Dusulys kartu su skausmu krūtinėje yra vienas iš pavojingiausių simptomų derinių, kurio jokiu būdu negalima ignoruoti. Kartais šie pojūčiai atsiranda dėl palyginti nesunkių priežasčių, tokių kaip raumenų įtampa ar virškinimo sutrikimai, tačiau neretai jie rodo gyvybei grėsmę keliančias būkles – širdies priepuolį, plaučių emboliją ar kitas ūmias ligas.
Svarbiausia taisyklė – jei dusulys ir krūtinės skausmas atsirado staiga, yra stiprūs ar progresuoja, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Net jei priežastis pasirodys esanti gerybinė, tokie simptomai reikalauja atidaus ištyrimo.
- Kodėl pavojinga? – šis derinys gali rodyti gyvybei grėsmę keliančias ligas (širdies ar plaučių kilmės).
- Dažniausios priežastys: – miokardo infarktas, krūtinės angina, plaučių embolija, pneumonija, pleuritas, gastroezofaginio refliukso liga.
- Kada skubiai kreiptis? – jei simptomai atsiranda staiga, stiprėja, lydi prakaitavimas, cianozė, alpimas ar aritmija.
- Ką daryti? – nedelsiant kviesti greitąją pagalbą; savarankiškai vartoti vaistų negalima.
- Prognozė: – priklauso nuo priežasties; anksti nustatyta ir gydyta būklė gali būti visiškai kontroliuojama.
Dažniausios ligos, kurias gali rodyti dusulys ir krūtinės skausmas
Dusulys kartu su krūtinės skausmu gali atsirasti dėl labai skirtingų ligų – nuo ūmių, gyvybei pavojingų būklių iki lėtinių, ilgainiui progresuojančių sutrikimų. Toliau aptarsime dažniausias priežastis.
Miokardo infarktas (širdies priepuolis).
Staigus, spaudžiantis ar deginantis skausmas už krūtinkaulio, plintantis į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį, dažnai lydi dusuliu, šaltu prakaitu, silpnumu ar pykinimu. Tai viena iš pavojingiausių būklių, reikalaujanti skubios medicinos pagalbos.
Krūtinės angina.
Tai skausmas ar diskomfortas krūtinėje, atsirandantis fizinio krūvio ar streso metu, kai širdžiai pritrūksta deguonies dėl susiaurėjusių kraujagyslių. Dusulys yra dažnas palydovas.
Plaučių embolija.
Kai į plaučių kraujagysles patenka kraujo krešulys, kvėpavimas staiga tampa labai sunkus, o krūtinėje juntamas aštrus skausmas, dažnai sustiprėjantis giliai kvėpuojant. Būklė pavojinga gyvybei.
Pneumonija (plaučių uždegimas).
Uždegimas sukelia skausmą krūtinėje, kuris stiprėja kvėpuojant, kartu pasireiškia dusulys, karščiavimas, kosulys.
Pleuritas.
Tai plaučius dengiančios plėvės uždegimas. Jis sukelia aštrų, „duriantį“ skausmą, kuris paaštrėja giliai įkvepiant, kartu gali būti dusulys.
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL).
Nors pagrindiniai simptomai yra rėmuo ir rūgšties atpylimas, kai kuriais atvejais refliuksas gali imituoti krūtinės skausmą, sukeldamas oro trūkumo pojūtį.
Raumenų ir kaulų kilmės skausmai.
Tarpšonkauliniai raumenų patempimai, stuburo problemos ar nervų dirginimas gali sukelti krūtinės skausmą, kuris imituoja širdies ar plaučių ligas. Tokiais atvejais dusulys dažnai yra subjektyvus, susijęs su įtampa ir nerimu.
Pulmonologas dr. Nicholas Hill (Tufts Medical Center) pabrėžia:
„Dusulys ir krūtinės skausmas visada turi būti vertinami kaip potencialiai pavojingi simptomai. Net jei priežastis vėliau pasirodo esanti negrėsminga, iš pradžių svarbiausia atmesti gyvybei pavojingas būkles.“
Kada dusulys ir krūtinės skausmas yra neatidėliotinos pagalbos signalas?
Ne visi krūtinės skausmai yra vienodai pavojingi, tačiau kai kurie požymiai reiškia, kad delsimas gali kainuoti gyvybę. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą (112) arba kuo skubiau vykti į ligoninę.
Staigus, stiprus krūtinės skausmas.
Jeigu skausmas atsiranda staiga, yra labai intensyvus, spaudžiantis ar deginantis, tai gali reikšti miokardo infarktą arba plaučių emboliją.
Dusulys ramybėje ar progresuojantis oro trūkumas.
Kai kvėpuoti darosi sunku net ramybėje arba dusulys greitai stiprėja, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Skausmo plitimas į kitas kūno vietas.
Skausmas, plintantis į kairę ranką, petį, kaklą ar žandikaulį, dažnai rodo širdinės kilmės problemą.
Papildomi simptomai.
Šaltas prakaitas, pykinimas, silpnumas, alpimas, pamėlę lūpos ar nagai – visi šie požymiai reiškia kritinę būklę.
Po traumos atsiradęs skausmas ir dusulys.
Jei po krūtinės ar nugaros traumos staiga pasunkėjo kvėpavimas, gali būti pažeisti plaučiai arba stuburo nervai.
Kaip teigia kardiologas prof. Deepak Bhatt (Mount Sinai Heart, JAV):
„Kai pacientas skundžiasi dusuliu ir krūtinės skausmu, gydytojas visada turi manyti, kad tai gali būti gyvybei pavojinga būklė, kol neįrodyta priešingai.“
Kokius tyrimus atlieka gydytojai, siekdami nustatyti tikrąją priežastį?
Dusulio ir krūtinės skausmo priežastys gali būti labai įvairios – nuo širdies ir plaučių ligų iki raumenų ar virškinimo sutrikimų. Todėl gydytojai visada pradeda nuo greito gyvybei pavojingų būklių atmetimo, o vėliau atlieka išsamią diagnostiką.
Fizinė apžiūra.
Gydytojas įvertina kvėpavimo dažnį, kraujo spaudimą, širdies ritmą, klausosi plaučių ir širdies garsų. Jau šiame etape galima įtarti rimtesnes problemas.
Elektrokardiograma (EKG).
Vienas svarbiausių pirmųjų tyrimų. Leidžia nustatyti širdies ritmo sutrikimus, miokardo infarkto ar krūtinės anginos požymius.
Kraujo tyrimai.
Troponinai (širdies pažeidimo žymenys), D-dimerai (tiriant plaučių embolijos riziką), bendras kraujo tyrimas, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai.
Rentgeno nuotrauka ar krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija (KT).
Padeda pamatyti plaučių uždegimą, pleuritą, skysčių kaupimąsi ar navikus. KT angiografija naudojama įtariant plaučių emboliją.
Echokardiograma (širdies echoskopija).
Vertinamas širdies raumens darbas, vožtuvų būklė, širdies funkcija. Tai itin svarbus tyrimas, jei įtariama širdies nepakankamumo priežastis.
Funkciniai tyrimai.
Spirometrija ar kiti kvėpavimo testai atliekami tada, kai dusulio priežastys labiau siejamos su plaučių ligomis.
Papildomi tyrimai.
Jei įtariama gastroezofaginio refliukso liga (GERL), gali būti atliekama endoskopija. Jei simptomai primena raumenų ar stuburo kilmės skausmus – gali prireikti magnetinio rezonanso (MRT).
Pulmonologas dr. John Hansen-Flaschen (University of Pennsylvania) yra pasakęs:
„Svarbiausia, kad pirmieji tyrimai būtų atlikti greitai ir sistemingai. Tik taip galima atskirti pavojingas būkles nuo mažiau grėsmingų.“
Ką pacientas gali padaryti pats, kad sumažintų riziką ir palengvintų simptomus?
Nors dusulys ir krūtinės skausmas dažnai reikalauja profesionalios pagalbos, paciento įpročiai ir kasdieniai sprendimai turi didelę įtaką tiek simptomų prevencijai, tiek gyvenimo kokybei.
Sveika gyvensena.
Subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir sveiko kūno svorio palaikymas padeda mažinti širdies ir plaučių ligų riziką. Verta riboti sočiuosius riebalus, cukrų ir druską, o į racioną įtraukti daugiau daržovių, žuvies bei skaidulų.
Rūkymo atsisakymas.
Rūkymas yra vienas svarbiausių tiek širdies, tiek plaučių ligų rizikos veiksnių. Net ir ilgai rūkiusiems žmonėms mesti rūkyti visada yra naudinga – pagerėja kvėpavimo funkcija, sumažėja infarkto ir plaučių vėžio tikimybė.
Fizinė veikla pagal galimybes.
Reguliarus vaikščiojimas, lengva mankšta ar plaukimas stiprina širdies raumenį ir gerina deguonies panaudojimą. Reikia vengti staigių, labai intensyvių krūvių, ypač jei žmogus turi širdies ar plaučių ligų.
Streso valdymas.
Stiprus emocinis stresas gali sukelti krūtinės spaudimą ir oro trūkumą. Atsipalaidavimo metodai – meditacija, gilus kvėpavimas, joga – padeda sumažinti šių simptomų dažnį.
Reguliari sveikatos patikra.
Kraujo spaudimo, cholesterolio ir gliukozės kontrolė leidžia laiku pastebėti rizikos veiksnius ir užkirsti kelią rimtoms ligoms.
Simptomų stebėjimas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kada atsiranda dusulys ar skausmas: fizinio krūvio metu, po valgio, ramybėje ar naktį. Ši informacija gydytojui labai padeda nustatyti priežastį.
Kaip pažymi kardiologė prof. Martha Gulati (Cedars-Sinai, JAV):
„Gyvenimo būdo pokyčiai, net ir atrodantys nedideli, gali turėti didžiulę reikšmę. Pacientas pats gali ženkliai sumažinti riziką, jei imasi aktyvaus vaidmens savo sveikatos priežiūroje.“
Kasdieniai pasirinkimai: ką daryti ir ko vengti, kai juntami dusulys ir krūtinės skausmas
Šis derinys gali reikšti įvairias būkles – nuo gerybinių iki gyvybei pavojingų. Žemiau pateiktas vizualus palyginimas padeda greitai susiorientuoti, ką daryti nedelsiant ir kasdien, o ko griežtai vengti, kad sumažintumėte riziką ir palengvintumėte simptomus iki gydytojo įvertinimo.
Naudingi veiksmai
- Esant „raudonoms vėliavoms“ (staigus skausmas, cianozė, alpimas) nedelsiant skambinti 112 – nevykti patiems vairuojant.
- Laikytis gydytojo plano: vartoti paskirtus vaistus pagal nurodymus (pvz., antiangininiai, inhaliatoriai) ir nekoreguoti dozių savavališkai.
- Ilsėtis pusiau sėdimoje padėtyje, atsipalaiduoti, stebėti simptomų dinamiką (laikas, trukmė, provokatoriai) ir fiksuoti juos trumpame žurnale.
- Vengti persivalgymo ir gulimos padėties iškart po valgio, jei skausmą provokuoja refliuksas; rinktis lengvą, neirituojančią mitybą.
- Ilgalaikėje perspektyvoje – mesti rūkyti, kontroliuoti AKS, cholesterolį, gliukozę, didinti žingsnių skaičių pagal gydytojo leidimą.
Rizikingi veiksmai
- „Palaukti, gal praeis“ esant stipriems ar naujiems simptomams, ypač jei atsirado staiga arba ramybėje.
- Savarankiškai vartoti stiprius skausmą malšinančius ar raminamuosius vaistus vietoje skubios pagalbos.
- Intensyviai sportuoti ar tęsti fizinį krūvį nepaisant skausmo ir dusulio.
- Gerti alkoholį ar daug kofeino „nervams nuraminti“ – tai gali pasunkinti širdies ritmą ir simptomus.
- Nutraukti ar keisti paskirtų vaistų dozes be gydytojo žinios (pvz., antikoaguliantus, antiangininius).
Žmonių atsiliepimai
„Prieš metus pajutau staigų krūtinės skausmą ir dusulį. Iš pradžių maniau, kad tai nerimo priepuolis, bet žmona privertė kviesti greitąją. Pasirodė – plaučių embolija. Greita reakcija išgelbėjo gyvybę.“
— Andrius, 47 m.
„Dirbdama ofise dažnai jaučiau spaudimą krūtinėje ir oro trūkumą. Bijojau, kad tai širdis, bet tyrimai parodė – refliuksas. Pakeitus mitybą ir laikyseną darbe simptomai dingo.“
— Eglė, 35 m.
„Krūtinės skausmą ignoravau kelias dienas, kol jis tapo nepakeliamas. Ligoninėje nustatė miokardo infarktą. Supratau, kad geriau pasirodyti per atsargiam, nei per vėlai kreiptis pagalbos.“
— Jonas, 62 m.
„Ilgą laiką kentėjau dusulį lipant laiptais, kol galiausiai išdrįsau pasitikrinti. Paaiškėjo, kad turiu lėtinį bronchitą. Gydymas ir rūkymo atsisakymas padarė didelį skirtumą.“
— Rasa, 54 m.
Dažniausiai užduodami klausimai apie dusulį ir krūtinės skausmą
Ar dusulys ir krūtinės skausmas visada reiškia širdies ligą?
Kada būtina kviesti greitąją pagalbą?
Kokius pirmuosius tyrimus atlieka medikai?
Ar galima sumažinti riziką patiems?
Ar jaunam žmogui šie simptomai taip pat pavojingi?
Ar galima laukti, kol praeis, jei skausmas nėra labai stiprus?
Kiti straipsniai
Dusulys einant – ligos požymis ar fizinio pasirengimo stoka?
