Kas yra ūžimas ausyse?
Ūžimas ausyse, dar vadinamas spengimu ar tinitu, – tai būklė, kai žmogus girdi garsus, kurie neturi išorinio šaltinio. Šie garsai gali būti įvairūs: ūžimas, zvimbimas, skambėjimas, šnypštimas ar dūzgimas. Ūžimas gali būti nuolatinis arba laikinas, pasireikšti vienoje arba abejose ausyse, o kai kuriais atvejais jis gali būti pakankamai stiprus, kad trukdytų miegui ar kasdieninei veiklai.
Galimos ūžimo ausyse priežastys
Ūžimą ausyse gali sukelti įvairūs veiksniai:
- Triukšmo poveikis: ilgas buvimas triukšmingoje aplinkoje, pvz., koncertuose ar darbovietėje, gali pažeisti klausos nervus ir sukelti ūžimą.
- Su amžiumi susijęs klausos praradimas: vyresniame amžiuje gali atsirasti klausos sutrikimų, kurie dažnai lydimi spengimo ausyse.
- Apatinės žandikaulio sąnario sutrikimai: netaisyklingas žandikaulio sąnario darbas gali sukelti spaudimą ausies srityje ir paskatinti ūžimą.
- Ausų vaškas: per daug ausų vaško gali užkimšti ausies kanalą, todėl gali pasireikšti ūžimas.
- Kraujotakos sutrikimai: padidėjęs kraujo spaudimas, kraujagyslių ligos ar aterosklerozė gali sukelti pulsuojantį ūžimą ausyse.
- Vaistai: kai kurie vaistai, ypač antibiotikai, antidepresantai ar diuretikai, gali sukelti tinitą kaip šalutinį poveikį.
- Ligos ir infekcijos: ausies infekcijos, Meniere liga, smegenų ar klausos nervo augliai gali būti ūžimo priežastys.
Simptomai, lydintys ūžimą ausyse
Ūžimą ausyse gali lydėti įvairūs simptomai, priklausomai nuo priežasties:
- Nuolatinis ar protarpinis garsas: ūžimas gali būti pastovus arba atsirasti ir išnykti.
- Galvos skausmas ar galvos svaigimas: kartais spengimą ausyse lydi galvos skausmas arba svaigimas.
- Klausos sutrikimai: kai kuriems žmonėms pasireiškia klausos sumažėjimas arba ausų užgulimas.
- Padidėjęs jautrumas garsui: kai kurie asmenys tampa jautresni garsams (hiperakuzija).
- Miego sutrikimai ir nuovargis: dėl nuolatinio ūžimo žmonėms gali būti sunku užmigti ar ilsėtis, kas lemia nuovargį.
Kaip elgtis, kai pasireiškia ūžimas ausyse?
Jei pastebite ūžimą ausyse, galite išbandyti šias priemones:
- Sumažinkite triukšmo poveikį: venkite triukšmingų vietų arba naudokite ausų apsaugas, kad sumažintumėte papildomą spaudimą klausai.
- Atsipalaidavimo technikos: meditacija, gilus kvėpavimas ir kiti atsipalaidavimo metodai gali padėti sumažinti ūžimo sukeliamą įtampą.
- Venkite kofeino ir alkoholio: šios medžiagos gali sustiprinti spengimo simptomus.
- Naudokite baltąjį triukšmą: tylūs baltosios triukšmo garsai, pvz., gamtos garsai, gali padėti „užmaskuoti“ spengimą ir palengvinti miegą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu kreiptis į gydytoją, jei:
- Ūžimas ausyse yra nuolatinis ir trunka ilgiau nei kelias dienas.
- Jei ūžimas lydimas kitų simptomų, pvz., galvos skausmo, galvos svaigimo ar klausos praradimo.
- Jei ūžimas yra labai stiprus ir trukdo miegui ar kasdieninei veiklai.
- Jei ūžimas prasidėjo po galvos traumos arba staiga pablogėjo.
Gydytojas gali atlikti tyrimus, kad nustatytų ūžimo priežastį, ir rekomenduoti tinkamą gydymą arba konsultuoti dėl galimų sprendimo būdų.