Beveik kiekvienas esame pastebėję, kad sąnariai kartais traška – ypač atsistojant, pritūpiant ar judinant pirštus. Daugeliu atvejų tai visiškai normalu, tačiau kai kurie žmonės pastebi, kad traškėjimas tampa nuolatinis arba jį lydi skausmas.
Kodėl taip nutinka? Dažniausiai priežastis – dujų burbuliukų susidarymas sąnaryje, tačiau traškėjimas gali būti ir pirmas ženklas, kad kremzlės dėvisi ar atsiranda uždegimas.
- Kas tai? – Sąnarių traškėjimas – tai garsas, atsirandantis judant dėl dujų burbuliukų, kremzlių trinties ar sausgyslių slydimo.
- Kodėl traška? – Dažniausios priežastys: mažas sąnarių skysčio kiekis, kremzlių dėvėjimasis, fizinio aktyvumo trūkumas, netaisyklinga laikysena ar sėdimas gyvenimo būdas.
- Ar tai pavojinga? – Vien traškėjimas be skausmo nėra pavojingas. Rizika didėja, jei kartu jaučiamas maudimas, patinimas ar sustingimas.
- Ką daryti? – Daugiau judėti, atlikti lengvus tempimo pratimus, gerti pakankamai vandens ir rūpintis mityba, kurioje gausu kolageno, kalcio bei vitaminų D ir C.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei traškėjimą lydi skausmas, patinimas ar sąnarių sustingimas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kodėl traška sąnariai
Sąnarių traškėjimas dažnai pasireiškia dėl visiškai nekenksmingų priežasčių – pavyzdžiui, kai judant sąnaryje juda skystis ar keičiasi slėgis. Tačiau kai traškėjimas tampa nuolatinis arba jį lydi skausmas, verta įvertinti, kas vyksta sąnaryje. Žemiau pateiktoje lentelėje – dažniausios priežastys ir jų reikšmė sveikatai.
| Priežastis | Apibūdinimas | Ar pavojinga? |
|---|---|---|
| Dujų burbuliukai sąnaryje | Kai judant keičiasi sąnario skysčio slėgis, susidaro ir sprogsta smulkūs dujų burbuliukai. Tai visiškai normalu ir nepavojinga. | Nepavojinga |
| Kremzlių dėvėjimasis | Kai kremzlė suplonėja ar pažeidžiama, sąnario paviršiai ima trintis tarpusavyje – atsiranda traškėjimas, ypač judant. | Reikia stebėti |
| Mažas sąnarių skysčio kiekis | Dehidratacija arba mažas judrumas lemia, kad sąnariai tampa sausesni – dėl to judant gali traškėti. | Dažniausiai nepavojinga |
| Fizinio aktyvumo stoka | Ilgai sėdint ar mažai judant, sąnariuose kaupiasi skystis, silpsta raumenys ir kremzlės negauna pakankamai maistinių medžiagų. | Gali sukelti problemų |
| Sąnarių ar sausgyslių uždegimas | Jei traškėjimą lydi skausmas, karštis ar tinimas – tai gali būti artrito ar sausgyslių uždegimo požymis. | Reikia gydytojo įvertinimo |
| Kremzlių mikrotraumos po sporto | Po intensyvios veiklos ar didelio fizinio krūvio sąnariai gali laikinai traškėti dėl perkrovos ir mikroįtrūkimų. | Laikina būklė |
| Amžiaus pokyčiai | Su amžiumi mažėja kolageno ir sąnarių skysčio gamyba, todėl traškėjimas tampa dažnesnis. | Natūralus procesas |
Kokia rizika, kai traška sąnariai?
Sąnarių traškėjimas daugeliu atvejų nėra pavojingas. Dažniausiai tai tik natūralus procesas, kai judant sąnaryje susidaro smulkūs dujų burbuliukai arba sausgyslės trumpam slysta per kaulus. Toks garsas yra nekenksmingas, ypač jei nesijaučia skausmo ar kitų simptomų.
Vis dėlto, kai traškėjimas tampa dažnas, nuolatinis arba jį lydi diskomfortas, verta atkreipti dėmesį į kūno siunčiamus signalus. Ilgainiui tai gali rodyti, kad sąnariai gauna per mažai maitinimo, o kremzlės – praranda elastingumą.
Trumpalaikė rizika paprastai būna minimali. Ji pasireiškia po ilgesnio sėdėjimo, fizinio krūvio ar net temperatūros pokyčių. Tokie garsai dažniausiai praeina savaime, kai sąnariai sušyla ar žmogus pajuda.
Vidutinė rizika kyla tada, kai traškėjimas kartojasi kasdien ir tampa įprastu reiškiniu. Tai gali reikšti, kad sąnariuose trūksta skysčio, žmogus per mažai juda arba organizme sumažėjo kolageno gamyba. Tuomet sąnariai tampa „sauseni“, o judesiai – mažiau sklandūs. Tokiais atvejais padeda reguliarus fizinis aktyvumas, daugiau vandens ir sąnariams palanki mityba.
Didžiausia rizika atsiranda tada, kai kartu su traškėjimu pasireiškia skausmas, patinimas, paraudimas ar judesių ribotumas. Tai gali būti artrozės, artrito ar uždegiminio proceso požymis. Kai kremzlė suplonėja, sąnario paviršiai ima trintis tarpusavyje, o tai ilgainiui gali pažeisti sąnarį visam laikui.
„Traškėjimas be skausmo dažniausiai nekenkia, bet kai prie jo prisideda maudimas ar sustingimas – tai signalas, kad kremzlės pradeda dėvėtis.“ – Dr. Laura Jensen
Ką daryti, jei traška sąnariai?
Sąnarių traškėjimas gali kelti nerimą, tačiau dažnai tai – visai normalus fiziologinis reiškinys. Jei traška, bet neskauda, nerimauti paprastai nereikia. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į savo kasdienius įpročius ir pasirūpinti sąnarių judrumu bei lankstumu. Štai keli būdai, kaip padėti savo sąnariams.
- Daugiau judėkite: ilgas sėdėjimas mažina sąnarių elastingumą ir kraujotaką. Kas valandą pakilkite, pasivaikščiokite ar atlikite lengvus tempimo pratimus. Net trumpas judesys suteikia sąnariams „tepalą“.
- Atlikite tempimo ir stiprinimo pratimus: sąnarių traškėjimą gali lemti įsitempę raumenys ar silpni stabilizuojantys audiniai. Padeda švelnūs pratimai – pritūpimai, pečių ar kelių sukamieji judesiai, tempimai.
- Gerkite pakankamai vandens: sąnariuose esantis sinovinis skystis užtikrina slydimą ir amortizaciją. Dehidratacija sumažina jo kiekį, todėl sąnariai tampa „sauseni“ ir ima traškėti. Siekite išgerti pakankamai vandens per dieną.
- Rūpinkitės mityba: sąnarių sveikatai būtini kolagenas, omega-3 riebalų rūgštys, vitaminai C ir D, cinkas bei kalcis. Įtraukite į mitybą žuvies, riešutų, želė, citrusinių vaisių ir įvairių daržovių.
- Venkite per didelio krūvio: intensyvios treniruotės be apšilimo gali dirginti sąnarius. Prieš fizinį krūvį visada atlikite apšilimą, o po jo – švelnų tempimą, kad sumažintumėte apkrovą.
- Laikykitės taisyklingos laikysenos: netaisyklinga laikysena ar įprotis sėdėti sukryžiavus kojas ilgainiui didina sąnarių apkrovą. Sėdėkite tiesiai, o darbo vietą pritaikykite savo kūno proporcijoms.
- Papildus vartokite tik pasitarę su gydytoju: kolagenas, gliukozaminas ar chondroitinas gali padėti kremzlėms, bet tinka ne visiems. Specialistai padės parinkti tinkamiausius papildus.
„Jei sąnariai traška, bet skausmo nėra – tai kūno kalba, kad reikia daugiau judėti, o ne bijoti.“ – dr. Sofia Lindgren
Traškantys sąnariai dažniausiai yra tik priminimas, kad kūnui reikia judesio, skysčių ir dėmesio. Įsiklausykite į savo kūną – jis dažnai kalba tyliai, bet išmintingai.
Kada kreiptis į gydytoją
Vien tik sąnarių traškėjimas dažniausiai nėra pavojingas, ypač jei nėra skausmo ar patinimo. Tačiau kai traškėjimas tampa nuolatinis arba kartu atsiranda kitų simptomų, tai gali reikšti, kad sąnariams reikia daugiau dėmesio ar gydymo.
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- sąnariai ne tik traška, bet ir skauda, ypač judant ar ilsintis;
- traškėjimą lydi patinimas, paraudimas ar šiluma toje vietoje;
- jaučiate sustingimą rytais, kuris trunka ilgiau nei 30 minučių;
- pastebite, kad traškėjimas kyla vis dažniau arba keliose vietose vienu metu;
- atsiranda riboti judesiai, sunku sulenkti ar ištiesinti galūnę;
- traškėjimas prasidėjo po traumos ar sportinio krūvio ir nepraeina kelias dienas.
„Jei sąnarys ne tik traška, bet ir ima skaudėti – tai signalas, kad sąnario paviršius dirginamas, o kremzlė gali būti pažeista.“ – Dr. Marc Dubois
Skausmingas ar pasikartojantis traškėjimas dažnai rodo kremzlių dėvėjimąsi, uždegiminius procesus ar sąnarių nestabilumą. Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, rentgeną ar ultragarsą ir padėti nustatyti tikslią priežastį.
Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo lengviau ją suvaldyti – nes laiku sustabdytas sąnarių dėvėjimasis dažnai negrįžta į rimtesnę būklę.
Dažniausiai užduodami klausimai Ar sąnarių traškėjimas yra pavojingas?
Ne, jei traškėjimas nesukelia skausmo ar patinimo. Tai natūralus reiškinys, kai judant sąnaryje juda skystis ar sproginėja smulkūs dujų burbuliukai. Pavojus kyla tik tada, kai kartu atsiranda skausmas ar sustingimas. Ar galima „traškinti“ pirštus ar kelius sąmoningai?
Retkarčiais – taip, tai nekenkia. Tačiau jei traškinimas tampa įpročiu ar lydimas skausmo, geriau to vengti, nes gali dirginti sausgysles ir raiščius. Kodėl sąnariai traška rytais?
Ryte sąnariai būna mažiau sutepti, nes naktį kūnas mažiau juda. Kai pradėjus judėti suaktyvėja kraujotaka, traškėjimas sumažėja – tai normalu. Ar sąnarių traškėjimą gali sukelti vitaminų trūkumas?
Taip. Trūkstant kolageno, vitamino D, kalcio ar omega-3 riebalų rūgščių, sąnariai tampa mažiau elastingi, o kremzlės – silpnesnės. Tada judesiai gali lydėtis traškėjimu. Ar traškėjimą reikia gydyti vaistais?
Ne visada. Jei nėra skausmo, pakanka judėti, tinkamai maitintis ir gerti pakankamai vandens. Vaistai reikalingi tik tuo atveju, jei yra uždegimas ar kremzlių pažeidimas. Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei traškėjimą lydi skausmas, patinimas, sąnario karštis ar sustingimas. Taip pat jei traškėjimas prasidėjo po traumos ir nepraeina per kelias dienas.
Ar sąnarių traškėjimas yra pavojingas?
Ar galima „traškinti“ pirštus ar kelius sąmoningai?
Kodėl sąnariai traška rytais?
Ar sąnarių traškėjimą gali sukelti vitaminų trūkumas?
Ar traškėjimą reikia gydyti vaistais?
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Koks maistas kenkia sąnariams?
Tinsta čiurnos sąnarys: kodėl ir ką daryti?
