Kiekvieną gripo sezoną išgirstame apie skirtingus viruso tipus – dažniausiai minimi gripas A ir gripas B. Natūraliai kyla klausimas: kuris iš jų pavojingesnis? Ar simptomai skiriasi? Ar gydymas vienodas?
Iš pirmo žvilgsnio abu tipai sukelia labai panašius simptomus – aukštą temperatūrą, stiprų silpnumą, kūno skausmus. Tačiau biologiniu požiūriu šie virusai skiriasi, o jų plitimo modeliai nėra identiški.
Svarbiausia žinia – tiek gripas A, tiek gripas B gali sukelti sunkią ligą, ypač rizikos grupėse. Tačiau jų epidemiologinės savybės skiriasi.
- Kuris dažnesnis? – Dažniau cirkuliuoja gripas A.
- Kuris sukelia pandemijas? – Tik gripas A.
- Ar simptomai skiriasi? – Dažniausiai labai panašūs.
- Kuris pavojingesnis? – Abu gali būti pavojingi rizikos grupėms.
- Ar gydymas skiriasi? – Ne, gydymo principai tie patys.
Kas yra gripas A ir gripas B?
Gripas A ir gripas B – tai du skirtingi Influenza viruso tipai, sukeliantys sezoninį gripą žmonėms.
Gripas A pasižymi didesniu genetiniu kintamumu. Būtent dėl šios savybės jis gali sukelti pandemijas – pavyzdžiui, 2009 m. H1N1 protrūkį. Šis virusas gali užkrėsti ne tik žmones, bet ir gyvūnus.
Gripas B plinta tik tarp žmonių ir paprastai sukelia mažesnius sezoninius protrūkius.
„Tik A tipo gripo virusai turi pandeminį potencialą dėl savo gebėjimo greitai mutuoti.“ – Dr. Anthony S. Fauci
Gripo A ir B simptomai: ar jie skiriasi?
Praktikoje atskirti gripą A nuo gripo B vien pagal simptomus beveik neįmanoma. Abu tipai sukelia labai panašų klinikinį vaizdą – staigią pradžią, aukštą temperatūrą ir stiprų bendrą silpnumą.
Tam tikros tendencijos egzistuoja, tačiau jos nėra pakankamai patikimos diagnozei nustatyti be laboratorinio tyrimo.
| Simptomas | Gripas A | Gripas B |
|---|---|---|
| Staigi pradžia | Labai būdinga | Būdinga |
| Aukšta temperatūra | Dažnai >39 °C | Dažna, bet gali būti šiek tiek žemesnė |
| Raumenų skausmas | Ryškus | Dažnas |
| Kosulys | Sausas, varginantis | Panašus |
| Vaikų sergamumas | Dažnas | Ypač dažnas |
„Klinikiniai simptomai neleidžia patikimai atskirti A ir B tipo gripo – reikalingas laboratorinis testas.“ – Dr. William Schaffner
Praktikoje gydytojas dažnai vertina ne viruso tipą, o ligos sunkumą ir paciento rizikos veiksnius.
Kuris pavojingesnis?
Trumpas atsakymas – abu gali būti pavojingi, ypač rizikos grupėms. Tačiau epidemiologiškai gripas A laikomas potencialiai pavojingesniu dėl savo gebėjimo mutuoti ir sukelti didelius protrūkius ar net pandemijas.
Gripas A
Gripas A dažniau sukelia didelio masto epidemijas. Kai kurios jo atmainos gali būti susijusios su sunkesne ligos eiga ir didesne hospitalizacijų rizika.
Dėl didesnio genetinio kintamumo virusas gali „apgauti“ imuninę sistemą, todėl tam tikrais sezonais sergamumas būna intensyvesnis.
Gripas B
Gripas B paprastai plinta tik tarp žmonių ir nesukelia pandemijų. Tačiau tai nereiškia, kad jis visada lengvesnis. Vaikams ir paaugliams gripas B kartais gali pasireikšti gana sunkiai.
Kai kuriais sezonais būtent B tipo virusas lemia didesnį vaikų hospitalizacijų skaičių.
„Tiek A, tiek B tipo gripas gali sukelti rimtas komplikacijas – svarbiausia yra paciento amžius ir sveikatos būklė.“ – Dr. William Schaffner
Kas lemia sunkumą?
Ne tiek viruso tipas, kiek:
- Paciento amžius
- Lėtinės ligos
- Nėštumas
- Imuninės sistemos būklė
Todėl klausimas „kuris pavojingesnis?“ dažnai turi individualų atsakymą.
Kaip tiksliai atskirti gripą A nuo B?
Vien pagal simptomus atskirti gripo A nuo B beveik neįmanoma. Abu tipai sukelia labai panašius požymius – staigią pradžią, aukštą temperatūrą, kosulį, stiprų silpnumą ir kūno skausmus. Klinikinis vaizdas dažniausiai nesuteikia patikimos informacijos apie viruso tipą.
Patikimiausias būdas nustatyti, ar tai gripas A ar B, yra laboratorinis tyrimas. Tam naudojami greitieji antigeno testai arba molekuliniai (PGR) tyrimai. Jie leidžia ne tik patvirtinti gripo infekciją, bet ir nustatyti konkretų viruso tipą.
Rezultatai gali būti gaunami per kelias minutes (greitieji testai) arba per kelias valandas, jei atliekamas išsamesnis tyrimas.
Praktikoje viruso tipas dažnai neturi įtakos gydymo taktikai, nes tiek A, tiek B tipo gripas gydomas tais pačiais principais. Todėl sveikam žmogui, sergančiam lengva forma, papildomas tipavimo tyrimas paprastai nėra būtinas.
„Viruso tipas dažnai svarbus epidemiologiškai, tačiau gydymo taktika dažniausiai išlieka ta pati.“ – Dr. Anthony S. Fauci
Tipą dažniau svarbu nustatyti sunkesniais atvejais, hospitalizuotiems pacientams arba siekiant stebėti epidemiologinę situaciją.
Gydymas: ar skiriasi?
Tiek gripo A, tiek gripo B gydymo principai yra vienodi. Pagrindinis tikslas – palengvinti simptomus ir sumažinti komplikacijų riziką.
Lengvos ar vidutinės eigos atvejais dažniausiai pakanka:
- Poilsio
- Pakankamo skysčių vartojimo
- Vaistų nuo temperatūros ir skausmo
Jei pacientas priklauso rizikos grupei arba liga yra sunkesnė, gali būti skiriami antivirusiniai vaistai. Jie veikia tiek A, tiek B tipo gripo virusus.
Svarbiausia – gydymas priklauso ne nuo raidės (A ar B), o nuo:
- Paciento amžiaus
- Lėtinių ligų
- Simptomų sunkumo
- Laiko nuo ligos pradžios
„Tiek A, tiek B tipo gripas gydomas tais pačiais principais – svarbiausia įvertinti paciento riziką.“ – Dr. William Schaffner
Mitai ir realybė
Faktai
- Tiek A, tiek B gali sukelti sunkią ligą.
- Abu tipai gydomi panašiai.
- Skiepai saugo nuo abiejų tipų.
Dažni mitai
- Gripas B visada lengvesnis.
- Gripas A visada pavojingesnis.
- Viruso tipą galima atspėti pagal simptomus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar gripas A visada sunkesnis nei gripas B?
Ar gripas B dažniau pasireiškia vaikams?
Ar skiepai saugo nuo abiejų tipų?
Ar galima sirgti gripu A ir B per vieną sezoną?
Ar galima atskirti tipą pagal simptomus?
