Gydyk.lt
  • Straipsniai
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Gydymas
    • Patarimai
    • Liaudies medicina
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Įvairūs Straipsniai
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
  • Kontaktai

Įveskite ir spauskite Enter

Jankauskienė Julija
Gydyk.lt
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
Gydyk.lt
  • Straipsniai
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Gydymas
    • Patarimai
    • Liaudies medicina
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Įvairūs Straipsniai
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
  • Kontaktai
Jankauskienė Julija
Gydyk.lt
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
Akių dugno tyrimas kaip atliekamas ir ką jis parodo
Straipsniai

Akių dugno tyrimas: kaip atliekamas ir ką jis parodo?

Laura Bielskytė
Laura Bielskytė
2025 6 spalio
269 Views
0 Comments

Akių dugno tyrimas – tai vienas svarbiausių oftalmologinių tyrimų, leidžiančių pažvelgti į mūsų akis iš vidaus. Jis padeda gydytojui įvertinti tinklainę, regos nervą ir kraujagysles – struktūras, kurios tiesiogiai atspindi ne tik akių, bet ir bendrą organizmo sveikatą.

Daugelis nustemba sužinoję, kad paprastas akių dugno tyrimas gali parodyti ne tik regos sutrikimus, bet ir ankstyvus cukrinio diabeto, aukšto kraujospūdžio, net smegenų kraujotakos sutrikimų požymius. Tai saugus, neskausmingas ir greitai atliekamas tyrimas, kurį vis dažniau gydytojai rekomenduoja profilaktiškai – ypač vyresniems nei 40 metų žmonėms.

Greita santrauka: ką svarbu žinoti apie akių dugno tyrimą
  • Kas tai? – Oftalmologinis tyrimas, kurio metu apžiūrimas tinklainės ir regos nervo būklė.
  • Kaip atliekamas? – Gydytojas specialiu prietaisu apžiūri akies vidų, dažnai panaudojant vyzdį plečiančius lašus.
  • Ką parodo? – Galimus kraujotakos, tinklainės, regos nervo ar sisteminių ligų požymius (pvz., diabeto, hipertenzijos).
  • Kada verta atlikti? – Profilaktiškai kas 1–2 metus, o sergant lėtinėmis ligomis – dažniau.
  • Ar skauda? – Ne, tyrimas neskausmingas, tačiau po jo kurį laiką gali būti neryškus matymas.

Turinys

Toggle
  • Kas yra akių dugno tyrimas?
    • Pagrindinė informacija apie tyrimą
  • Kaip atliekamas akių dugno tyrimas?
    • Pagrindiniai akių dugno tyrimo metodai
    • Ar tyrimas sukelia diskomfortą?
  • Ką parodo akių dugno tyrimas?
  • Kada verta atlikti akių dugno tyrimą?
    • Kada rekomenduojama atlikti tyrimą?
  • Privalumai ir trūkumai
    • Privalumai
    • Trūkumai
  • Dažniausiai užduodami klausimai apie akių dugno tyrimą

Kas yra akių dugno tyrimas?

Akių dugno tyrimas – tai oftalmologinis tyrimas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti vidinę akies struktūrą – tinklainę, regos nervą ir kraujagysles. Tai vienas iš nedaugelio būdų, kai gydytojas gali tiesiogiai matyti smulkias kraujagysles gyvai, be chirurginės intervencijos.

Tyrimas padeda aptikti daugelį ligų dar prieš pasireiškiant simptomams – todėl jis svarbus ne tik regėjimo, bet ir bendros sveikatos stebėsenai. Oftalmologai šį tyrimą dažnai vadina „langeliu į organizmo kraujotakos sistemą“.

„Akių dugno tyrimas leidžia mums pažvelgti į kraujagyslių sveikatą realiu laiku – tai tarsi natūrali lango anga į žmogaus kraujotakos sistemą,“ – sako dr. Sarah Brewer

Pagrindinė informacija apie tyrimą

Tyrimo pavadinimasAkių dugno tyrimas (oftalmoskopija)
TrukmėApie 10–15 minučių
Ar skausmingas?Ne, tyrimas visiškai neskausmingas
Ar reikia pasiruošimo?Gali būti lašinami vyzdžius plečiantys lašai, todėl po tyrimo matymas gali būti neryškus 2–3 val.
Kam rekomenduojamas?Asmenims, turintiems regos nusiskundimų, sergantiems diabetu, hipertenzija ar profilaktiškai po 40 metų.

Akių dugno tyrimas atliekamas oftalmoskopu – specialiu prietaisu su šviesos šaltiniu ir lęšiais, leidžiančiais gydytojui matyti tinklainę padidintame vaizde. Kai kuriais atvejais naudojama skaitmeninė kamera, kuri sukuria didelės raiškos nuotrauką, leidžiančią detaliai įvertinti pokyčius ir sekti jų progresavimą laikui bėgant.

Kaip atliekamas akių dugno tyrimas?

Akių dugno tyrimas atliekamas oftalmologo kabinete ir paprastai trunka vos keliolika minučių. Jis yra visiškai neskausmingas, tačiau gali prireikti šiek tiek kantrybės, kol akys prisitaiko prie ryškios šviesos.

Paprastai gydytojas lašina vyzdžius plečiančius lašus, kad geriau matytų visą tinklainės plotą. Po kelių minučių vyzdžiai išsiplečia, o pacientas gali jausti neryškų matymą ir jautrumą šviesai. Šis poveikis praeina per 2–3 valandas.

„Tyrimo metu pacientas gali jausti trumpalaikį akinančios šviesos pojūtį, tačiau tai visiškai normalu ir nepavojinga,“ – sako dr. Laura Jankauskaitė.

Pagrindiniai akių dugno tyrimo metodai

Akių dugno apžiūra gali būti atliekama keliais būdais. Gydytojas parenka tinkamiausią pagal paciento būklę ir tikslą.

MetodasAprašymas
OftalmoskopijaKlasikinis metodas, kai gydytojas naudoja specialų prietaisą – oftalmoskopą – ir tiesiogiai stebi akies dugną per išplėstą vyzdį.
Skaitmeninis akių dugno fotografavimasModernus būdas, kai naudojama aukštos raiškos kamera. Nuotraukos saugomos ir gali būti lyginamos per laiką stebint pokyčius.
Optinė koherentinė tomografija (OCT)Be kontakto atliekamas skenavimas, leidžiantis pamatyti tinklainės sluoksnius trimatėje projekcijoje. Dažnai naudojamas glaukomai ar degeneracijai stebėti.

Ar tyrimas sukelia diskomfortą?

Tyrimas nėra skausmingas, tačiau po vyzdžių išplėtimo akys tampa jautresnės šviesai. Dėl to rekomenduojama:

  • Po tyrimo nedirbti kompiuteriu ar nevairuoti kelias valandas.
  • Turėti saulės akinius, jei tyrimas atliekamas dienos metu.
  • Jei naudojami lašai, vengti skaitymo ar darbo arti iki kol regėjimas visiškai atsistatys.

Šie pojūčiai laikini ir praeina savaime. Tyrimo metu akių paviršius neliečiamas, todėl infekcijos rizika yra itin maža.

Ką parodo akių dugno tyrimas?

Akių dugno tyrimas leidžia gydytojui įvertinti ne tik tinklainės ir regos nervo, bet ir kraujagyslių būklę. Kadangi tinklainės kraujagyslės yra tiesiogiai susijusios su bendrąja kraujotaka, jų pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias sistemines ligas.

Ligų požymiai, kuriuos galima nustatyti

Liga / būklėKą galima pastebėti tyrimo metu
Diabetinė retinopatijaSmulkūs kraujavimai, pažeistos kraujagyslės ar naujų kraujagyslių formavimasis tinklainėje.
Hipertenzinė retinopatijaSusiaurėjusios, išsiplėtusios arba pažeistos tinklainės kraujagyslės, nurodančios aukštą kraujospūdį.
GlaukomaRegos nervo disko pokyčiai, rodantys padidėjusį akispūdį ar nervinių skaidulų nykimą.
Geltonosios dėmės degeneracijaTinklainės centrinės dalies pažeidimai, galintys sukelti centrinio matymo susilpnėjimą.
AterosklerozėKietesnės, storesnės kraujagyslės, nurodančios cholesterolio sankaupas ar kraujotakos sutrikimus.

Be akių ligų, akių dugno tyrimas padeda nustatyti kraujotakos sutrikimus, uždegiminius procesus ar net smegenų spaudimo pokyčius, kurie atsispindi regos nervo diske. Todėl šis tyrimas neretai tampa pirmu signalu apie rimtesnes sveikatos problemas, net jei žmogus nejaučia jokių simptomų.

Kada verta atlikti akių dugno tyrimą?

Akių dugno tyrimas naudingas ne tik tada, kai regėjimas pablogėja. Gydytojai jį rekomenduoja ir visiškai sveikiems žmonėms kaip profilaktinį patikrinimą, padedantį užkirsti kelią rimtesnėms ligoms.

„Net jei žmogus gerai mato, akių dugno pokyčiai gali atsirasti tyliai – be skausmo ar simptomų. Reguliarus tyrimas leidžia užkirsti kelią aklumui ir anksti pradėti gydymą,“ – sako dr. Michael Harris

Kada rekomenduojama atlikti tyrimą?

  • Esant regėjimo pokyčiams – jei pastebimas vaizdo neryškumas, šešėliai, blyksniai ar „muselės“ prieš akis.
  • Sergant cukriniu diabetu – dėl galimos diabetinės retinopatijos, kuri gali vystytis be simptomų.
  • Turint aukštą kraujospūdį – padidėjęs spaudimas gali paveikti tinklainės kraujagysles.
  • Profilaktiškai po 40 metų – su amžiumi didėja glaukomos ir geltonosios dėmės degeneracijos rizika.
  • Nėštumo metu – ypač jei atsiranda regėjimo pokyčių ar diagnozuota preeklampsija.
  • Po galvos traumų ar stiprių migrenų – tyrimas padeda įvertinti regos nervo būklę ir galimą spaudimą.

Tyrimas taip pat gali būti pakartojamas reguliariai – kartą per metus arba dažniau, jei gydytojas nustato pokyčius tinklainėje ar regos nerve. Ankstyvas reagavimas leidžia išvengti komplikacijų ir išsaugoti regėjimą ilgam.

Privalumai ir trūkumai

Privalumai

  • Tyrimas leidžia anksti pastebėti rimtas ligas – nuo diabeto iki glaukomos.
  • Visiškai neskausmingas ir saugus, netinka tik žmonėms su specifinėmis akių būklėmis.
  • Rezultatai matomi iš karto – gydytojas gali parodyti tinklainės nuotrauką ar vaizdą ekrane.
  • Tinka profilaktikai – ypač vyresniems nei 40 metų ar sergantiems lėtinėmis ligomis.
  • Tyrimą galima atlikti dažnai, nes jis neturi šalutinio poveikio.

Trūkumai

  • Po vyzdžių išplėtimo gali būti neryškus matymas 2–3 valandas.
  • Kai kuriems pacientams tyrimas sukelia trumpalaikį akinančios šviesos diskomfortą.
  • Privatūs tyrimai gali kainuoti papildomai, jei netaikomas kompensavimas.
  • Žmonėms su jautriomis akimis lašai gali sukelti trumpą perštėjimą.
  • Tyrimas negali visiškai pakeisti kitų akių diagnostikos metodų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie akių dugno tyrimą

Ar akių dugno tyrimas yra skausmingas?
Ne, tyrimas visiškai neskausmingas. Pacientas gali jausti tik ryškios šviesos pojūtį ar trumpalaikį akinanimą.
Kiek laiko trunka tyrimas?
Vidutiniškai 10–15 minučių. Jei naudojami vyzdžius plečiantys lašai, procedūra gali užtrukti šiek tiek ilgiau.
Ar reikia specialaus pasiruošimo prieš tyrimą?
Ne, pasiruošimo nereikia. Vis dėlto rekomenduojama pasiimti akinius nuo saulės, nes po lašų akių jautrumas šviesai padidėja.
Ar po tyrimo galima vairuoti?
Jei naudoti vyzdžius plečiantys lašai – ne. Matymas gali būti neryškus 2–3 valandas, todėl vairavimą geriau atidėti.
Kaip dažnai reikėtų atlikti akių dugno tyrimą?
Profilaktiškai rekomenduojama kartą per 1–2 metus. Sergant diabetu ar hipertenzija – bent kartą per metus arba pagal gydytojo nurodymus.
Ar tyrimą galima atlikti nėštumo metu?
Taip, tyrimas yra saugus. Jei reikalingi lašai, gydytojas parenka švelnesnę formulę, tinkamą nėščiosioms.
Ar akių dugno tyrimas padeda diagnozuoti kitas ligas?
Taip, gydytojas gali pastebėti kraujagyslių pažeidimus, susijusius su diabetu, hipertenzija ar ateroskleroze. Kai kuriais atvejais net smegenų spaudimo pokyčius.

Pasidalinti Straipsnį

Laura Bielskytė
Daugiau straipsnių Parengė

Laura Bielskytė

Jau daugiau nei dešimtmetį dirba sveikatos srityje, ypatingą dėmesį skirdama žmogaus gyvenimo kokybės gerinimui bei sveikatos išsaugojimui. Aktyviai dalyvauju įvairiose iniciatyvose, siekiančiose skatinti sveiką gyvenseną ir padėti žmonėms atrasti subalansuotą kasdienybės ritmą.

Kiti straipsniai

Ką daryti, kad akių baltymai būtų balti?
Ankstesnis

Ką daryti, kad akių baltymai būtų balti?

Traiškanoja akys: kodėl tai vyksta ir ką daryti?
Kitas

Traiškanoja akys: kodėl tai vyksta ir ką daryti?

Kitas
Traiškanoja akys: kodėl tai vyksta ir ką daryti?
2025 6 spalio

Traiškanoja akys: kodėl tai vyksta ir ką daryti?

Ankstesnis
2025 6 spalio

Ką daryti, kad akių baltymai būtų balti?

Ką daryti, kad akių baltymai būtų balti?

Komentarų nėra. Būk pirmas!

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    NAUJIENOS IŠ INTERNETO

    REKOMENDUOJAMI VIDEO

    TAIP PAT SKAITYKITE

    Gydymas

    Varpos niežėjimas: galimos priežastys ir kada kreiptis į gydytoją
    Makšties niežėjimas: dažniausios priežastys ir gydymas
    Vaistai nuo depresijos: rūšys, veikimas, šalutinis poveikis ir kada jie reikalingi
    Dermatofibromos šalinimas: kada reikia, kaip atliekama ir ko tikėtis po procedūros

    Liaudies medicina/Namų sąlygos

    Liaudiški vaistai nuo galvos svaigimo: kas gali padėti ir kada būti atsargiems
    Celiulito gydymas namuose: kas realiai padeda?
    Kaip gydyti erekcijos sutrikimus naudojant liaudies mediciną?
    Liaudiški ir naminiai vaistai nuo viduriavimo

    Mityba

    Dirgliosios žarnos sindromas ir mityba: ką valgyti, kad sumažėtų simptomai
    Ką valgyti sergant dispepsija? Mityba ir patarimai
    Ar veiksmingas endometriozės gydymas vaistažolėmis?
    Mityba sergant ezofagitu: ką galima ir ko negalima valgyti?

    Patarimai

    Difterijos skiepas: kada jis reikalingas, veiksmingumas ir šalutinis poveikis
    Kaip gydyti depresiją pačiam: ką galima daryti savarankiškai
    Skiepai nuo erkinio encefalito vaikams: ar jie skiriasi nuo suaugusiųjų skiepų?
    Kuo skiriasi Laimo liga ir erkinis encefalitas?
    Ieškoti
    Kategorijos
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Patarimai
    • Liaudies medicina/Namų sąlygos
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Gydymas
    • Įvairūs straipsniai
    Sekite mus
    Facebook
    2K
    Instagram
    6M
    Youtube
    420K
    Stack
    75K
    Populiariausi
    Nereceptiniai vaistai nuo galvos svaigimo
    Straipsniai
    Nereceptiniai vaistai nuo galvos svaigimo
    Kada pėdų niežėjimas laikomas normaliu, o kada – ne? Ne kiekvienas pėdų ar padų niežėjimas reiškia sveikatos problemą. Tam tikrose situacijose šis pojūtis yra gana įprastas ir dažniausiai praeina savaime, kai pašalinama jį sukėlusi priežastis. Pėdų niežėjimas dažnai laikomas normaliu, jei jis yra trumpalaikis ir pasireiškia po konkrečių situacijų. Pavyzdžiui, po ilgos dienos avint uždarą avalynę, kai pėdos prakaituoja ir oda tampa jautresnė. Taip pat niežulys gali atsirasti po karšto dušo ar vonios, kai oda išsausėja ir trumpam tampa labiau dirgli. Šaltuoju metų laiku pėdos neretai niežti dėl sausos odos. Tokiu atveju diskomfortas sumažėja pradėjus reguliariai drėkinti pėdų odą ir pakeitus kasdienius įpročius. Jei niežėjimas pasireiškia abiejose pėdose ir nėra lydimas bėrimo, paraudimo ar skausmo, dažniausiai jis nėra pavojingas. Vis dėlto yra požymių, kurių ignoruoti nereikėtų. Jei niežėjimas trunka kelias savaites ar net mėnesius, stiprėja, pasireiškia tik vienoje pėdoje arba kartu atsiranda ryškūs odos pokyčiai, tai jau gali signalizuoti apie infekciją ar kitą sutrikimą. Taip pat svarbu sunerimti, jei niežulį lydi deginimas, skausmas, įtrūkimai ar šlapiavimas tarp pirštų. Tokiais atvejais pėdų niežėjimas dažniausiai nėra „normalus“ reiškinys ir reikalauja tikslesnio įvertinimo bei tinkamo gydymo.
    Straipsniai
    Pėdų ir padų niežėjimas: kodėl taip nutinka?
    Ką apie niežtinčią nosį sako prietarai? Niežtinti nosis nuo seno minima liaudies prietaruose ir tikėjimuose. Dar prieš atsirandant medicininiams paaiškinimams žmonės bandė suprasti kūno signalus per kasdienius įvykius, emocijas ir socialinius santykius. Todėl nosies niežėjimas dažnai buvo aiškinamas ne kaip fizinis simptomas, o kaip tam tikras ženklas. Vienas labiausiai paplitusių prietarų teigia, kad niežtinti nosis pranašauja naujienas ar netikėtą susitikimą. Kai kuriose kultūrose manoma, jog tai gali reikšti, kad netrukus sulauksite svečių arba būsite apie ką nors kalbami. Tokie aiškinimai dažnai siejami su nosimi kaip „jutimo“ organu, kuris esą pirmasis pajunta artėjančius pokyčius. Kiti prietarai sieja nosies niežėjimą su emocijomis ar konfliktais. Pavyzdžiui, sakoma, kad jei niežti nosies galiukas, gali kilti ginčas ar nemalonus pokalbis. Jei niežėjimas juntamas nosies šonuose, tai kartais aiškinama kaip artėjančios linksmesnės naujienos ar net šventė. Svarbu suprasti, kad tokie aiškinimai neturi mokslinio pagrindo, tačiau jie išliko kaip kultūrinė tradicija. Žmonės neretai prisimena prietarus tada, kai medicininė priežastis atrodo neaiški arba kai simptomas praeina taip pat staiga, kaip ir atsirado. Mediciniškai žvelgiant, prietarai gali būti vertinami kaip bandymas suteikti prasmę kūno pojūčiams. Vis dėlto, jei nosies niežėjimas kartojasi ar trunka ilgai, svarbiau ieškoti realios priežasties, o ne remtis simboliniais aiškinimais.
    Straipsniai
    Ką reiškia, kai niežti nosį: medicininės priežastys ir prietarai
    • Ligos
    • Simptomai
    • Gydytojai
    • Vaistai
    • Tyrimai
    • Terminai
    • Kontaktai
    • DMCA

    © 2025 Gydyk Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    • Straipsniai
      • Diagnozuok ir gydyk
      • Gydymas
      • Patarimai
      • Liaudies medicina
      • Ligų sąrašas
      • Mityba
      • Įvairūs Straipsniai
    • Ligos
    • Simptomai
    • Gydytojai
    • Vaistai
    • Tyrimai
    • Terminai
    • Kontaktai