Stringa kelio sąnarys: kodėl tai vyksta ir ką daryti?

Kelio sąnarys – vienas sudėtingiausių žmogaus kūno mechanizmų. Jame susitinka keli kaulai, kremzlės, sausgyslės ir raiščiai, kurie turi veikti darniai kiekvieno žingsnio metu. Tačiau kartais šis mechanizmas „užstringa“ – judant kelis spragteli, traška arba trumpam tarsi „užsirakina“.

Tokie pojūčiai gali būti visiškai nekenksmingi, bet kartais signalizuoja apie kremzlės ar menisko pažeidimus, sausgyslių trintį ar net artėjantį sąnario uždegimą. Svarbiausia – išmokti atskirti, kada tai laikinas, natūralus garsas, o kada jau verta kreiptis į specialistą.

Kas reiškia, kai stringa ar traška kelis

Kai kelis „strigteli“, „spragteli“ ar išleidžia garsą primenantį trakštelėjimą, dažniausiai tai reiškia, kad sąnaryje įvyksta trumpas, mechaninis pasikeitimas. Paprastai tai nėra pavojinga, tačiau kartais gali būti ženklas, kad sąnario struktūros – kremzlės, meniskas ar sausgyslės – veikia ne visai darniai.

Viena dažniausių priežasčių – dujų burbuliukai sinoviniame skystyje.
Sąnario viduje yra sinovinis skystis, kuris veikia kaip tepalas, mažinantis trintį tarp kaulų paviršių. Kai sąnarys juda, dėl slėgio pokyčių skystyje susidaro maži oro burbuliukai, kurie sprogdami sukelia trumpą „spragtelėjimą“. Tai normalus reiškinys, neturintis nieko bendro su kremzlės pažeidimu.

Kitas dažnas atvejis – sausgyslių ar raiščių trintis. Kai kuriuose judesiuose sausgyslė gali trumpam „perslysti“ per kaulinį iškilimą arba kremzlės nelygumą – būtent tai ir sukelia girdimą trakštelėjimą. Šis pojūtis dažniau pasitaiko aktyviems žmonėms ar po traumų, kai raumenys būna įtempti arba trumpesni nei įprastai.

Tačiau kai kelis ne tik spragteli, bet ir užstringa, skausmingai sustoja ar neleidžia ištiesinti, tai jau gali būti menisko arba kremzlės pažeidimo požymis. Tokiu atveju dalelė kremzlės ar suplėšytas menisko audinys gali mechaniškai „užkabinti“ sąnarį iš vidaus, dėl ko judesys trumpam sustoja.

Kitas svarbus aspektas – amžiniai pakitimai. Su amžiumi sąnario kremzlė tampa mažiau elastinga, atsiranda mikroįtrūkimų, o tai gali sukelti „sausą“ garsą ar trinties jausmą. Nors šie garsai nėra pavojingi, jie rodo, kad sąnarys praranda drėgmę ir reikalauja daugiau dėmesio – tiek mitybos, tiek fizinės priežiūros.

Dažniausios priežastys, kodėl stringa kelio sąnarys

Kada strigimas yra normalu, o kada – signalas apie problemą

Ne kiekvienas kelio trakštelėjimas reiškia ligą. Kartais tai visiškai normalus reiškinys, atsirandantis dėl natūralių sąnario judesių ar slėgio pokyčių sinoviniame skystyje. Vis dėlto svarbu žinoti, kada šie garsai nebekelti nerimo, o kada – tapti ženklu, kad sąnariui reikia dėmesio.

Normalu, kai kelis „spragteli“ retkarčiais, ypač po ilgo sėdėjimo ar ramybės. Tokie garsai dažnai susiję su dujų burbuliukų sprogimu sinoviniame skystyje arba sausgyslės perslydimu per kaulo iškilimą. Paprastai tokie garsai nėra lydimi skausmo, tinimo ar sąstingio. Jie praeina savaime ir nėra pavojingi.

Tačiau jei kelio sąnarys ima strigti dažnai, judesys sustoja tarsi užkabintas, o skausmas ar tempimo pojūtis išlieka – tai jau signalas apie galimą mechaninį pažeidimą. Dažniausiai taip pasireiškia menisko plyšimas ar kremzlės nusidėvėjimas. Tokiu atveju svarbu nesiimti agresyvios mankštos ar masažų, kol gydytojas neatliks tyrimų (dažniausiai ultragarsinio arba magnetinio rezonanso).

Jei stringimą lydi patinimas, šilumos pojūtis ar spragtelėjimas judant kiekvieną kartą, gali būti uždegiminis procesas – sinovitas arba pradinis osteoartritas. Tokiu atveju reikia sumažinti fizinį krūvį, šaldyti kelį 10–15 minučių kelis kartus per dieną ir kreiptis į ortopedą ar reumatologą.

Trumpai tariant, jei kelis strigdamas nekelia skausmo ir greitai „atsileidžia“, nerimauti nereikia. Bet jei skausmas ar strigimas kartojasi, geriau nelaukti – kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo lengviau ją išgydyti.

Ką daryti, kai stringa kelio sąnarys

Pirmas žingsnis – nepanikuoti. Kelio „strigimas“ dažnai būna laikinas ir praeina be gydymo, tačiau jei diskomfortas kartojasi, verta imtis veiksmų. Tikslas – sumažinti uždegimą, atpalaiduoti sausgysles, sustiprinti raumenis aplink kelį ir apsaugoti sąnarį nuo perkrovos.

Poilsis ir krūvio mažinimas.
Jeigu kelis staiga užstrigo ar pradėjo skaudėti, duokite jam laiko atsistatyti. Venkite bėgimo, šuolių ar pritūpimų su svoriais. Tuo metu galima atlikti tik lengvus tempimus ir pasivaikščiojimus, kad sąnarys išliktų judrus, bet nebūtų apkrautas.

Šalčio ar šilumos terapija.
Kai kelis patinęs ar karštas – padeda šaltis. Ledą ar šaldymo gelį laikykite 10–15 minučių, keletą kartų per dieną. Jei strigimas atsiranda dėl raumenų įtampos ar po ilgo sėdėjimo, efektyviau veikia šiluma – šildantis kompresas, vonia ar termoforas atpalaiduoja audinius.

Tempimo ir mobilumo pratimai.
Kai ūmus skausmas praeina, pradėkite lengvai judinti kelį. Geras pratimas – lėtai tieskite ir lenkite koją sėdėdami arba gulėdami, be pasipriešinimo. Galima atlikti ir lengvus tempimus šlaunies galinei bei priekinei daliai. Tokie pratimai atstato normalų sąnario slydimą ir padeda išvengti „užsirakinimo“.

Raumenų stiprinimas.
Stiprūs raumenys aplink kelį – geriausia apsauga nuo stringimų. Kineziterapeutai rekomenduoja pratimus, kurie lavina šlaunies priekinę ir galinę dalį, bet neapkrauna sąnario: kelio tiesimą sėdint, žingsnius su guma, plaukimą ar važiavimą dviračiu.

Tinkama avalynė ir paviršius.
Stenkitės vengti kietų grindų ar netinkamos avalynės. Amortizuojantis padas sumažina smūgį sąnariams ir padeda išlaikyti natūralų kelio judėjimą.

Papildai ir mityba.
Jei keliai dažnai traška ar strigsta, verta įtraukti daugiau kolageno, hialurono rūgšties, vitamino D ir omega-3 riebalų rūgščių. Jie padeda drėkinti kremzlę ir mažina uždegimą iš vidaus.

Papildai ir priemonės, galinčios padėti, kai stringa kelis

Kai kelio sąnarys ima traškėti ar strigti, tai dažnai reiškia, kad sąnario viduje mažėja sinovinio skysčio arba kremzlė praranda elastingumą. Tokiais atvejais gali padėti tam tikros maistinės medžiagos, kurios padeda atkurti sąnario „tepimą“ ir palaikyti kremzlės būklę.

Kolagenas – tai pagrindinis kremzlės statybinis baltymas. Su amžiumi jo kiekis mažėja, todėl sąnario paviršiai tampa mažiau elastingi. Klinikiniai tyrimai rodo, kad vartojant 5–10 g kolageno per dieną 2–3 mėnesius, gali sumažėti sąnarių skausmas ir pagerėti judrumas. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai papildai derinami su vitaminais C ir D, kurie padeda kolagenui įsisavinti.

Hialurono rūgštis palaiko sąnario drėgmę ir sinovinio skysčio klampumą. Tai tarsi „natūralus tepalas“, mažinantis trintį tarp kaulų paviršių. Hialurono papildai ar injekcijos padeda atkurti slydimą sąnaryje ir mažina strigimo pojūtį.

Gliukozaminas ir chondroitinas padeda išlaikyti kremzlės struktūrą ir elastingumą. Jie veikia lėčiau, bet ilgainiui stiprina sąnario atsparumą ir mažina diskomfortą. Rekomenduojama juos vartoti bent 8–12 savaičių.

Omega-3 riebalų rūgštys (esančios žuvų taukuose) turi stiprų priešuždegiminį poveikį ir padeda sumažinti sąnarių sustingimą. Jos taip pat palaiko geresnę sinovinio skysčio sudėtį.

Magnis, vitaminas D ir cinkas prisideda prie raumenų ir kremzlės funkcijos. Magnis mažina raumenų įtampą aplink kelį, o vitaminas D padeda kalciui stiprinti kaulinį audinį.

Kada kreiptis pas gydytoją:

Dažniausiai užduodami klausimai