Cukraus kiekio kraujyje normos: išsami lentelė
Cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje – vienas svarbiausių sveikatos rodiklių. Nors daugelis žino, kad „cukrus turi būti normalus“, ne visi supranta, ką tai iš tikrųjų reiškia ir kaip skiriasi normos priklausomai nuo amžiaus, dienos laiko ar atlikto tyrimo tipo.
Tiek per didelis, tiek per mažas gliukozės kiekis gali signalizuoti apie medžiagų apykaitos sutrikimus, diabetą ar net rimtas endokrinines ligas.
Laiku atliktas paprastas kraujo tyrimas dažnai padeda užkirsti kelią ligoms dar joms neprasidėjus.
- Kas tai? – Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis organizmui, o jos kiekis kraujyje rodo, kaip veikia medžiagų apykaita.
- Normos nevalgius: – 3.9–5.5 mmol/l suaugusiesiems.
- Po valgio: – iki 7.8 mmol/l laikoma norma.
- Padidėjęs cukrus: – gali rodyti gliukozės tolerancijos sutrikimą ar diabetą.
- Per žemas cukrus: – vadinamas hipoglikemija, gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą ar sąmonės praradimą.
Kas yra gliukozės kiekis kraujyje ir kodėl svarbu jį žinoti
Gliukozė – tai paprastas cukrus, kurį mūsų organizmas gauna iš maisto (ypač angliavandenių) ir naudoja kaip pagrindinį energijos šaltinį.
Insulinas – hormonas, gaminamas kasoje, reguliuoja gliukozės patekimą į ląsteles. Jei insulino trūksta arba jis neveikia tinkamai, cukraus lygis kraujyje pakyla.
Tinkamas gliukozės balansas yra būtinas:
- smegenų ir nervų sistemos veiklai,
- raumenų energijai,
- normaliam širdies ir kraujagyslių darbui.
Kai gliukozės per daug – organizmas ilgainiui pažeidžiamas: kenčia kraujagyslės, akys, inkstai ir nervai.
Kai jos per mažai – žmogus gali jausti drebulį, širdies plakimą, silpnumą, net prarasti sąmonę.
„Cukraus kiekio svyravimai nėra tik skaičiai tyrimo lape. Jie tiesiogiai lemia mūsų energiją, nuotaiką ir ilgalaikę sveikatą.“ -Dr. John Marker
Cukraus kiekio kraujyje normos: išsami lentelė
Gliukozės lygis kraujyje vertinamas įvairiais būdais – nevalgius, po valgio arba atliekant ilgalaikio cukraus kontrolės tyrimą (HbA1c).
Toliau pateikta lentelė padės lengviau suprasti, kokios vertės laikomos normalios, padidėjusios ar pavojingos skirtingo amžiaus žmonėms.
| Amžiaus grupė | Nevalgius (mmol/l) | Po valgio (mmol/l) | HbA1c (%) | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Vaikai (iki 14 m.) | 3.3 – 5.6 | iki 7.5 | iki 5.7 | Maži vaikai gali turėti šiek tiek žemesnį lygį. |
| Suaugusieji (14–59 m.) | 3.9 – 5.5 | iki 7.8 | iki 5.6 | Virš 6.0 – padidėjusios glikemijos požymis. |
| Senjorai (60+ m.) | 4.0 – 6.0 | iki 8.5 | iki 6.4 | Leidžiamos šiek tiek aukštesnės ribos dėl medžiagų apykaitos pokyčių. |
| Nėščios moterys | 3.3 – 5.1 | iki 7.0 | iki 5.4 | Aukštesnis lygis gali rodyti nėščiųjų diabetą (gestacinį). |
| Įtariamas diabetas | ≥ 7.0 | ≥ 11.1 | ≥ 6.5 | Reikalinga papildoma diagnostika ir gydytojo konsultacija. |
Kaip suprasti rezultatus
- 3.9–5.5 mmol/l nevalgius – laikoma ideali norma suaugusiesiems.
- 5.6–6.9 mmol/l – gali reikšti gliukozės tolerancijos sutrikimą (prediabetas).
- ≥7.0 mmol/l nevalgius – diagnozuojamas cukrinis diabetas.
- HbA1c virš 6.5 % – rodo, kad cukraus kiekis buvo padidėjęs ilgesnį laiką (pastarųjų 3 mėn. laikotarpiu).
Ką daryti, jei cukraus kiekis per aukštas arba per žemas
Cukraus kiekio svyravimai dažni tiek tarp sveikų žmonių, tiek tarp sergančiųjų diabetu. Kartais gliukozės lygis pakyla po sočių pietų ar streso, o kartais – pavojingai sumažėja praleidus valgymą ar perdozavus vaistų. Svarbu ne tik vienkartinis rezultatas, bet ir tai, kaip cukraus lygis kinta laikui bėgant.
Kai cukraus kiekis per aukštas (hiperglikemija)
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje dažniausiai atsiranda dėl per didelio angliavandenių kiekio mityboje, nepakankamo fizinio aktyvumo arba sutrikusio insulino išsiskyrimo, kai kasa nebesugeba tinkamai reaguoti. Tokį poveikį gali turėti ir stresas, infekcijos ar tam tikri vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai.
Pirmieji simptomai dažniausiai būna troškulys, dažnesnis šlapinimasis, nuovargis, mieguistumas, svorio kritimas ar sulėtėjęs žaizdų gijimas. Tokiu atveju svarbu sumažinti cukraus ir baltųjų miltų vartojimą, daugiau judėti, reguliariai matuotis gliukozės kiekį kraujyje ir, jei rodikliai išlieka aukšti, pasikonsultuoti su gydytoju. Ilgalaikė hiperglikemija gali pažeisti kraujagysles, inkstus ir akis.
Kai cukraus kiekis per žemas (hipoglikemija)
Per mažas cukraus kiekis kraujyje dažnai susijęs su per didelėmis insulino ar vaistų dozėmis, per ilgu laiku be maisto arba dideliu fiziniu krūviu, kai energijos atsargos išeikvojamos. Hipoglikemiją taip pat gali sukelti alkoholio vartojimas.
Kai cukraus lygis nukrenta, žmogus pradeda jausti silpnumą, prakaitavimą, drebulį, širdies plakimą, nerimą, galvos svaigimą ar net sąmonės praradimą. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant suvartoti ką nors saldaus – pavyzdžiui, išgerti sulčių arba suvalgyti gliukozės tabletę. Jei simptomai pasikartoja, būtina kreiptis į gydytoją dėl insulino dozės ar mitybos korekcijos.
Nauda palaikant normalų cukraus kiekį
Stabilus cukraus kiekis kraujyje leidžia palaikyti pastovų energijos lygį, geresnę koncentraciją ir nuotaiką. Tai mažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką, padeda kontroliuoti svorį ir apetitą, lėtina senėjimo procesus bei saugo akis ir inkstus nuo pažeidimų.
Rizikos, kai cukraus kiekis nekontroliuojamas
Nuolat svyruojantis gliukozės kiekis didina 2 tipo diabeto riziką, kenkia kraujagyslėms ir gali sukelti infarktą ar insultą. Ilgainiui silpnėja regėjimas, vystosi inkstų ar nervų pažeidimai, o trumpalaikiai cukraus kritimai sukelia galvos skausmą, silpnumą ir nuotaikų kaitą.
Išvados
Cukraus kiekio kraujyje stebėjimas yra vienas paprasčiausių, bet ir svarbiausių žingsnių siekiant išvengti diabeto bei kitų medžiagų apykaitos sutrikimų.
Net jei tyrimų rezultatai tik šiek tiek viršija normą, tai yra rimtas signalas peržiūrėti mitybą, judėjimą ir poilsio režimą.
Gliukozės lygis kraujyje keičiasi kasdien, todėl svarbu vertinti ne pavienius skaičius, o bendrą tendenciją.
Sveikas žmogus gali išlaikyti cukraus pusiausvyrą subalansuota mityba, reguliarų fizinį aktyvumą ir streso valdymą.
„Dauguma žmonių, kurie laiku pastebi cukraus kiekio pokyčius, niekada netampa diabetikais. Profilaktika vis dar yra geriausias gydymo būdas.“ -Nick Branston

