Ar pavojinga skrandžio išvarža? Priežastys, simptomai ir gydymo galimybės

Skrandžio išvarža, dar vadinama hiataline išvarža, atsiranda tada, kai dalis skrandžio pasislenka į krūtinės ląstos ertmę per diafragmos angą (hiatą). Nors daugeliu atvejų ši būklė gali būti besimptomė ir nekelti rimto pavojaus sveikatai, kai kuriais atvejais skrandžio išvarža gali sukelti rimtų komplikacijų, reikalauti skubios medicininės pagalbos ar net chirurginio gydymo.

Kas yra skrandžio išvarža?

Diafragma – tai raumuo, skiriantis krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės ir padedantis kvėpuoti. Per diafragmoje esantį angą (hiatą) praeina stemplė, jungdama burnos ertmę su skrandžiu. Kai skrandžio dalis pasislenka į krūtinės ląstą per šią angą, susidaro skrandžio išvarža.

Skrandžio išvaržų tipai

• Stumiamoji (slankioji) išvarža: Tai dažniausias skrandžio išvaržos tipas, kai skrandžio dalis (paprastai viršutinė) kartu su apatine stemplės dalimi juda į viršų ir atgal į pilvo ertmę. Šis tipas dažniausiai nesukelia sunkių komplikacijų.
• Paraoesofaginė (šoninė) išvarža: Šio tipo išvaržos metu skrandžio dalis išlieka šalia stemplės, o ne slankioja aukštyn ir žemyn. Nors rečiau pasitaiko, tačiau tokia išvarža gali būti pavojinga, nes yra didesnė rizika, kad skrandžio dalis gali įstrigti (užstrigti) ir nutrūkti kraujo tiekimas.

Ar skrandžio išvarža pavojinga?

Skrandžio išvaržos pavojingumas priklauso nuo jos tipo, dydžio ir simptomų intensyvumo. Daugelis žmonių, sergančių mažomis stumiamomis išvaržomis, gali net nejausti jokių simptomų ir gyventi visavertį gyvenimą be jokių komplikacijų. Tačiau yra atvejų, kai skrandžio išvarža gali tapti pavojinga:

Įstrigusi (užstrigusi) išvarža

Jei skrandžio dalis įstringa krūtinės ląstoje ir negali grįžti į pilvo ertmę, gali sutrikti kraujo tiekimas į skrandžio audinius. Tai vadinama stranguliacija, o ši būklė reikalauja skubios chirurginės pagalbos, nes gali sukelti audinių nekrozę (mirtį) ir pavojingą uždegimą – peritonitą.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

Skrandžio išvarža gali prisidėti prie rūgštinio skrandžio turinio grįžimo į stemplę, sukelti rėmenį, skausmą krūtinėje, rijimo sunkumus ir ilgainiui pakenkti stemplės gleivinei (pvz., Barreto stemplė – ikivėžinė būklė).

Kraujavimas ir anemija

Kai kuriais atvejais skrandžio išvarža gali sukelti skrandžio gleivinės opas ar erozijas, kurios gali kraujuoti. Lėtinis kraujavimas gali sukelti geležies stokos anemiją, pasireiškiančią nuovargiu, blyškumu ir silpnumu.

Skrandžio išvaržos simptomai

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo išvaržos tipo ir dydžio:

• Rėmuo: Deginantis pojūtis už krūtinkaulio, ypač po valgio arba gulint.
• Rijimo sutrikimai: Jausmas, kad maistas stringa stemplėje.
• Krūtinės skausmas: Dažnai supainiojamas su širdies skausmu (stenokardija).
• Pilvo skausmas: Ypač viršutinėje dalyje.
• Raugėjimas ir pykinimas.
• Kraujavimas: Vėmimas su krauju arba juodos (tarsi deguto) išmatos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis skrandžio išvaržų atvejų nėra pavojingi, būtina skubiai kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:

• Staigus, stiprus pilvo ar krūtinės skausmas.
• Pasunkėjęs rijimas arba užspringimas maistu.
• Vėmimas (ypač jei jame yra kraujo).
• Kraujingos arba labai tamsios išmatos.
• Silpnumas, galvos svaigimas, alpimas.

Skrandžio išvaržos gydymas

Gydymas priklauso nuo išvaržos tipo, simptomų intensyvumo ir galimų komplikacijų:

Vaistinis gydymas

• Protonų siurblio inhibitoriai (PPI): Mažina skrandžio rūgšties kiekį ir palengvina rėmenį bei refliukso simptomus.
• Antacidiniai vaistai: Greitai mažina rūgštingumą.
• H2 receptorių antagonistai: Mažina skrandžio rūgšties gamybą.

Gyvenimo būdo keitimas

• Vengti didelių, riebių, aštrių ir rūgščių maisto produktų.
• Valgyti mažesnėmis porcijomis.
• Neiti miegoti iškart po valgio.
• Miegoti pakėlus galvūgalį.
• Vengti alkoholio, rūkymo ir vaistų, kurie didina rūgštingumą.

Chirurginis gydymas

Chirurgija gali būti reikalinga, jei:

• Išvarža sukelia stiprius simptomus ir negerėja gydant vaistais.
• Atsiranda komplikacijų, tokių kaip stranguliacija arba stemplės pažeidimai.
• Reikia sustiprinti diafragmos angą arba atkurti skrandžio padėtį.

Populiariausias chirurginis metodas – fundoplikacija, kurios metu sustiprinamas stemplės apatinis sfinkteris, siekiant sumažinti refliukso simptomus.

Išvada

Daugeliu atvejų skrandžio išvarža nėra pavojinga ir gali būti sėkmingai valdoma vaistais bei gyvenimo būdo pakeitimais. Tačiau tam tikrais atvejais, ypač jei išvarža įstringa arba sukelia rimtas komplikacijas, gali prireikti skubios medicininės pagalbos ar chirurginio gydymo. Svarbu laiku atpažinti simptomus, stebėti savo sveikatą ir, esant reikalui, kreiptis į gydytoją.