Delnų niežėjimas – dažnas ir keistas pojūtis, kuris vieniems sukelia nerimą dėl galimos sveikatos problemos, o kitiems primena senus liaudiškus prietarus apie pinigus, susitikimus ar pokyčius gyvenime. Nors dalis žmonių linkę ieškoti simbolinės reikšmės, medicinoje delnų niežėjimas dažniausiai turi aiškų fizinį paaiškinimą.
Niežulys gali atsirasti dėl sausos odos, alergijos, kontaktinio dirginimo ar tam tikrų ligų. Todėl svarbu atskirti, kada delnų niežėjimas yra nekaltas ir trumpalaikis, o kada verta atkreipti dėmesį į galimą sveikatos sutrikimą.
- Kas tai? Nemalonus pojūtis delnų srityje, sukeltas odos ar nervinių dirgiklių.
- Dažniausios priežastys Sausa oda, alergija, kontaktinis dermatitas.
- Kada tai normalu? Jei niežėjimas trumpalaikis ir praeina be kitų simptomų.
- Kada sunerimti? Jei niežėjimas stiprus, kartojasi ar atsiranda bėrimas.
- Liaudiški prietarai Dažnai siejami su pinigais ar artėjančiais pokyčiais.
Medicininės delnų niežėjimo priežastys
Medicinoje delnų niežėjimas dažniausiai nėra atsitiktinis reiškinys. Delnų oda yra stora, joje daug nervinių galūnėlių ir prakaito liaukų, todėl ji ypač jautriai reaguoja į išorinius ir vidinius dirgiklius.
Viena dažniausių priežasčių – odos išsausėjimas. Dažnas rankų plovimas, dezinfekantai, šaltas oras ar buitinės cheminės medžiagos pažeidžia natūralų odos barjerą. Dėl to oda pradeda tempti, šerpetoti ir niežėti, ypač delnų srityje.
Kita dažna priežastis – kontaktinis dermatitas. Jį gali sukelti muilai, skalbikliai, pirštinės, metalai ar kosmetikos priemonės. Tokiu atveju niežėjimą dažnai lydi paraudimas, smulkūs bėrimai ar net įtrūkimai.
„Rankų oda yra viena dažniausiai dirginamų kūno vietų, todėl delnų niežėjimas labai dažnai susijęs su aplinkos veiksniais.“
Dr. Amy Kassouf, dermatologė
Delnų niežėjimas taip pat gali būti susijęs su alerginėmis reakcijomis, egzema ar atopiniu dermatitu. Kai kuriais atvejais niežulys atsiranda be ryškių odos pakitimų, tačiau tampa lėtinis ir pasikartojantis.
Rečiau, bet svarbu paminėti, kad nuolatinis delnų niežėjimas gali būti ir sisteminių ligų požymis, pavyzdžiui, kepenų funkcijos sutrikimų, skydliaukės ligų ar cukrinio diabeto. Tokiais atvejais niežėjimas dažnai būna ilgalaikis ir nepaaiškinamas vien odos būkle.
Liaudiški prietarai apie delnų niežėjimą
Be medicininių paaiškinimų, delnų niežėjimas nuo seno turi ir liaudišką, simbolinę reikšmę. Tokie prietarai perduodami iš kartos į kartą ir iki šiol dažnai prisimenami, net jei žmogus pats jais netiki.
Populiariausias prietaras teigia, kad niežtintis delnas susijęs su pinigais. Manoma, kad niežtintis dešinysis delnas reiškia artėjančias pajamas ar sėkmę, o kairysis – galimus finansinius praradimus. Kai kuriose kultūrose šios reikšmės netgi apsiverčia, todėl aiškinimai gali skirtis.
Kiti prietarai delnų niežėjimą sieja su būsimais susitikimais, pokyčiais ar sprendimais. Niežėjimas laikomas tarsi ženklu, kad žmogus netrukus paspaus kažkam ranką, susitiks su svarbiu asmeniu ar patirs netikėtą įvykį.
Svarbu pabrėžti, kad tokie aiškinimai neturi medicininio pagrindo. Jie atsirado laikais, kai žmonės neturėjo moksliškai pagrįstų žinių apie odos ir nervų sistemos veiklą, todėl kūno pojūčiai buvo interpretuojami simboliškai.
Vis dėlto prietarai gali turėti psichologinį poveikį. Jei žmogus tikisi gero ar blogo įvykio, jis gali labiau atkreipti dėmesį į pojūčius ir juos „prisiminti“ tada, kai pranašystė, atrodytų, išsipildo. Tai natūrali žmogaus mąstymo dalis, tačiau ji neturėtų pakeisti racionalaus požiūrio į sveikatą.
Jei delnų niežėjimas kartojasi ar tampa varginantis, verta remtis ne prietarais, o medicininiais paaiškinimais ir stebėti savo organizmo signalus.
Kada delnų niežėjimas yra nepavojingas, o kada verta sunerimti?
Ne kiekvienas delnų niežėjimas reiškia sveikatos problemą. Dažnai tai laikinas odos atsakas į aplinkos poveikį ir jis praeina savaime. Tačiau tam tikrais atvejais niežėjimas gali būti signalas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio.
Nepavojingu delnų niežėjimas dažniausiai laikomas tada, kai jis atsiranda po rankų plovimo, kontakto su buitinėmis priemonėmis ar šaltu oru. Tokiais atvejais oda dažniausiai būna sausa, gali šiek tiek šerpetoti, tačiau kitų simptomų nebūna, o niežulys sumažėja sudrėkinus odą.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti, jei niežėjimas kartojasi dažnai arba trunka ilgiau nei kelias savaites. Įspėjamaisiais požymiais laikomi situacijos, kai delnai ne tik niežti, bet ir parausta, atsiranda bėrimų, pūslelių ar skausmingų įtrūkimų. Tai gali rodyti dermatitą, egzemą ar alerginę reakciją.
„Užsitęsęs niežėjimas be aiškios priežasties visada turėtų būti įvertintas, ypač jei jis paveikia kasdienę veiklą.“
Dr. Sonja Ständer, niežėjimo tyrimų specialistė
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą savijautą. Jei delnų niežėjimą lydi nuovargis, odos pageltimas, svorio pokyčiai ar kiti neįprasti simptomai, tai gali būti susiję su vidaus organų veiklos sutrikimais. Tokiais atvejais delnų niežėjimas tampa ne paviršiniu, o sisteminiu požymiu.
Trumpai tariant, jei niežėjimas yra trumpalaikis ir aiškiai susijęs su išoriniais veiksniais, dažniausiai nerimauti nereikia. Tačiau užsitęsęs, stiprėjantis ar lydimas kitų simptomų niežulys yra priežastis kreiptis į gydytoją, o ne ieškoti atsakymų vien prietaruose.
Ką daryti, kai niežti delnai? Priežiūra ir gydymas
Pirmasis žingsnis, kai pradeda niežėti delnai, – įvertinti galimus dirgiklius. Dažnai problema kyla dėl kasdienio kontakto su muilais, dezinfekantais ar buitinėmis cheminėmis priemonėmis, todėl net ir nedideli įpročių pokyčiai gali ženkliai sumažinti niežėjimą.
Jei delnų oda sausa, svarbiausia – reguliarus drėkinimas. Tepant rankas kremu kelis kartus per dieną, ypač po plovimo, atkuriamas apsauginis odos barjeras ir sumažėja tempimo bei niežėjimo pojūtis. Geriausia rinktis bekvapius, jautriai odai skirtus kremus.
Kontaktinio dermatito atvejais itin svarbu vengti tiesioginio sąlyčio su dirgikliais. Jei darbas ar buitis reikalauja naudoti chemines priemones, rekomenduojama mūvėti apsaugines pirštines, o po jų – kruopščiai nuplauti ir sudrėkinti rankas.
Kai niežėjimą lydi paraudimas ar bėrimai, gali prireikti vietinių vaistinių priemonių, pavyzdžiui, priešuždegiminių ar raminančių kremų. Tokios priemonės dažniausiai naudojamos trumpą laiką, kol sumažėja simptomai.
„Rankų odos problemos dažnai pagerėja ne nuo vaistų, o nuo teisingos kasdienės priežiūros.“
Dr. Peter Lio, dermatologas
Jei delnų niežėjimas nepraeina, stiprėja arba kartojasi be aiškios priežasties, nereikėtų apsiriboti savarankiška priežiūra. Tokiais atvejais gydytojas gali padėti nustatyti tikslią priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
Nauda ir rizikos ignoruojant delnų niežėjimą
Delnų niežėjimas dažnai atrodo smulkmena, todėl jį lengva ignoruoti arba paaiškinti vien prietarais. Tačiau nuolatinis ar pasikartojantis niežėjimas gali būti signalas, kad oda ar visas organizmas patiria tam tikrą apkrovą. Laiku atkreiptas dėmesys dažnai leidžia išvengti užsitęsusių problemų.
Nauda, kai delnų niežėjimas įvertinamas laiku
- Anksti nustatoma odos sudirginimo ar dermatito priežastis.
- Užkertamas kelias lėtiniam rankų odos uždegimui.
- Sumažėja įtrūkimų, skausmo ir infekcijų rizika.
- Pagerėja kasdienis komfortas ir rankų funkcija.
- Laiku pastebimos galimos sisteminės ligos.
Rizikos, jei delnų niežėjimas ignoruojamas
- Oda gali tapti lėtinai sudirgusi ir pažeista.
- Didėja antrinių bakterinių ar grybelinių infekcijų tikimybė.
- Niežėjimas gali sustiprėti ir išplisti.
- Gali būti pavėluota diagnozuoti vidaus organų sutrikimus.
- Ilgainiui blogėja gyvenimo kokybė.
Dažniausiai užduodami klausimai apie delnų niežėjimą
Ar delnų niežėjimas visada reiškia odos ligą?
Ar delnų niežėjimas gali būti susijęs su kepenimis?
Kodėl delnai niežti naktį?
Ar dažnas rankų plovimas gali sukelti niežėjimą?
Ar liaudiški prietarai turi realų pagrindą?
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kiti straipsniai
Pažastų niežėjimas: dirginimas, alergija ar infekcija?
Tabletės nuo niežėjimo: kada jos padeda ir kaip vartojamos
