Akių dugno tyrimas: kaip atliekamas ir ką jis parodo?
Akių dugno tyrimas – tai vienas svarbiausių oftalmologinių tyrimų, leidžiančių pažvelgti į mūsų akis iš vidaus. Jis padeda gydytojui įvertinti tinklainę, regos nervą ir kraujagysles – struktūras, kurios tiesiogiai atspindi ne tik akių, bet ir bendrą organizmo sveikatą.
Daugelis nustemba sužinoję, kad paprastas akių dugno tyrimas gali parodyti ne tik regos sutrikimus, bet ir ankstyvus cukrinio diabeto, aukšto kraujospūdžio, net smegenų kraujotakos sutrikimų požymius. Tai saugus, neskausmingas ir greitai atliekamas tyrimas, kurį vis dažniau gydytojai rekomenduoja profilaktiškai – ypač vyresniems nei 40 metų žmonėms.
- Kas tai? – Oftalmologinis tyrimas, kurio metu apžiūrimas tinklainės ir regos nervo būklė.
- Kaip atliekamas? – Gydytojas specialiu prietaisu apžiūri akies vidų, dažnai panaudojant vyzdį plečiančius lašus.
- Ką parodo? – Galimus kraujotakos, tinklainės, regos nervo ar sisteminių ligų požymius (pvz., diabeto, hipertenzijos).
- Kada verta atlikti? – Profilaktiškai kas 1–2 metus, o sergant lėtinėmis ligomis – dažniau.
- Ar skauda? – Ne, tyrimas neskausmingas, tačiau po jo kurį laiką gali būti neryškus matymas.
Kas yra akių dugno tyrimas?
Akių dugno tyrimas – tai oftalmologinis tyrimas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti vidinę akies struktūrą – tinklainę, regos nervą ir kraujagysles. Tai vienas iš nedaugelio būdų, kai gydytojas gali tiesiogiai matyti smulkias kraujagysles gyvai, be chirurginės intervencijos.
Tyrimas padeda aptikti daugelį ligų dar prieš pasireiškiant simptomams – todėl jis svarbus ne tik regėjimo, bet ir bendros sveikatos stebėsenai. Oftalmologai šį tyrimą dažnai vadina „langeliu į organizmo kraujotakos sistemą“.
„Akių dugno tyrimas leidžia mums pažvelgti į kraujagyslių sveikatą realiu laiku – tai tarsi natūrali lango anga į žmogaus kraujotakos sistemą,“ – sako dr. Sarah Brewer
Pagrindinė informacija apie tyrimą
| Tyrimo pavadinimas | Akių dugno tyrimas (oftalmoskopija) |
|---|---|
| Trukmė | Apie 10–15 minučių |
| Ar skausmingas? | Ne, tyrimas visiškai neskausmingas |
| Ar reikia pasiruošimo? | Gali būti lašinami vyzdžius plečiantys lašai, todėl po tyrimo matymas gali būti neryškus 2–3 val. |
| Kam rekomenduojamas? | Asmenims, turintiems regos nusiskundimų, sergantiems diabetu, hipertenzija ar profilaktiškai po 40 metų. |
Akių dugno tyrimas atliekamas oftalmoskopu – specialiu prietaisu su šviesos šaltiniu ir lęšiais, leidžiančiais gydytojui matyti tinklainę padidintame vaizde. Kai kuriais atvejais naudojama skaitmeninė kamera, kuri sukuria didelės raiškos nuotrauką, leidžiančią detaliai įvertinti pokyčius ir sekti jų progresavimą laikui bėgant.
Kaip atliekamas akių dugno tyrimas?
Akių dugno tyrimas atliekamas oftalmologo kabinete ir paprastai trunka vos keliolika minučių. Jis yra visiškai neskausmingas, tačiau gali prireikti šiek tiek kantrybės, kol akys prisitaiko prie ryškios šviesos.
Paprastai gydytojas lašina vyzdžius plečiančius lašus, kad geriau matytų visą tinklainės plotą. Po kelių minučių vyzdžiai išsiplečia, o pacientas gali jausti neryškų matymą ir jautrumą šviesai. Šis poveikis praeina per 2–3 valandas.
„Tyrimo metu pacientas gali jausti trumpalaikį akinančios šviesos pojūtį, tačiau tai visiškai normalu ir nepavojinga,“ – sako dr. Laura Jankauskaitė.
Pagrindiniai akių dugno tyrimo metodai
Akių dugno apžiūra gali būti atliekama keliais būdais. Gydytojas parenka tinkamiausią pagal paciento būklę ir tikslą.
| Metodas | Aprašymas |
|---|---|
| Oftalmoskopija | Klasikinis metodas, kai gydytojas naudoja specialų prietaisą – oftalmoskopą – ir tiesiogiai stebi akies dugną per išplėstą vyzdį. |
| Skaitmeninis akių dugno fotografavimas | Modernus būdas, kai naudojama aukštos raiškos kamera. Nuotraukos saugomos ir gali būti lyginamos per laiką stebint pokyčius. |
| Optinė koherentinė tomografija (OCT) | Be kontakto atliekamas skenavimas, leidžiantis pamatyti tinklainės sluoksnius trimatėje projekcijoje. Dažnai naudojamas glaukomai ar degeneracijai stebėti. |
Ar tyrimas sukelia diskomfortą?
Tyrimas nėra skausmingas, tačiau po vyzdžių išplėtimo akys tampa jautresnės šviesai. Dėl to rekomenduojama:
- Po tyrimo nedirbti kompiuteriu ar nevairuoti kelias valandas.
- Turėti saulės akinius, jei tyrimas atliekamas dienos metu.
- Jei naudojami lašai, vengti skaitymo ar darbo arti iki kol regėjimas visiškai atsistatys.
Šie pojūčiai laikini ir praeina savaime. Tyrimo metu akių paviršius neliečiamas, todėl infekcijos rizika yra itin maža.
Ką parodo akių dugno tyrimas?
Akių dugno tyrimas leidžia gydytojui įvertinti ne tik tinklainės ir regos nervo, bet ir kraujagyslių būklę. Kadangi tinklainės kraujagyslės yra tiesiogiai susijusios su bendrąja kraujotaka, jų pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias sistemines ligas.
Ligų požymiai, kuriuos galima nustatyti
| Liga / būklė | Ką galima pastebėti tyrimo metu |
|---|---|
| Diabetinė retinopatija | Smulkūs kraujavimai, pažeistos kraujagyslės ar naujų kraujagyslių formavimasis tinklainėje. |
| Hipertenzinė retinopatija | Susiaurėjusios, išsiplėtusios arba pažeistos tinklainės kraujagyslės, nurodančios aukštą kraujospūdį. |
| Glaukoma | Regos nervo disko pokyčiai, rodantys padidėjusį akispūdį ar nervinių skaidulų nykimą. |
| Geltonosios dėmės degeneracija | Tinklainės centrinės dalies pažeidimai, galintys sukelti centrinio matymo susilpnėjimą. |
| Aterosklerozė | Kietesnės, storesnės kraujagyslės, nurodančios cholesterolio sankaupas ar kraujotakos sutrikimus. |
Be akių ligų, akių dugno tyrimas padeda nustatyti kraujotakos sutrikimus, uždegiminius procesus ar net smegenų spaudimo pokyčius, kurie atsispindi regos nervo diske. Todėl šis tyrimas neretai tampa pirmu signalu apie rimtesnes sveikatos problemas, net jei žmogus nejaučia jokių simptomų.
Kada verta atlikti akių dugno tyrimą?
Akių dugno tyrimas naudingas ne tik tada, kai regėjimas pablogėja. Gydytojai jį rekomenduoja ir visiškai sveikiems žmonėms kaip profilaktinį patikrinimą, padedantį užkirsti kelią rimtesnėms ligoms.
„Net jei žmogus gerai mato, akių dugno pokyčiai gali atsirasti tyliai – be skausmo ar simptomų. Reguliarus tyrimas leidžia užkirsti kelią aklumui ir anksti pradėti gydymą,“ – sako dr. Michael Harris
Kada rekomenduojama atlikti tyrimą?
- Esant regėjimo pokyčiams – jei pastebimas vaizdo neryškumas, šešėliai, blyksniai ar „muselės“ prieš akis.
- Sergant cukriniu diabetu – dėl galimos diabetinės retinopatijos, kuri gali vystytis be simptomų.
- Turint aukštą kraujospūdį – padidėjęs spaudimas gali paveikti tinklainės kraujagysles.
- Profilaktiškai po 40 metų – su amžiumi didėja glaukomos ir geltonosios dėmės degeneracijos rizika.
- Nėštumo metu – ypač jei atsiranda regėjimo pokyčių ar diagnozuota preeklampsija.
- Po galvos traumų ar stiprių migrenų – tyrimas padeda įvertinti regos nervo būklę ir galimą spaudimą.
Tyrimas taip pat gali būti pakartojamas reguliariai – kartą per metus arba dažniau, jei gydytojas nustato pokyčius tinklainėje ar regos nerve. Ankstyvas reagavimas leidžia išvengti komplikacijų ir išsaugoti regėjimą ilgam.
Privalumai ir trūkumai
Privalumai
- Tyrimas leidžia anksti pastebėti rimtas ligas – nuo diabeto iki glaukomos.
- Visiškai neskausmingas ir saugus, netinka tik žmonėms su specifinėmis akių būklėmis.
- Rezultatai matomi iš karto – gydytojas gali parodyti tinklainės nuotrauką ar vaizdą ekrane.
- Tinka profilaktikai – ypač vyresniems nei 40 metų ar sergantiems lėtinėmis ligomis.
- Tyrimą galima atlikti dažnai, nes jis neturi šalutinio poveikio.
Trūkumai
- Po vyzdžių išplėtimo gali būti neryškus matymas 2–3 valandas.
- Kai kuriems pacientams tyrimas sukelia trumpalaikį akinančios šviesos diskomfortą.
- Privatūs tyrimai gali kainuoti papildomai, jei netaikomas kompensavimas.
- Žmonėms su jautriomis akimis lašai gali sukelti trumpą perštėjimą.
- Tyrimas negali visiškai pakeisti kitų akių diagnostikos metodų.

