Bromazepamas miegui: ar jis padeda užmigti ir ar saugu jį vartoti?
Bromazepamas – tai receptinis vaistas, priklausantis benzodiazepinų grupei. Jo veiklioji medžiaga bromazepamas veikia centrinę nervų sistemą, mažina įtampą, nerimą ir padeda atsipalaiduoti. Didesnėmis dozėmis jis turi raminamąjį bei raumenis atpalaiduojantį poveikį. Dėl šių savybių bromazepamas kartais vartojamas miegui gerinti, tačiau jis nėra įprastas migdomasis preparatas.
Vaistas padeda greičiau užmigti, kai nemiga susijusi su stipriu nerimu, stresu ar įtampa. Vis dėlto tai tik laikinas sprendimas – bromazepamas nepašalina nemigos priežasties. Gydytojai paprastai jį skiria trumpalaikiam vartojimui, kai kiti būdai (miego higienos gerinimas, elgesio terapija ar natūralūs preparatai) neduoda pakankamo rezultato.
Kada bromazepamas skiriamas
Bromazepamas vartojamas esant nerimo ir įtampos simptomams, kai šie ženkliai trikdo kasdienį gyvenimą ar miegą. Kai kuriems pacientams jis padeda sumažinti stresą prieš svarbius įvykius ar miego sutrikimus, atsiradusius dėl psichologinės įtampos.
Kaip vartoti
Dozę visada nustato gydytojas individualiai. Įprastai suaugusiesiems skiriama 1,5–3 mg iki trijų kartų per parą. Jei bromazepamas vartojamas miegui pagerinti, tabletė geriama maždaug valandą prieš miegą. Vaistą reikia nuryti užgeriant vandeniu, galima vartoti prieš valgį ar jo metu.
Paprastai gydymas trunka kuo trumpiau – dažniausiai iki 4–6 savaičių. Vaisto negalima vartoti ilgai, nes kyla pripratimo ir priklausomybės rizika. Staigus nutraukimas taip pat pavojingas – dozę mažinti reikia palaipsniui, pagal gydytojo nurodymus.
Kada vaisto vartoti negalima
Bromazepamas netinka, jei yra alergija veikliajai medžiagai ar kitiems benzodiazepinams, sergama sunkia kepenų liga, kvėpavimo nepakankamumu ar miego apnėja. Jo negalima vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Vaistas netinka vaikams ir paaugliams, išskyrus atvejus, kai gydytojas nusprendžia kitaip.
Reikia atsargumo vyresnio amžiaus, nusilpusiems pacientams, sergantiems širdies ar inkstų ligomis. Kartu vartoti alkoholį ar kitus nervų sistemą slopinančius preparatus draudžiama, nes tai gali sustiprinti raminamąjį poveikį ir sukelti pavojų kvėpavimui.
Galimas šalutinis poveikis
Kaip ir kiti benzodiazepinai, bromazepamas gali sukelti mieguistumą, galvos svaigimą, koordinacijos ar dėmesio sutrikimus. Dažniausiai šie reiškiniai pasireiškia pradėjus vartoti vaistą ir laikui bėgant susilpnėja. Kartais pasitaiko raumenų silpnumas, burnos džiūvimas, pykinimas ar vidurių užkietėjimas.
Retais atvejais galimas paradoksinis poveikis – dirglumas, neramumas, nemiga, haliucinacijos ar agresyvumas. Ilgai vartojant gali išsivystyti fizinė ir psichinė priklausomybė. Staigus nutraukimas gali sukelti abstinencijos simptomus – galvos ir raumenų skausmą, stiprų nerimą, prakaitavimą ar širdies plakimo pojūtį.
Senyviems pacientams padidėja griuvimų ir kaulų lūžių rizika dėl raumenis atpalaiduojančio poveikio.
Ar bromazepamas tinkamas miegui?
Vaistas gali palengvinti užmigimą, kai miego problemos susijusios su nerimu ar emocine įtampa. Tačiau dėl pripratimo ir galimo šalutinio poveikio jis netinka kasdieniam ar ilgalaikiam nemigos gydymui. Gydytojai rekomenduoja bromazepamą vartoti tik trumpą laiką, kol sprendžiamos pagrindinės miego sutrikimų priežastys.
Atsargumo priemonės
Vartojant bromazepamą negalima vairuoti ar dirbti su mechanizmais, ypač pirmomis vartojimo dienomis, kol neaišku, kaip vaistas veikia. Reikia vengti alkoholio ir bet kokių kitų raminamųjų vaistų derinių.
Nėščiosios, žindančios moterys bei žmonės, turintys polinkį į priklausomybes, šio vaisto vartoti neturėtų. Vartojimo trukmę ir dozę visuomet nustato gydytojas.
Ką verta įsidėmėti
Bromazepamas gali padėti trumpam laikotarpiui, kai nemigą sukelia įtampa ar nerimas, tačiau tai nėra įprastas migdomasis vaistas. Jo vartojimas turi būti atsakingas, griežtai prižiūrimas gydytojo ir apsiriboti trumpu laikotarpiu.
Vaistas netinka ilgalaikiam miego sutrikimų gydymui, nes gali sukelti pripratimą ir šalutinį poveikį. Jei miego problemos kartojasi ar tampa nuolatinės, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis ir parinktas saugesnis, ilgalaikis sprendimas.

