Stringa kelio sąnarys: kodėl tai vyksta ir ką daryti?

Kelio sąnarys – vienas sudėtingiausių žmogaus kūno mechanizmų. Jame susitinka keli kaulai, kremzlės, sausgyslės ir raiščiai, kurie turi veikti darniai kiekvieno žingsnio metu. Tačiau kartais šis mechanizmas „užstringa“ – judant kelis spragteli, traška arba trumpam tarsi „užsirakina“.

Tokie pojūčiai gali būti visiškai nekenksmingi, bet kartais signalizuoja apie kremzlės ar menisko pažeidimus, sausgyslių trintį ar net artėjantį sąnario uždegimą. Svarbiausia – išmokti atskirti, kada tai laikinas, natūralus garsas, o kada jau verta kreiptis į specialistą.

Kas reiškia, kai stringa ar traška kelis

Kai kelis „strigteli“, „spragteli“ ar išleidžia garsą primenantį trakštelėjimą, dažniausiai tai reiškia, kad sąnaryje įvyksta trumpas, mechaninis pasikeitimas. Paprastai tai nėra pavojinga, tačiau kartais gali būti ženklas, kad sąnario struktūros – kremzlės, meniskas ar sausgyslės – veikia ne visai darniai.

Viena dažniausių priežasčių – dujų burbuliukai sinoviniame skystyje.
Sąnario viduje yra sinovinis skystis, kuris veikia kaip tepalas, mažinantis trintį tarp kaulų paviršių. Kai sąnarys juda, dėl slėgio pokyčių skystyje susidaro maži oro burbuliukai, kurie sprogdami sukelia trumpą „spragtelėjimą“. Tai normalus reiškinys, neturintis nieko bendro su kremzlės pažeidimu.

Kitas dažnas atvejis – sausgyslių ar raiščių trintis. Kai kuriuose judesiuose sausgyslė gali trumpam „perslysti“ per kaulinį iškilimą arba kremzlės nelygumą – būtent tai ir sukelia girdimą trakštelėjimą. Šis pojūtis dažniau pasitaiko aktyviems žmonėms ar po traumų, kai raumenys būna įtempti arba trumpesni nei įprastai.

Tačiau kai kelis ne tik spragteli, bet ir užstringa, skausmingai sustoja ar neleidžia ištiesinti, tai jau gali būti menisko arba kremzlės pažeidimo požymis. Tokiu atveju dalelė kremzlės ar suplėšytas menisko audinys gali mechaniškai „užkabinti“ sąnarį iš vidaus, dėl ko judesys trumpam sustoja.

Kitas svarbus aspektas – amžiniai pakitimai. Su amžiumi sąnario kremzlė tampa mažiau elastinga, atsiranda mikroįtrūkimų, o tai gali sukelti „sausą“ garsą ar trinties jausmą. Nors šie garsai nėra pavojingi, jie rodo, kad sąnarys praranda drėgmę ir reikalauja daugiau dėmesio – tiek mitybos, tiek fizinės priežiūros.

Dažniausios priežastys, kodėl stringa kelio sąnarys

Kada strigimas yra normalu, o kada – signalas apie problemą

Ne kiekvienas kelio trakštelėjimas reiškia ligą. Kartais tai visiškai normalus reiškinys, atsirandantis dėl natūralių sąnario judesių ar slėgio pokyčių sinoviniame skystyje. Vis dėlto svarbu žinoti, kada šie garsai nebekelti nerimo, o kada – tapti ženklu, kad sąnariui reikia dėmesio.

Normalu, kai kelis „spragteli“ retkarčiais, ypač po ilgo sėdėjimo ar ramybės. Tokie garsai dažnai susiję su dujų burbuliukų sprogimu sinoviniame skystyje arba sausgyslės perslydimu per kaulo iškilimą. Paprastai tokie garsai nėra lydimi skausmo, tinimo ar sąstingio. Jie praeina savaime ir nėra pavojingi.

Tačiau jei kelio sąnarys ima strigti dažnai, judesys sustoja tarsi užkabintas, o skausmas ar tempimo pojūtis išlieka – tai jau signalas apie galimą mechaninį pažeidimą. Dažniausiai taip pasireiškia menisko plyšimas ar kremzlės nusidėvėjimas. Tokiu atveju svarbu nesiimti agresyvios mankštos ar masažų, kol gydytojas neatliks tyrimų (dažniausiai ultragarsinio arba magnetinio rezonanso).

Jei stringimą lydi patinimas, šilumos pojūtis ar spragtelėjimas judant kiekvieną kartą, gali būti uždegiminis procesas – sinovitas arba pradinis osteoartritas. Tokiu atveju reikia sumažinti fizinį krūvį, šaldyti kelį 10–15 minučių kelis kartus per dieną ir kreiptis į ortopedą ar reumatologą.

Trumpai tariant, jei kelis strigdamas nekelia skausmo ir greitai „atsileidžia“, nerimauti nereikia. Bet jei skausmas ar strigimas kartojasi, geriau nelaukti – kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo lengviau ją išgydyti.

Ką daryti, kai stringa kelio sąnarys

Kai kelio sąnarys ima „strigti“, pirmiausia svarbu išlikti ramiai. Dažniausiai tai laikinas sutrikimas, susijęs su raumenų įtampa, sausgyslių pasislinkimu ar nedideliu uždegimu. Vis dėlto, jei pojūtis kartojasi, verta imtis veiksmų – sumažinti uždegimą, atpalaiduoti audinius ir sustiprinti raumenis aplink kelį.

1. Poilsis ir krūvio mažinimas: jei kelis staiga užstrigo ar pradėjo skaudėti, suteikite jam laiko atsistatyti. Venkite šuolių, bėgimo ar pritūpimų su svoriais. Leiskite sąnariui pailsėti, tačiau išlaikykite švelnų judrumą – trumpi pasivaikščiojimai ar tempimai padeda palaikyti kraujotaką.
2. Šalčio arba šilumos terapija: kai kelis patinęs ar karštas, padeda šaltis – uždėkite ledą ar šaldymo gelį 10–15 minučių kelis kartus per dieną. Jei strigimą sukelia raumenų įtampa, veiksmingesnė šiluma – šildantis kompresas ar termoforas atpalaiduoja audinius ir mažina diskomfortą.
3. Tempimo ir mobilumo pratimai: kai ūmus skausmas praeina, pradėkite švelniai judinti kelį. Lėtai tieskite ir lenkite koją sėdėdami ar gulėdami, be pasipriešinimo. Lengvi tempimai šlaunies priekinei ir galinei daliai padeda atkurti natūralų sąnario slydimą ir apsaugo nuo pakartotinio „užsirakinimo“.
4. Raumenų stiprinimas: stiprūs šlaunų ir blauzdų raumenys palaiko kelio stabilumą ir mažina strigimų tikimybę. Tinka mažo poveikio pratimai – kelio tiesimas sėdint, pasipriešinimo guma, plaukimas ar važiavimas dviračiu.
5. Tinkama avalynė ir paviršius: venkite kietų grindų ir nepatogios avalynės. Amortizuojantys batai sumažina smūgius sąnariams ir padeda išlaikyti taisyklingą kelio padėtį judant.
6. Papildai ir mityba: jei keliai dažnai traška ar strigsta, naudingi papildai su kolagenu, hialurono rūgštimi, vitaminu D ir omega-3 riebalų rūgštimis. Jie palaiko kremzlės drėgmę ir mažina uždegiminius procesus.

Kelio strigimas dažniausiai yra laikinas signalas, kad sąnariui reikia poilsio, dėmesio ir švelnaus judesio. Tinkamai prižiūrint ir stiprinant raumenis, dauguma atvejų išsprendžiami be sudėtingo gydymo.

Papildai ir priemonės, galinčios padėti, kai stringa kelis

Kai kelio sąnarys ima traškėti ar strigti, tai dažnai reiškia, kad sąnario viduje mažėja sinovinio skysčio arba kremzlė praranda elastingumą. Tokiais atvejais gali padėti tam tikros maistinės medžiagos, kurios padeda atkurti sąnario „tepimą“ ir palaikyti kremzlės būklę.

Kolagenas – tai pagrindinis kremzlės statybinis baltymas. Su amžiumi jo kiekis mažėja, todėl sąnario paviršiai tampa mažiau elastingi. Klinikiniai tyrimai rodo, kad vartojant 5–10 g kolageno per dieną 2–3 mėnesius, gali sumažėti sąnarių skausmas ir pagerėti judrumas. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai papildai derinami su vitaminais C ir D, kurie padeda kolagenui įsisavinti.

Hialurono rūgštis palaiko sąnario drėgmę ir sinovinio skysčio klampumą. Tai tarsi „natūralus tepalas“, mažinantis trintį tarp kaulų paviršių. Hialurono papildai ar injekcijos padeda atkurti slydimą sąnaryje ir mažina strigimo pojūtį.

Gliukozaminas ir chondroitinas padeda išlaikyti kremzlės struktūrą ir elastingumą. Jie veikia lėčiau, bet ilgainiui stiprina sąnario atsparumą ir mažina diskomfortą. Rekomenduojama juos vartoti bent 8–12 savaičių.

Omega-3 riebalų rūgštys (esančios žuvų taukuose) turi stiprų priešuždegiminį poveikį ir padeda sumažinti sąnarių sustingimą. Jos taip pat palaiko geresnę sinovinio skysčio sudėtį.

Magnis, vitaminas D ir cinkas prisideda prie raumenų ir kremzlės funkcijos. Magnis mažina raumenų įtampą aplink kelį, o vitaminas D padeda kalciui stiprinti kaulinį audinį.

Kada kreiptis pas gydytoją:

Dažniausiai užduodami klausimai