Demencija ir Alzheimerio liga: kuo jos skiriasi?

Nors žodžiai „demencija“ ir „Alzheimerio liga“ dažnai vartojami kaip sinonimai, iš tiesų jie reiškia skirtingus dalykus. Demencija – tai bendras terminas, apibūdinantis įvairių priežasčių sukeltą pažintinių funkcijų silpnėjimą, o Alzheimerio liga – konkreti būklė, kuri šiuos simptomus dažniausiai sukelia.

Paprastai sakant, visi Alzheimerio liga sergantys žmonės turi demencijos požymių, tačiau ne visi, kuriems diagnozuota demencija, serga Alzheimeriu. Šis skirtumas svarbus ne tik gydytojams, bet ir artimiesiems, nes nuo jo priklauso gydymo būdas, priežiūra ir gyvenimo kokybė.

Kasdienybėje šie skirtumai pasireiškia labai praktiškai: žmogus tampa užmaršesnis, dažniau kartoja klausimus, sunkiau orientuojasi vietoje ar laike, gali keistis jo nuotaika ar elgesys. Tokie požymiai kelia nerimą – tačiau tik gydytojas, atlikęs tyrimus, gali pasakyti, ar tai normalus senėjimas, demencija, ar Alzheimerio liga.

Kas yra demencija?

Demencija – tai ne viena liga, o bendras pavadinimas visų būklių, kurios paveikia smegenų gebėjimą mąstyti, prisiminti, spręsti problemas ar bendrauti. Ji atsiranda, kai smegenų ląstelės pažeidžiamos ar žūsta, todėl informacija tarp jų nebeperduodama efektyviai.

Dažniausi demencijos simptomai:

• užmaršumas ir pasikartojantys klausimai,
• sunkumai planuojant ar sprendžiant kasdienes užduotis,
• prarandamas laiko ir vietos pojūtis,
• kalbos sunkumai, dažnai pamirštami įprasti žodžiai,
• asmenybės ir nuotaikų pokyčiai.

Vienas iš dažniausių mitų – kad demencija yra „normalus senėjimas“. Tai netiesa. Nors rizika susirgti didėja su amžiumi, demencija nėra neišvengiama senatvės dalis. Pavyzdžiui, kai kurie 85 metų žmonės išlieka visiškai sąmoningi ir atmintingi, o kiti pradeda jausti simptomus jau sulaukę 65-erių.

„Demencija nėra vien atminties praradimas – tai viso žmogaus gyvenimo kokybės pokytis,“ – sako dr. Gill Livingston.

Kas yra Alzheimerio liga?

Alzheimerio liga – tai lėtinė ir progresuojanti smegenų liga, kuri pamažu pažeidžia nervines ląsteles ir sutrikdo jų tarpusavio ryšius. Ji yra dažniausia demencijos forma, sukelianti apie du trečdalius visų atvejų.

Ligos pradžioje žmogus gali atrodyti tiesiog labiau užmaršus: pamiršta susitikimus, kartoja klausimus, klaidina žodžius ar maišo datas. Tačiau laikui bėgant simptomai stiprėja – žmogui tampa sunku atpažinti pažįstamus, suprasti paprastus nurodymus, o vėliau jis praranda gebėjimą savarankiškai gyventi.

Pagrindinė Alzheimerio ligos priežastis – nenormalus baltymų kaupimasis smegenyse. Šie baltymai (beta amiloidas ir tau) sudaro sankaupas, kurios trukdo nervinių ląstelių veiklai ir galiausiai jas sunaikina. Šis procesas vyksta metų metus, kol pasireiškia pirmieji simptomai.

„Alzheimerio liga prasideda tyliai – dar prieš pasirodant pirmiesiems požymiams smegenyse jau vyksta pokyčiai,“ – sako dr. Alois Alzheimer.

Ši liga dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 65 metų žmonėms, tačiau gali pasitaikyti ir ankstyvos formos atvejų – kai simptomai prasideda dar prieš 60-ąjį gimtadienį. Moterims Alzheimerio liga pasireiškia dažniau nei vyrams, o genetiniai veiksniai, gyvenimo būdas ir širdies kraujagyslių sveikata gali turėti įtakos jos išsivystymui.

Pagrindiniai skirtumai tarp demencijos ir Alzheimerio ligos

Nors šios dvi sąvokos glaudžiai susijusios, jų tapatinti nereikėtų. Demencija – tai bendras sindromas, apibūdinantis smegenų funkcijų sutrikimą, o Alzheimerio liga – viena iš šio sindromo priežasčių. Kitaip tariant, Alzheimeris yra konkreti demencijos forma, tačiau demencija gali kilti ir dėl kitų ligų ar būklių.

Kaip matyti iš palyginimo, Alzheimerio liga yra tik viena iš daugelio demencijos formų, tačiau būtent ji laikoma pagrindine priežastimi, kodėl senstant silpnėja atmintis ir mąstymas.

„Svarbiausia – laiku atpažinti pirmuosius simptomus ir pradėti veikti. Kiekviena diena yra svarbi,“ – sako dr. Jason Karlawish.

Nauda ir rizikos

Ankstyvas demencijos ar Alzheimerio ligos atpažinimas gali labai pakeisti žmogaus ir jo šeimos gyvenimo kokybę. Tinkamai pradėtas gydymas ir palaikymas padeda išlaikyti savarankiškumą, o artimieji gali geriau pasirengti būsimiems pokyčiams. Tuo tarpu uždelsta diagnozė dažnai lemia spartesnį ligos progresavimą, emocinį nuovargį ir didesnį stresą visai šeimai.

„Ankstyvas žinojimas suteikia galios – tai leidžia ne tik gydyti, bet ir gyventi oriai,“ – sako dr. Susan Mitchell.

Kaip padėti sergančiam žmogui?

Gyvenimas su demencija ar Alzheimerio liga yra iššūkis ne tik pačiam pacientui, bet ir jo artimiesiems. Ligos eiga lėta, tačiau nuosekli – todėl svarbu iš anksto pasiruošti ir sukurti aplinką, kuri padėtų žmogui kuo ilgiau išlaikyti orumą, savarankiškumą ir emocinį saugumą.

1. Sukurkite aiškią dienos rutiną

Pastovumas suteikia žmogui su demencija saugumo jausmą. Kiekviena diena turėtų turėti panašų ritmą – kada valgoma, ilsimasi, einama pasivaikščioti ar vartojami vaistai. Vizualūs kalendoriai, laikrodžiai su aiškiai pažymėtu laiku ar savaitės planai padeda išlaikyti orientaciją.

2. Užtikrinkite saugią namų aplinką

Sumažinkite kliūtis, kurios gali kelti pavojų – paslydimo riziką, aštrius kampus, prastą apšvietimą. Ant stalų ir durų galima dėti etiketes su užrašais, o svarbiems daiktams (akiniai, telefonas, piniginė) parinkti nuolatinę vietą.

3. Skatinkite bendravimą ir veiklą

Izoliacija ir neveiklumas pagreitina ligos eigą. Kartu skaitykite, klausykitės muzikos, žaiskite paprastus stalo žaidimus ar tiesiog kalbėkitės apie praeitį – prisiminimai iš ankstyvų metų dažnai išlieka ilgiausiai.

4. Pasirūpinkite emocine sveikata

Sergantis žmogus gali tapti jautresnis, susierzinęs ar liūdnas. Svarbu išlikti kantriems ir supratingiems – kaltinimai ar ginčai tik apsunkina situaciją. Artimiesiems taip pat būtina rūpintis savimi – pasinaudoti psichologo konsultacijomis ar paramos grupėmis.

5. Įtraukite specialistus

Demencija ir Alzheimerio liga reikalauja komandinio požiūrio. Neurologas, šeimos gydytojas, psichologas, kineziterapeutas ar socialinis darbuotojas gali padėti sudaryti individualų priežiūros planą.

„Pagalba sergančiam žmogui prasideda nuo supratimo ir kantrybės,“ – sako dr. Peter Rabins.

Tolesniame skyriuje apžvelgsime dažniausiai užduodamus klausimus apie demenciją ir Alzheimerio ligą – kada kreiptis į gydytoją, kokie pirmieji požymiai, ar liga paveldima ir ką daryti, jei artimasis neigia problemą.

Kaip sumažinti demencijos ir Alzheimerio ligos riziką?

Nors nei demencijos, nei Alzheimerio ligos šiuo metu išgydyti negalima, mokslo tyrimai rodo, kad gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelę įtaką tam, kaip greitai senstant silpnėja smegenų veikla. Kai kurios prevencinės priemonės gali net sumažinti riziką susirgti arba atidėti pirmųjų simptomų pasireiškimą dešimtmečiu ar ilgiau.

Toliau pateikiamos pagrindinės gairės, kaip pasirūpinti smegenų sveikata kasdien.

Rūpinkitės fiziniu aktyvumu

Reguliarus judėjimas pagerina kraujotaką ir deguonies tiekimą smegenims. Tyrimai rodo, kad 30 minučių vidutinio intensyvumo mankštos bent 5 kartus per savaitę gali sumažinti demencijos riziką iki 30 %.
Net ir paprasti pasivaikščiojimai, plaukimas ar sodininkystė turi reikšmingą poveikį.

„Smegenys klesti, kai juda kūnas – fizinis aktyvumas tiesiogiai stiprina jų aprūpinimą krauju,“ – sako dr. Lisa Mosconi.

Subalansuokite mitybą

Sveika mityba padeda palaikyti kraujagyslių sveikatą ir mažina uždegimą, kuris siejamas su neuronų pažeidimu. Rekomenduojama rinktis Viduržemio jūros dietą – daug daržovių, vaisių, riešutų, alyvuogių aliejaus ir žuvies.

Lavinkite protą

Smegenys, kaip ir raumenys, silpnėja, jei jų nenaudojame. Kryžiažodžiai, knygos, mokymasis kalbų ar naujų įgūdžių padeda išlaikyti neuronų jungtis aktyvias. Socialinis bendravimas taip pat yra viena geriausių „treniruotės“ formų smegenims.

Rūpinkitės širdies ir kraujagyslių sveikata

Didelis kraujospūdis, cholesterolis, diabetas ir nutukimas glaudžiai siejami su padidėjusia demencijos rizika. Reguliarūs tyrimai, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti šiuos pavojus.

Saugokite miegą ir mažinkite stresą

Kokybiškas miegas (7–8 val. per parą) leidžia smegenims „išsivalyti“ nuo kenksmingų baltymų, kurie gali kauptis Alzheimerio metu. Stresą mažinantys įpročiai – kvėpavimo pratimai, joga, meditacija – palaiko hormonų pusiausvyrą ir stiprina psichinę sveikatą.

„Kiekvienas geras įprotis – tai investicija į aiškų mąstymą senatvėje,“ – sako dr. David Knopman.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo skiriasi demencija ir Alzheimerio liga?

Demencija – tai bendras terminas, apibūdinantis atminties, mąstymo ir elgesio sutrikimus. Alzheimerio liga – viena dažniausių demencijos priežasčių, sukelianti smegenų ląstelių irimą.

Ar Alzheimerio liga paveldima?

Tam tikri genai gali padidinti riziką, tačiau paveldimumas nėra lemiamas veiksnys. Gyvenimo būdas, mityba ir kraujagyslių sveikata taip pat turi didelę reikšmę.

Ar galima visiškai pasveikti nuo demencijos?

Šiuo metu nėra vaistų, galinčių visiškai išgydyti demenciją ar Alzheimerio ligą. Tačiau tinkamai parinktas gydymas gali sulėtinti simptomų progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jei žmogus pradeda dažnai pamiršti neseniai įvykusius dalykus, pasiklysta pažįstamoje aplinkoje, kalba tampa nerišli, ar pastebimi elgesio pokyčiai – būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą.

Ar mityba ir fizinis aktyvumas gali padėti?

Taip. Sveika mityba, reguliarus judėjimas, protinė veikla ir socialinis aktyvumas padeda palaikyti smegenų sveikatą ir gali sumažinti ligos riziką.

Ar demencija visada reiškia Alzheimerio ligą?

Ne. Alzheimerio liga – tik viena iš demencijos formų. Kitos priežastys gali būti insultas, Parkinsono liga, infekcijos ar galvos traumos.