Amfetamino perdozavimas: požymiai, pavojai ir būtina pagalba
Amfetaminas yra stipriai centrinę nervų sistemą stimuliuojanti medžiaga, kuri gali būti vartojama tiek medicininiais tikslais, tiek nelegaliai. Perdozavimas gali įvykti ne tik vartojant dideles dozes, bet ir tada, kai organizmas nebesugeba susidoroti su medžiagos poveikiu – ypač derinant su kitais stimulais, alkoholiu ar esant sveikatos sutrikimų. Ši būklė yra potencialiai gyvybei pavojinga ir reikalauja greitos reakcijos.
Svarbu suprasti, kad amfetamino perdozavimas ne visada atrodo vienodai. Kartais simptomai vystosi staiga ir labai ryškiai, kitais atvejais – palaipsniui, todėl pavojus gali būti nuvertintas. Šiame straipsnyje aiškiai ir suprantamai aptariami pagrindiniai požymiai, galimos komplikacijos ir tai, kokia pagalba būtina nedelsiant.
- Kas tai? – Organizmo reakcija į per didelį amfetamino kiekį, galinti sukelti pavojingus gyvybei sutrikimus.
- Pagrindiniai požymiai – Labai padažnėjęs pulsas, aukšta kūno temperatūra, nerimas, haliucinacijos.
- Kas didina riziką? – Didelės dozės, vartojimas be pertraukų, maišymas su kitomis medžiagomis.
- Kuo pavojinga? – Širdies ritmo sutrikimai, insultas, organų nepakankamumas.
- Ką daryti? – Nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, nepalikti žmogaus vieno.
- Ko negalima daryti? – Laukti, kol „praeis“, ar bandyti kompensuoti poveikį kitomis medžiagomis.
Kas yra amfetamino perdozavimas?
Amfetamino perdozavimas – tai būklė, kai organizme susikaupia toks amfetamino kiekis, kuris viršija kūno gebėjimą jį saugiai toleruoti. Tokiu atveju per stipriai stimuliuojama nervų sistema, širdis ir kraujagyslės, o tai gali sukelti pavojingas reakcijas.
Svarbu tai, kad perdozavimas nebūtinai reiškia „itin didelę“ dozę. Jis gali įvykti ir vartojant kelias įprastas dozes trumpu laikotarpiu, ypač jei žmogus yra neišsimiegojęs, dehidratuotas ar turi širdies, kraujospūdžio sutrikimų. Organizmo reakcija labai individuali.
Amfetaminas didina dopamino ir noradrenalino išsiskyrimą smegenyse. Perdozavimo metu ši stimuliacija tampa nekontroliuojama – organizmas pereina į ekstremalios įtampos būseną, kuri gali baigtis sunkiomis komplikacijomis.
„Amfetamino perdozavimas yra medicininė skubi būklė – net jei žmogus sąmoningas, jo būklė gali labai greitai pablogėti.“ – dr. Robert Klein
Amfetamino perdozavimo požymiai ir simptomai
Amfetamino perdozavimo požymiai gali pasireikšti staiga arba palaipsniui, priklausomai nuo suvartoto kiekio, vartojimo būdo, organizmo būklės ir ar buvo vartojamos kitos medžiagos. Svarbu tai, kad simptomai dažnai greitėja ir stiprėja, todėl ankstyvas jų atpažinimas gali išgelbėti gyvybę.
Ankstyvieji požymiai
Pirmieji perdozavimo simptomai dažnai susiję su per stipria nervų sistemos stimuliacija. Žmogus gali tapti labai neramus, sunkiai susikoncentruoti, kalbėti greitai ir nerišliai. Dažnai pastebimas ryškus nerimas, panikos pojūtis, vidinis „perdegimo“ jausmas.
Fiziniai požymiai šioje stadijoje gali būti padažnėjęs širdies plakimas, pakilęs kraujospūdis, išsiplėtę vyzdžiai, gausus prakaitavimas. Kūno temperatūra gali pradėti kilti, o burna – smarkiai išsausėti. Kai kurie žmonės skundžiasi galvos skausmu ar krūtinės spaudimu.
Ryškūs ir pavojingi simptomai
Didėjant perdozavimui, simptomai tampa pavojingi gyvybei. Gali atsirasti stiprus krūtinės skausmas, labai nereguliarus ar itin greitas pulsas. Kūno temperatūra gali pakilti iki pavojingo lygio, o tai kelia grėsmę vidaus organams.
Psichikos simptomai šioje stadijoje gali būti ypač ryškūs. Žmogus gali patirti haliucinacijas, tapti itin agresyvus arba visiškai dezorientuotas. Kartais pasireiškia kliedesiai, stiprus persekiojimo jausmas, nekontroliuojamas elgesys.
Kritiniai požymiai
Sunkiais atvejais perdozavimas gali sukelti traukulius, sąmonės netekimą ar kolapsą. Kvėpavimas gali tapti paviršutiniškas arba nereguliarus. Tai jau yra kritinė būklė, reikalaujanti neatidėliotinos medicininės pagalbos.
„Traukuliai, labai aukšta temperatūra ar sąmonės sutrikimas vartojant amfetaminą visada laikomi gyvybei pavojingais požymiais.“ – dr. Michael Anderson
Kokie pavojai ir komplikacijos gresia perdozavus?
Amfetamino perdozavimas pavojingas tuo, kad paveikia kelias gyvybiškai svarbias sistemas vienu metu. Net jei pradiniai simptomai atrodo „valdomi“, būklė gali labai greitai pereiti į kritinę stadiją. Dalis komplikacijų vystosi ūmiai, kitos gali palikti ilgalaikių pasekmių net po išgyvento perdozavimo.
Širdies ir kraujagyslių sistemos pavojai
Vienas didžiausių pavojų – poveikis širdžiai. Amfetaminas stipriai didina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, todėl gali išprovokuoti pavojingus ritmo sutrikimus. Net jauniems žmonėms be ankstesnių širdies ligų gali įvykti širdies smūgis ar staigus kraujotakos kolapsas.
Perdozavimo metu taip pat didėja insulto rizika. Staigūs kraujospūdžio šuoliai gali pažeisti galvos smegenų kraujagysles, ypač jei žmogus yra dehidratuotas ar patiria stiprų stresą.
Perkaitimas ir organų pažeidimai
Amfetaminas trikdo kūno temperatūros reguliavimą. Perdozavimo metu gali išsivystyti hipertermija – pavojingas kūno perkaitimas. Tai ypač dažna, jei medžiaga vartojama aktyviai judant, karštoje aplinkoje ar be pakankamo skysčių vartojimo.
Aukšta kūno temperatūra gali pažeisti inkstus, kepenis ir raumenų audinį. Kai kuriais atvejais išsivysto ūmus inkstų nepakankamumas, kuris reikalauja intensyvaus gydymo.
Nervų sistemos komplikacijos
Stipri centrinės nervų sistemos stimuliacija gali sukelti traukulius, sunkius sąmonės sutrikimus ar ilgalaikius pažintinių funkcijų pokyčius. Net po sėkmingo gydymo kai kuriems žmonėms išlieka atminties, dėmesio ar emocijų reguliavimo sunkumai.
Psichozės epizodai, pasireiškiantys perdozavimo metu, gali užsitęsti ir po to, kai amfetaminas pasišalina iš organizmo. Tai ypač tikėtina, jei medžiaga buvo vartojama pakartotinai ar didelėmis dozėmis.
„Perdozavus amfetamino, didžiausias pavojus yra ne vienas konkretus simptomas, o sisteminis organizmo perkrovimas.“ – dr. Thomas Reynolds
Būtina pirmoji pagalba ir veiksmai iki atvykstant medikams
Įtariant amfetamino perdozavimą, kiekviena minutė svarbi. Net jei žmogus dar sąmoningas ir kalba, jo būklė gali labai greitai pablogėti. Pagrindinis tikslas iki atvykstant medikams – užtikrinti saugumą, sumažinti rizikas ir kuo greičiau iškviesti profesionalią pagalbą.
Pirmiausia nedelsiant kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Skambinant svarbu aiškiai pasakyti, kad įtariamas perdozavimas, ir, jei žinoma, paminėti vartotą medžiagą. Tai padeda medikams pasiruošti tinkamai pagalbai dar pakeliui.
Kol laukiate pagalbos, nepalikite žmogaus vieno. Jei jis neramus ar dezorientuotas, stenkitės išlaikyti ramią aplinką, kalbėkite lėtai ir aiškiai. Venkite ginčų ar bandymų jį „nuraminti“ jėga, nes tai gali padidinti stresą ir pabloginti būklę.
Jeigu žmogui labai karšta, nuimkite perteklinius drabužius ir, jei įmanoma, perkelkite į vėsesnę vietą. Galima švelniai vėsinti – pavyzdžiui, drėgnu rankšluosčiu. Nenaudokite ledo ar labai šalto vandens, nes staigus atšaldymas gali būti pavojingas.
Jei žmogus sąmoningas ir gali ryti, galima pasiūlyti nedidelius gurkšnius vandens, tačiau neverskite gerti. Jei pasireiškia pykinimas, traukuliai ar sąmonės sutrikimas, gerti ar valgyti negalima.
Sąmonės netekimo atveju paguldykite žmogų ant šono (stabili šoninė padėtis), kad būtų sumažinta užspringimo rizika. Stebėkite kvėpavimą ir pulsą. Jei kvėpavimas tampa labai paviršutiniškas ar sustoja, vadovaukitės skubiosios pagalbos dispečerio nurodymais.
Ko daryti negalima:
nepalikite žmogaus „išsimiegoti“, neduokite alkoholio ar kitų medžiagų „atsverti“ poveikiui, nebandykite sukelti vėmimo ir neatidėliokite pagalbos tikėdamiesi, kad „praeis“.
„Perdozavimo atveju blogiausias sprendimas – laukti. Ankstyvas iškvietimas dažnai lemia baigtį.“ – dr. Laura Jenkins

