Beria ir niežti visą kūną: ką sako dermatologai apie dažniausias priežastis
Niežėjimas ir odos bėrimai, išplitę po visą kūną, – vieni dažniausių simptomų, dėl kurių žmonės kreipiasi į dermatologus. Nors daugeliu atvejų tai – nepavojinga reakcija į alergeną ar sausą odą, kartais šie požymiai gali rodyti ir rimtesnius vidaus organų ar imuninės sistemos sutrikimus.
Kas tai? – Odos reakcija, pasireiškianti bėrimu, paraudimu, niežėjimu ar pleiskanojimu visame kūne.
Dažniausios priežastys: – Alergija, odos sausumas, stresas, vaistų poveikis, infekcijos ar kepenų ligos.
Kada pavojinga? – Kai bėrimai plinta, atsiranda karščiavimas, patinimas ar kvėpavimo sunkumai – gali būti alerginė reakcija ar infekcija.
Ką daryti? – Stebėti, ar simptomai nesustiprėja, vengti galimų dirgiklių, naudoti švelnius kremus, o jei nepraeina – kreiptis į gydytoją.
Prevencija: – Stiprinti imunitetą, gerti pakankamai vandens, vengti agresyvios kosmetikos ir stresą mažinančių veiksnių.
Alerginės priežastys: kai oda reaguoja į aplinką
Vienas dažniausių viso kūno niežėjimo ir bėrimų šaltinių – alerginės reakcijos. Jos gali pasireikšti staiga, net ir po daugelio metų naudojant tą patį produktą ar maistą. Alergiją sukelia kosmetika, skalbimo priemonės, vaistai, maisto produktai ar net dulkių erkutės.
„Oda – tai imuninės sistemos veidrodis. Kai ji sukyla, tai dažnai reiškia, kad organizmas gina save nuo kažko, ką laiko pavojingu.“ – dr. Hannah Fischer
Alerginis bėrimas paprastai pasireiškia raudonomis dėmėmis, mazgeliais ar pūkšlėmis, kurios stipriai niežti ir gali susilieti į didesnius plotus. Kartais šalia niežėjimo atsiranda akių ašarojimas, čiaudulys ar kosulys, jei reakciją sukelia įkvepiamos medžiagos.
Tokiais atvejais rekomenduojama:
- nutraukti kontakto su įtariamu alergenu,
- vartoti gydytojo paskirtus antihistamininius vaistus,
- naudoti drėkinamuosius kremus, kad sumažėtų odos tempimas ir deginimas,
- jei bėrimas plinta ar patinsta veidas – kreiptis į gydytoją nedelsiant.
„Alerginis bėrimas praeina per kelias dienas, jei pašalinamas dirgiklis. Bet kai simptomai kartojasi, verta atlikti alergijos testus ir išsiaiškinti priežastį.“ – dr. Leonard Russo
Odos ligos ir infekcijos: kai niežėjimą sukelia grybelis, bakterijos ar parazitai
Ne visada niežėjimą ir bėrimus sukelia alergija. Dažnai tai būna odos infekcijos ar uždegiminės ligos, kurios pažeidžia paviršinius odos sluoksnius ir sukelia nemalonų deginimą, pleiskanojimą ar pūkšlelių susidarymą.
Vienos iš dažniausių priežasčių – grybelinės infekcijos, kurios plinta šiltose ir drėgnose vietose, pavyzdžiui, pažastyse, kirkšnyse ar po krūtimis. Oda parausta, pleiskanoja ir niežti, o negydant infekcija gali išplisti po visą kūną.
„Grybelinės odos infekcijos dažnai klaidingai laikomos alergija. Jos sukelia difuzinį niežėjimą, bet simptomai nepraeina, kol nenaudojamas tinkamas gydymas.“ – dr. Laura Hopkins
Kita priežastis – bakteriniai odos uždegimai, tokie kaip folikulitas ar impetigas. Jie pasireiškia mažais pūlinukais, paraudimu, šlapiavimu. Šie uždegimai dažniausiai atsiranda, kai oda sužalojama skutantis ar trinties vietose.
Dar viena dažna problema – parazitinės infekcijos, tokios kaip niežai ar utėlės. Jos sukelia stiprų naktinį niežėjimą ir būdingus bėrimus tarp pirštų, ant riešų ar nugaroje. Tokiais atvejais būtinas gydytojo paskirtas gydymas, nes infekcija gali lengvai plisti šeimos nariams.
„Niežai yra viena dažniausių priežasčių, kai niežti visą kūną, o bėrimai atrodo lyg smulkūs įkandimai. Svarbu gydyti ne tik žmogų, bet ir visą aplinką – drabužius, patalynę.“ – dr. Leonard Russo
Infekcinės kilmės bėrimai paprastai lydimi ir kitų požymių – karščiavimo, padidėjusio prakaitavimo, nuovargio ar patinimų. Jei šie simptomai juntami kartu su niežuliu, reikėtų kreiptis į gydytoją kuo greičiau.
Vidaus organų sutrikimai: kai niežėjimas kyla ne nuo odos, o iš vidaus
Kai niežti visą kūną, tačiau oda atrodo sveika, nėra bėrimų ar alergijos požymių, dermatologai įtaria vidaus organų veiklos sutrikimus. Tai vadinamasis sisteminės kilmės niežėjimas, atsirandantis, kai kraujyje kaupiasi medžiagos, dirginančios odos nervų galūnes.
Dažniausiai niežėjimą sukelia kepenų, inkstų ar endokrininės sistemos ligos. Esant kepenų problemoms, pavyzdžiui, cholestazei ar hepatitui, tulžies rūgštys nepasišalina iš organizmo, o jų perteklius kraujyje sukelia nuolatinį, ypač naktimis stiprėjantį niežulį.
„Kepenų sukeltas niežulys dažnai prasideda be bėrimų, bet yra labai intensyvus. Pacientai sako, kad ‘niežti iš vidaus’, o tai būdingas tulžies sąstovio požymis.“ – dr. Hannah Fischer
Inkstų nepakankamumo atveju niežėjimas atsiranda dėl to, kad organizmas nesugeba pašalinti šlapimo toksinų. Šios medžiagos cirkuliuoja kraujyje ir sukelia sisteminį dirginimą. Toks niežėjimas paprastai būna sausos odos, be matomų išbėrimų, ir stiprėja po dializės ar vakare.
Skydliaukės sutrikimai, ypač hipertirozė, taip pat gali išprovokuoti niežėjimą – dėl padidėjusios medžiagų apykaitos, odos plonėjimo ir prakaitavimo.
Kartais viso kūno niežėjimas būna pirmasis diabeto ar limfinės sistemos ligos požymis, kai dėl sutrikusios kraujotakos oda negauna pakankamai deguonies.
„Kai niežulys tampa lėtinis ir niekas nepadeda, būtina žiūrėti giliau – odos simptomai dažnai yra vidaus organų disbalanso atspindys.“ – dr. Leonard Russo
Tokiais atvejais dermatologai rekomenduoja atlikti biocheminius kraujo tyrimus (bilirubinas, ALT, AST, kreatininas, gliukozė), o prireikus – kepenų echoskopiją ar endokrininės sistemos tyrimus. Tiksliai nustačius priežastį, galima pritaikyti gydymą, o niežulys išnyksta savaime, kai organizmo balansas atsistato.
Psichogeninis niežulys: kai oda reaguoja į stresą ir emocijas
Ne visada kūno niežėjimą sukelia fiziniai veiksniai ar ligos. Kartais tai – psichogeninis niežulys, kai oda reaguoja į stresą, nerimą ar emocinį pervargimą. Tai labai dažnas reiškinys, pastebimas tiek pas suaugusiuosius, tiek pas vaikus.
Šio tipo niežulys neturi aiškių fizinių priežasčių – oda atrodo visiškai normali, tačiau žmogus jaučia stiprų norą kasytis, ypač vakare ar naktį, kai nurimsta kasdienis stresas. Dažnai šis pojūtis pasireiškia kartu su nemiga, nuovargiu, dirglumu ar įtampos jausmu krūtinėje.
„Oda ir nervų sistema yra glaudžiai susijusios. Kai smegenys patiria stresą, kūnas gali reaguoti fiziškai – vienas iš būdų yra niežėjimas.“ – dr. Sofia Nilsson
Psichogeninis niežėjimas dažniausiai paveikia nugarą, kaklą, rankas ar krūtinės sritį. Kai kurie žmonės pastebi, kad niežulys sustiprėja prieš svarbius įvykius – egzaminus, pokalbius ar konfliktines situacijas.
Tokiais atvejais tepalai ar antihistamininiai vaistai paprastai nepadeda, nes priežastis slypi nervų sistemoje, o ne odoje. Gydymas apima poilsį, stresą mažinančias praktikas – kvėpavimo pratimus, meditaciją, jogą, raminančią muziką ar pasivaikščiojimus gryname ore.
„Kai pacientai išmoksta kontroliuoti stresą, niežėjimas palaipsniui išnyksta. Tai aiškus pavyzdys, kaip emocijos veikia mūsų kūną.“ – dr. Leonard Russo
Jeigu šis simptomas tampa ilgalaikis ir trikdo kasdienybę, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Kai kuriais atvejais padeda ir lengvi raminamieji vaistai ar B grupės vitaminai, kurie stiprina nervų sistemą.
Kaip atskirti alerginį, infekcinį ir sisteminį niežėjimą
Kai niežti visą kūną, bet nežinote kodėl, svarbiausia – teisingai atpažinti niežėjimo tipą. Tai leidžia greičiau nustatyti priežastį ir pasirinkti tinkamą gydymą. Dermatologai išskiria tris pagrindines grupes – alerginį, infekcinį ir sisteminį (vidaus kilmės) niežulį.
| Niežėjimo tipas | Požymiai | Trukmė | Ką daryti | Rizikos lygis |
|---|---|---|---|---|
| Alerginis | Staigus niežėjimas, paraudimas, pūkšlės ar bėrimai po kontakto su maistu, kosmetika ar chemikalais. | Kelių valandų ar dienų trukmė, praeina pašalinus dirgiklį. | Nutraukti kontaktą su alergenu, vartoti antihistamininius, naudoti drėkinamąjį kremą. | Maža rizika |
| Infekcinis | Niežėjimas kartu su pūkšlėmis, šlapiavimu, pleiskanojimu ar karščiavimu. Dažnai plinta kontaktiniu būdu. | Ilgesnė nei savaitė, be gydymo linkęs plisti. | Gydytojo konsultacija, specialūs tepalai nuo grybelio ar bakterijų, higienos priemonių keitimas. | Vidutinė rizika |
| Sisteminės (vidaus kilmės) | Oda atrodo sveika, bet niežti visur – ypač naktį. Gali lydėti nuovargis, pykinimas ar odos pageltimas. | Lėtinis, dažnai kartojasi ar stiprėja laikui bėgant. | Atlikti kraujo ir kepenų tyrimus, gydyti pagrindinę ligą, stebėti bendrą savijautą. | Didelė rizika |
| Psichogeninis | Niekas nesimato, bet stiprus noras kasytis, sustiprėjantis per stresą ar nerimą. | Gali tęstis mėnesius ar metus. | Poilsis, emocinė terapija, kvėpavimo pratimai, nervų sistemą stiprinantys papildai. | Vidutinė rizika |

