Baltymas šlapime – tai vienas iš dažniausių požymių, rodančių, kad inkstų filtravimo sistema gali būti sutrikusi. Įprastai sveiko žmogaus šlapime baltymų beveik nėra – tik labai mažas, fiziologinis kiekis. Tačiau kai šis rodiklis viršija normą, tai vadinama proteinurija.
Tokiu atveju verta išsiaiškinti, ar baltymo atsiradimas šlapime yra laikinas reiškinys, susijęs su fiziniu krūviu ar karščiavimu, ar ligos simptomas, signalizuojantis apie rimtesnius pokyčius inkstuose, širdies-kraujagyslių sistemoje ar net endokrininėje funkcijoje.
- Kas tai? – Baltymų buvimas šlapime (proteinurija) – požymis, kad inkstai gali būti pervargę ar pažeisti.
- Kokia norma? – Mažiau nei 150 mg per parą arba < 30 mg/g (albumino/kreatinino santykis).
- Priežastys: – Fizinė įtampa, karščiavimas, dehidratacija, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, inkstų ligos.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei baltymas išlieka šlapime ilgiau nei 2 savaites ar kartu pasireiškia patinimai, nuovargis, kraujas šlapime.
- Tyrimai: – Šlapimo juostelės testas, uACR (albumino/kreatinino santykis), 24 valandų šlapimo tyrimas.
Kas yra baltymas šlapime ir kodėl jis atsiranda
Baltymas šlapime, dar vadinamas proteinurija, rodo, kad inkstai praleidžia į šlapimą daugiau baltymų nei įprasta. Sveiki inkstai veikia kaip labai tikslus filtras – jie išvalo kraują nuo toksinų, bet sulaiko reikalingas medžiagas, tokias kaip baltymai. Kai filtravimo sistema (glomerulai) pažeidžiama, baltymų molekulės, ypač albuminas, ima „praslysti“ pro inkstų barjerą ir patenka į šlapimą.
Trumpalaikis baltymų kiekio padidėjimas dar nereiškia ligos. Jis gali atsirasti dėl fizinio krūvio, streso, karščiavimo, dehidratacijos ar net šalto oro poveikio. Tokiu atveju, atkūrus normalią organizmo būklę, šlapimo rodikliai taip pat grįžta į normą.
Tačiau jei baltymo randama nuolat ar dideliais kiekiais, tai signalas, kad inkstų filtravimo funkcija yra sutrikusi. Tokie pokyčiai gali atsirasti dėl cukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio, glomerulonefrito ar autoimuninių ligų.
„Inkstai yra tylūs organai – jie neįspėja skausmu, bet jų būklę labai gerai atspindi šlapimo sudėtis,“ – paaiškina dr. Peter Rabins.
Kai kuriais atvejais proteinurija gali būti ir nėštumo metu – tai gali reikšti preeklampsijos vystymąsi, todėl nėščiosioms šis rodiklis itin svarbus.
Norint nustatyti priežastį, visada būtina pakartoti tyrimą po kelių dienų ar savaičių ir kartu įvertinti kitus rodiklius – kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje bei inkstų funkcijos testus.
Baltymo šlapime tyrimai ir normos
Baltymo kiekis šlapime nustatomas keliais būdais, priklausomai nuo to, ar tikrinama profilaktiškai, ar įtariamas inkstų pažeidimas. Kiekvienas metodas padeda įvertinti, kiek baltymų netenkama su šlapimu ir ar tai laikinas, ar nuolatinis reiškinys.
Bendras šlapimo tyrimas (juostelės testas)
Tai pats paprasčiausias ir dažniausiai atliekamas tyrimas. Naudojama speciali reagentinė juostelė, kuri pakeičia spalvą, jei šlapime aptinkama baltymų. Nedidelis kiekis gali būti pažymėtas kaip „trace“, tai reiškia, kad baltymo yra labai mažai – dar ne viršijant normos ribos.
Baltymo šlapime normos
| Tyrimo tipas | Norma | Padidėjimo lygis | Ką tai reiškia |
|---|---|---|---|
| Šlapimo juostelės testas | Baltymų nėra arba „trace“ (labai mažai) | 1+ ar daugiau | Gali rodyti laikiną ar nuolatinį inkstų funkcijos sutrikimą |
| uACR (albumino/kreatinino santykis) | < 30 mg/g | 30–300 mg/g – vidutinis > 300 mg/g – ryškus padidėjimas | Ankstyvas inkstų pažeidimo požymis, ypač sergant diabetu ar hipertenzija |
| uPCR (baltymų/kreatinino santykis) | < 150 mg/g | > 150 mg/g | Rodo baltymų netekimą per inkstus, galimą glomerulų pažeidimą |
| 24 valandų šlapimo tyrimas | < 150 mg per parą | > 300 mg per parą | Patvirtina proteinuriją – būtinas nefrologo įvertinimas |
Šie tyrimai padeda atskirti trumpalaikį baltymo padidėjimą nuo rimto inkstų pažeidimo. Jei baltymas šlapime randamas kelis kartus iš eilės, būtina atlikti papildomus kraujo tyrimus – kreatinino, šlapalo, glomerulų filtracijos greičio (GFG) – kad būtų įvertinta inkstų būklė išsamiai.
Priežastys: kodėl baltymas atsiranda šlapime
Baltymas šlapime gali atsirasti dėl laikinų arba rimtų priežasčių. Dažniausiai trumpalaikis padidėjimas pastebimas po fizinio krūvio, karščiavimo, dehidratacijos ar streso. Tokiu atveju inkstai kurį laiką filtruoja kraują intensyviau, todėl į šlapimą patenka nedidelis kiekis baltymų, kuris vėliau išnyksta savaime.
Rimtesnės priežastys susijusios su inkstų pažeidimu – pavyzdžiui, dėl cukrinio diabeto, aukšto kraujospūdžio, glomerulonefrito ar autoimuninių ligų. Šios būklės pažeidžia inkstų filtrus (glomerulus), todėl jie praleidžia daugiau baltymų nei įprastai.
Nėštumo metu baltymas šlapime gali rodyti preeklampsiją, todėl tokie rodikliai stebimi itin atidžiai. Kartais baltymo padidėjimą lemia ir tam tikri vaistai (pvz., nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo).
„Baltymas šlapime – tai ne liga, o įspėjimas, kad inkstai ar kiti organai gali būti paveikti,“ – sako dr. Lisa Mosconi.
Jei baltymas šlapime išlieka ilgiau nei kelias savaites ar jo kiekis didelis, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.
Kada kreiptis į gydytoją ir kokie tyrimai atliekami toliau
Jei šlapimo tyrimas rodo padidėjusį baltymo kiekį, pirmiausia svarbu įsitikinti, ar tai ne laikinas reiškinys. Pakartotinis tyrimas po kelių dienų padeda įvertinti, ar baltymo rodikliai normalizavosi.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei:
- baltymas šlapime išlieka ilgiau nei dvi savaites,
- tyrimai rodo reikšmingą padidėjimą (uACR virš 30 mg/g arba uPCR virš 150 mg/g),
- atsiranda patinimai, putojantis šlapimas, nuovargis ar kraujas šlapime.
Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus – kraujo kreatinino ir šlapalo kiekį, glomerulų filtracijos greitį (GFG), kartais ir inkstų echoskopiją.
„Net ir nedidelis, bet nuolat pasikartojantis baltymo padidėjimas šlapime – tai signalas, kad inkstus reikia ištirti išsamiau,“ – pabrėžia dr. Peter Rabins.
Laiku atliktas ištyrimas padeda nustatyti, ar baltymas atsirado dėl laikino pervargimo, ar dėl rimtesnės inkstų ar kraujotakos ligos, ir leidžia imtis tinkamo gydymo dar ankstyvoje stadijoje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia yra normali baltymo koncentracija šlapime?
Ar baltymas šlapime visada reiškia inkstų ligą?
Ką daryti, jei tyrimas parodė baltymą šlapime?
Ar baltymas šlapime pavojingas nėštumo metu?
Ar galima sumažinti baltymą šlapime?
Kiti straipsniai
Baltymas šlapime nėštumo metu: ar tai pavojinga mamai ir kūdikiui?
Febriliniai traukuliai vaikams: kada temperatūra tampa pavojinga?
