Dauno sindromas: kas tai, požymiai kūdikiams ir kada jis nustatomas
Dauno sindromas – tai genetinis sutrikimas, atsirandantis dėl papildomos 21-osios chromosomos. Tai viena dažniausių chromosominių anomalijų, pasitaikanti maždaug 1 iš 700 gimdymų. Šis sindromas paveikia tiek fizinę, tiek intelektinę raidą, tačiau šiuolaikinė medicina ir ankstyva pagalba leidžia vaikams su Dauno sindromu gyventi visavertį gyvenimą.
- Kas tai? – Genetinis sutrikimas, kai yra papildoma 21-osios chromosomos kopija.
- Kaip dažnai pasitaiko? – Apie 1 iš 700 naujagimių visame pasaulyje.
- Pagrindiniai požymiai kūdikiams: – Būdingos veido bruožai, raumenų silpnumas, vystymosi sulėtėjimas.
- Kada nustatomas? – Dažniausiai iškart gimus, tačiau kartais diagnozė patvirtinama genetiniais tyrimais.
- Perspektyvos: – Su tinkama medicinine priežiūra ir terapija, dauguma vaikų gali pasiekti gerą gyvenimo kokybę.
Kas yra Dauno sindromas?
Dauno sindromas – tai genetinis sutrikimas, atsirandantis tada, kai žmogaus ląstelėse yra papildoma 21-osios chromosomos kopija. Vietoje įprastų 46 chromosomų (23 poros), žmogus turi 47.
Ši papildoma chromosoma lemia būdingus išvaizdos bruožus, tam tikrus sveikatos sutrikimus ir skirtingą intelektinės raidos lygį. Nors Dauno sindromas dažnai siejamas su neįgalumu, svarbu žinoti, kad kiekvieno žmogaus sveikatos ir gebėjimų spektras labai skiriasi.
Šis sindromas buvo pirmą kartą aprašytas 1866 m. britų gydytojo John Langdon Down, iš kurio pavardės ir kilo pavadinimas.
„Kiekvienas vaikas su Dauno sindromu yra unikalus. Kai kurie turi daugiau sveikatos iššūkių, kiti – mažiau, tačiau tinkama medicininė priežiūra ir ankstyva pagalba gali ženkliai pagerinti jų gyvenimo kokybę,“ – pabrėžia dr. Brian Skotko, genetikas (Massachusetts General Hospital, JAV).
Šiuolaikinė medicina ir visuomenės palaikymas leidžia žmonėms su Dauno sindromu gyventi ilgiau, būti aktyviais bendruomenės nariais, mokytis ir dirbti.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dauno sindromas atsiranda dėl atsitiktinės chromosomos klaidos apvaisinimo metu. Papildoma 21 chromosoma gali atsirasti keliais būdais:
- Trisomija 21 – dažniausia forma (apie 95 % atvejų), kai visos kūno ląstelės turi papildomą chromosomą.
- Mozaikinis Dauno sindromas – retesnė forma (apie 1–2 % atvejų), kai tik dalis ląstelių turi papildomą chromosomą.
- Translokacija – kai 21 chromosoma prisijungia prie kitos chromosomos. Ši forma pasitaiko maždaug 3–4 % atvejų.
Svarbu pabrėžti, kad Dauno sindromas nėra paveldimas daugeliu atvejų – jis įvyksta atsitiktinai. Vis dėlto tam tikrais atvejais (pvz., translokacijos) gali būti paveldimas iš tėvų.
Rizikos veiksniai
- Motinos amžius. Kuo vyresnė moteris, tuo didesnė tikimybė. Pavyzdžiui, 25 metų moters rizika – 1 iš 1200, o 40 metų moters – apie 1 iš 100.
- Ankstesnis Dauno sindromo atvejis šeimoje. Jei pora jau turi vaiką su šiuo sindromu, rizika kitam vaikui padidėja.
- Paveldėta translokacija. Retais atvejais vienas iš tėvų gali būti genetinės translokacijos nešiotojas, dėl ko didėja rizika vaikui gimti su Dauno sindromu.
„Dauno sindromą lemia chromosomų pasiskirstymo klaida, kurios tėvai negali kontroliuoti. Tačiau vyresnėms nėščiosioms tikimybė yra didesnė, todėl rekomenduojami papildomi genetiniai tyrimai,“ – aiškina dr. Stephanie Sherman, genetinių tyrimų specialistė (Emory University, JAV).
Pagrindiniai požymiai kūdikiams
Kategorija | Dažniausi požymiai |
---|---|
Fiziniai bruožai |
– Apvalesnis veidas, plokštesnis pakaušis – Įstrižos, į viršų pakilusios akys – Mažesnis nosies tiltelis – Trumpesni pirštai, viena gili raukšlė delne – Silpnesnis raumenų tonusas (hipotonija) |
Sveikatos ypatumai |
– Įgimtos širdies ydos (40–50 % atvejų) – Virškinimo sistemos sutrikimai – Dažnesnės infekcijos – Regėjimo ir klausos sutrikimai |
Vystymosi bruožai |
– Lėtesnė motorinė raida (vėliau atsiranda vaikščiojimas, sėdėjimas) – Kalbos raidos sulėtėjimas – Reikalinga ankstyva terapija, kad būtų pasiekti vystymosi etapai |
Kada ir kaip nustatomas Dauno sindromas?
Dauno sindromas gali būti nustatytas tiek nėštumo metu, tiek gimus vaikui. Diagnozė dažniausiai pradedama nuo įtarimo, o galutinai patvirtinama genetiniais tyrimais.
Nėštumo metu
- Atliekami ultragarsiniai tyrimai ir motinos kraujo analizė. Jie parodo padidėjusią riziką, bet nėra galutiniai.
- Choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas) gali tiksliai nustatyti papildomą 21 chromosomą.
Po gimimo
- Gydytojai gali pastebėti būdingus išvaizdos bruožus ir raumenų silpnumą.
- Atliekamas kariotipas – chromosomų analizė, kuri patvirtina diagnozę.
Svarbu, kad tėvai gautų aiškią informaciją ir emocinę paramą iš specialistų iškart po diagnozės.
„Tiksli diagnozė yra pirmas žingsnis, leidžiantis pradėti tinkamą medicininę priežiūrą ir ankstyvąją terapiją,“ – sako dr. Sue Buckley, Dauno sindromo tyrimų ekspertė (Down Syndrome Education International, JK).
Gyvenimas su Dauno sindromu
Šiandien dauguma vaikų su Dauno sindromu gali augti, mokytis ir kurti santykius taip pat, kaip ir kiti. Svarbiausia – tinkama pagalba nuo pat pradžių.
Ankstyva pagalba labai svarbi: kineziterapija padeda sustiprinti raumenis, logopedas – lavinti kalbą, o ergoterapija moko kasdieninių įgūdžių, pavyzdžiui, apsirengti ar laikyti šaukštą.
Mokykla dažnai kelia klausimų tėvams. Vieni vaikai lanko bendrojo lavinimo klases, kiti – specializuotas programas. Svarbiausia, kad ugdymas būtų pritaikytas prie vaiko galimybių, o aplinka – palaikanti.
Kasdienybėje labai padeda bendravimas. Vaikai su Dauno sindromu dažnai yra labai draugiški ir šilti, todėl santykiai su šeima bei bendraamžiais tampa jų stiprybe.
Žinoma, reikia nepamiršti ir sveikatos patikrinimų – reguliariai tikrinama širdis, klausymas, regėjimas. Tai padeda laiku pastebėti ir išspręsti problemas.
„Kiekvienas žmogus su Dauno sindromu turi potencialą augti, mokytis ir prisidėti prie visuomenės. Mūsų užduotis – suteikti jiems galimybių tai padaryti,“ – teigia dr. William Cohen, pediatras (Cincinnati Children’s Hospital, JAV).
Gyvenimo perspektyvos
Dėl medicinos pažangos ir geresnės socialinės integracijos žmonių su Dauno sindromu gyvenimo trukmė šiandien siekia 60–70 metų, o jų gyvenimo kokybė yra žymiai aukštesnė nei prieš kelis dešimtmečius.