui pacientų liga vystosi tyliai, be aiškių simptomų, todėl žala kepenims progresuoja nepastebimai. Būtent dėl šios priežasties hepatitas C gali turėti įtakos gyvenimo trukmei.
Kepenų fibrozė ir cirozė.
Negydomas hepatitas C per 20–30 metų gali lemti kepenų fibrozę – kai normalus kepenų audinys palaipsniui pakeičiamas randiniu. Toliau progresuojant atsiranda kepenų cirozė, kai kepenų struktūra negrįžtamai pakinta. Cirozė yra viena pagrindinių ankstyvesnės mirties priežasčių sergant hepatitu C.
Kepenų vėžys (hepatoceliulinė karcinoma).
Ilgalaikis uždegimas ir cirozė didina riziką susirgti kepenų vėžiu. Pacientams, sergantiems hepatitu C, ši rizika kelis kartus didesnė nei bendroje populiacijoje.
Kepenų nepakankamumas.
Pažeistos kepenys nebegali atlikti gyvybiškai svarbių funkcijų – detoksikuoti organizmo, reguliuoti medžiagų apykaitą, gaminti baltymus ir krešėjimo faktorius. Kepenų nepakankamumas gali būti mirtinas, jei neatliekama kepenų transplantacija.
Ekstrahepatinės komplikacijos.
Hepatitas C veikia ne tik kepenis. Jis gali sukelti kraujagyslių uždegimus, inkstų ligas, diabeto rizikos padidėjimą ir net širdies-kraujagyslių sutrikimus. Tai dar vienas veiksnys, kuris trumpina gyvenimo trukmę.
Kaip pabrėžia hepatologė dr. Anna Lok (University of Michigan):
„Hepatito C pasekmės yra kaupiamosios – kuo ilgiau virusas lieka organizme, tuo didesnė rizika, kad kepenų žala bus negrįžtama. Todėl ankstyvas gydymas yra esminis gyvenimo trukmės pratęsimo veiksnys.“
Nuo kokių veiksnių priklauso prognozė sergant hepatitu C?
Gyvenimo trukmė sergant hepatitu C yra labai individuali. Kai kurie pacientai, pradėję gydymą anksti, pasiekia visišką viruso išgydymą ir gyvena tiek pat, kiek sveiki žmonės. Kiti, kurių liga diagnozuojama jau esant cirozei ar kepenų vėžiui, susiduria su rimtomis prognozės ribomis.
Infekcijos trukmė.
Kuo ilgiau virusas būna organizme, tuo daugiau laiko jis turi pažeisti kepenis. Žmonės, užsikrėtę prieš kelis dešimtmečius ir negydyti, dažniau serga ciroze bei kepenų vėžiu.
Kepenų pažeidimo laipsnis.
Tai vienas svarbiausių prognostinių rodiklių. Pacientai be reikšmingos fibrozės, kurie gauna gydymą, dažnai pasiekia normalią gyvenimo trukmę. Tuo tarpu tie, kurie jau serga pažengusia ciroze, patiria didesnę komplikacijų riziką.
Amžius diagnozės metu.
Jaunesni pacientai paprastai geriau toleruoja gydymą, jų kepenys turi didesnį atsigavimo potencialą. Vyresniame amžiuje progresavimo tempas gali būti spartesnis, o gretutinės ligos – dažnesnės.
Gretutinės ligos.
Cukrinis diabetas, nutukimas, alkoholinė kepenų liga, ŽIV ar hepatito B infekcija pagreitina kepenų fibrozės progresavimą ir blogina prognozę.
Gyvenimo būdas.
Alkoholio vartojimas yra vienas pavojingiausių rizikos veiksnių sergant hepatitu C. Net ir nedidelės dozės gali paspartinti kepenų cirozės vystymąsi. Subalansuota mityba, svorio kontrolė ir fizinis aktyvumas padeda išlaikyti kepenų sveikatą.
Gydymo prieinamumas.
Šiuolaikiniai tiesiogiai veikiantys antivirusiniai vaistai (DAA) gali išgydyti daugiau nei 95 % pacientų. Tie, kurie gauna šį gydymą, iš esmės pašalina viruso poveikį gyvenimo trukmei, jei kepenų žala dar nėra negrįžtama.
Kaip sako hepatologė prof. Alessio Aghemo (Humanitas University, Italija):
„Šiandien hepatito C prognozė nebepriklauso vien nuo viruso. Ji priklauso nuo to, kaip greitai pacientas gauna modernų gydymą ir kaip kruopščiai jis prižiūri savo kepenų sveikatą.“
Kepenų fibrozės stadijos (F0–F4) ir jų reikšmė prognozei
Fibrozės laipsnis parodo, kiek kepenų audinys yra pažeistas. Kuo didesnė stadija, tuo didesnė komplikacijų ir trumpesnės gyvenimo trukmės rizika, jei liga negydoma.
Stadija | Apibūdinimas | Prognozė |
---|---|---|
F0 | Nėra fibrozės – kepenų audinys sveikas. | Puiki. Anksti pradėjus gydymą, gyvenimo trukmė tokia pati kaip sveikų žmonių. |
F1 | Lengva fibrozė – minimalus randėjimas kepenų audinyje. | Labai gera. Gydymas sustabdo progresavimą, kepenys atsigauna. |
F2 | Vidutinė fibrozė – juntamas randėjimas tarp kepenų skiltelių. | Gera, bet būtinas gydymas. Negydant progresuoja iki cirozės per kelis metus ar dešimtmečius. |
F3 | Pažengusi fibrozė – ryškus audinio randėjimas. | Padidėjusi cirozės rizika. Gydymas būtinas, o kontrolės dažnumas didinamas. |
F4 | Cirozė – negrįžtamas kepenų struktūros pakitimas. | Reikšmingai padidėjusi kepenų vėžio ir nepakankamumo rizika. Būtina nuolatinė specialisto priežiūra ir komplikacijų stebėsena. |
Kokios komplikacijos gali sutrumpinti gyvenimą sergant hepatitu C?
Nors šiuolaikiniai vaistai leidžia išgydyti hepatitą C, daliai pacientų, ypač tiems, kurie ilgai sirgo negydyti, išlieka komplikacijų rizika. Būtent šios komplikacijos dažniausiai lemia trumpesnę gyvenimo trukmę.
Kepenų cirozė.
Tai negrįžtamas kepenų struktūros pakitimas, kai sveikas audinys pakeičiamas randiniu. Cirozė ne tik mažina kepenų funkciją, bet ir sukelia kitų pavojingų komplikacijų – portinę hipertenziją, ascitą (skysčio kaupimąsi pilve), kraujavimą iš stemplės venų.
Kepenų vėžys (hepatoceliulinė karcinoma).
Sergant ciroze, kepenų vėžio rizika išlieka net ir po to, kai virusas sėkmingai pašalinamas. Todėl pacientai turi būti reguliariai tikrinami ultragarsu ir atliekant kraujo tyrimus, kad liga būtų nustatyta ankstyvose stadijose.
Kepenų nepakankamumas.
Kai kepenys nebegali atlikti savo funkcijų, vystosi gelta, sutrinka krešėjimas, kaupiasi toksinai kraujyje, kurie gali pažeisti smegenų veiklą (hepatinė encefalopatija). Kepenų nepakankamumas gali būti mirtinas, jei neatliekama kepenų transplantacija.
Ekstrahepatinės pasekmės.
Hepatitas C nėra tik kepenų liga. Jis gali padidinti diabeto, inkstų pažeidimų, širdies-kraujagyslių ligų ir limfomų riziką. Šios būklės taip pat gali turėti tiesioginės įtakos gyvenimo trukmei.
Pasikartojanti infekcija.
Pacientai, kurie po sėkmingo gydymo vėl užsikrečia hepatitu C (pvz., vartodami intraveninius narkotikus), patiria pakartotinį kepenų pažeidimą, kuris progresuoja greičiau nei pirmą kartą.
Kaip pažymi prof. Stefan Zeuzem, hepatologas iš Vokietijos:
„Komplikacijos, o ne pats virusas, trumpina gyvenimo trukmę. Todėl svarbiausias tikslas – užkirsti kelią fibrozės progresavimui ir reguliariai stebėti pacientus, kurie jau serga ciroze.“
Ką pacientai gali padaryti, kad pagerintų savo prognozę?
Hepatitas C šiandien yra viena iš tų ligų, kurios baigtį stipriai lemia paciento įsitraukimas į gydymą ir gyvenimo būdo pasirinkimai. Net tiems, kurie jau turi kepenų pažeidimų, tinkama priežiūra leidžia ženkliai pailginti ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Laiku pradėti gydymą.
Tiesiogiai veikiantys antivirusiniai vaistai (DAA) išgydo daugiau nei 95 % pacientų. Svarbiausia – nelaukti, kol liga progresuos, nes anksti pašalinus virusą, kepenų funkcija dažnai atsistato.
Reguliariai lankytis pas gydytoją.
Pacientai, turintys fibrozę ar cirozę, privalo kas 6–12 mėn. atlikti kepenų ultragarsą ir kraujo tyrimus. Tai padeda laiku nustatyti komplikacijas, ypač kepenų vėžį.
Vengti alkoholio ir narkotikų.
Alkoholis yra vienas stipriausių kepenų pažeidimą spartinančių veiksnių. Net nedidelės jo dozės sergant hepatitu C gali lemti greitesnę cirozės raidą.
Sveika mityba ir svorio kontrolė.
Nutukimas ir riebalinė kepenų liga pagreitina fibrozės progresavimą. Subalansuota, mažai sočiųjų riebalų turinti dieta, pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis padeda išsaugoti kepenų sveikatą.
Fizinis aktyvumas.
Reguliarus vidutinio intensyvumo sportas mažina insulino rezistenciją, pagerina bendrą medžiagų apykaitą ir mažina kepenų apkrovą.
Vakcinacija.
Kadangi sergant hepatitu C kepenys yra jautresnės, labai svarbu skiepytis nuo hepatito A ir B, jei žmogus nėra persirgęs ar paskiepytas.
Psichikos sveikata.
Lėtinės ligos neretai sukelia nerimą, depresiją ar socialinę izoliaciją. Psichologinė pagalba ir palaikymo grupės padeda geriau laikytis gydymo plano.
Kaip sako dr. Michael Curry, hepatologas iš Beth Israel Deaconess Medical Center:
„Kiekvienas pacientas gali pats paveikti savo ligos eigą. Virusą galima išgydyti, tačiau gyvenimo būdas lemia, ar kepenys atsigaus ir ar pacientas gyvens tiek pat, kiek sveikas žmogus.“
Kasdieniai sprendimai, turintys įtakos prognozei
Žemiau pateiktas vizualus palyginimas padeda atskirti veiksmus, kurie gerina gyvenimo trukmę sergant hepatitu C, nuo tų, kurie ją trumpina.
Naudingi veiksmai
- Laiku pradėti gydymą šiuolaikiniais antivirusiniais vaistais (DAA).
- Reguliariai tikrintis kepenų būklę (ultragarsas, kraujo tyrimai kas 6–12 mėn.).
- Visiškai vengti alkoholio ir narkotikų.
- Laikytis subalansuotos mitybos, išlaikyti sveiką kūno svorį.
- Skiepytis nuo hepatito A ir B.
- Palaikyti fizinį aktyvumą ir gerą psichikos sveikatą.
Rizikingi veiksmai
- Atidėlioti gydymą arba jo visai nepradėti.
- Nepaisyti reguliarios kepenų būklės kontrolės.
- Vartoti alkoholį, net ir nedideliais kiekiais.
- Laikytis drastiškų dietų ar badauti, silpninant kepenis.
- Nesiimti svorio kontrolės esant nutukimui ar riebalinei kepenų ligai.
- Ignoruoti psichologinę sveikatą ir socialinę paramą.
Žmonių atsiliepimai
„Diagnozė man buvo šokas, nes jaučiausi sveikas. Laiku pradėjau gydymą naujais antivirusiniais vaistais ir po trijų mėnesių testas parodė – viruso nebėra. Dabar jaučiuosi visiškai sveikas.“
— Tomas, 42 m.
„Man hepatitą C aptiko tik tada, kai jau turėjau kepenų cirozę. Vis dėlto, pradėjus gydymą, virusas buvo pašalintas. Gydytoja pabrėžė, kad turiu būti itin disciplinuota dėl kontrolinių tyrimų. Tai padeda gyventi ramiau.“
— Rasa, 56 m.
„Svarbiausia buvo suprasti, kad alkoholis man – visiškas tabu. Kai jo visiškai atsisakiau, pagerėjo ne tik kepenų būklė, bet ir bendra savijauta. Dabar sportuoju ir maitinuosi sveikai.“
— Mindaugas, 49 m.
„Iš pradžių buvo labai sunku priimti diagnozę. Mane labai išgelbėjo psichologė ir paramos grupė – kai matai kitų žmonių patirtis, supranti, kad tikrai galima gyventi pilnavertiškai.“
— Lina, 38 m.