Kaip sumažinti akių spaudimą?
Padidėjęs akių spaudimas – tai rimtas signalas, kad akyse sutriko skysčių nutekėjimas ar jų gamyba. Šis sutrikimas dažnai vystosi tyliai – be skausmo ar akivaizdžių simptomų – bet ilgainiui gali sukelti glaukomą ir negrįžtamą regėjimo pažeidimą. Todėl labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius požymius ir imtis veiksmų.
- Kas tai? – Skysčių slėgis akies viduje, kuris palaiko jos formą ir užtikrina regėjimo funkciją.
- Kada pavojinga? – Kai slėgis viršija 21 mmHg ir pradeda spausti regos nervą.
- Kokie simptomai? – Neryškus matymas, akių nuovargis, galvos skausmas, regėjimo susiaurėjimas.
- Kaip sumažinti? – Gydytojo paskirti akių lašai, mažesnis kofeino vartojimas, streso mažinimas, fizinis aktyvumas.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei regėjimas pradeda silpti, akys spaudžia ar dažnai skauda galvą.
Kas yra padidėjęs akių spaudimas
Akių spaudimas (dar vadinamas akispūdžiu) – tai skysčio slėgis akies viduje, palaikantis jos formą ir leidžiantis skysčiams (akies skaidriam humorui) cirkuliuoti. Normalus akispūdis svyruoja tarp 10–21 mmHg, tačiau kai šis rodiklis padidėja, regos nervas patiria nuolatinį spaudimą.
Padidėjęs akių spaudimas dažnai išsivysto be jokių simptomų, todėl žmonės ilgą laiką gali net nežinoti, kad kyla pavojus regėjimui. Būtent dėl to gydytojai šią būklę vadina „tyliąja regėjimo vagimi“.
Padidėjus akispūdžiui, akies skysčiai nebesugeba tinkamai nutekėti, todėl pradeda kauptis. Dėl to didėja spaudimas akies viduje, kuris ilgainiui gali pažeisti regos nervo skaidulas, atsakingas už vaizdo perdavimą į smegenis.
Pagrindinės padidėjusio akių spaudimo priežastys
Akių spaudimas padidėja, kai sutrinka akies vidinio skysčio (akies humoro) nutekėjimas arba kai jo gamyba tampa per didelė. Tokiu atveju susikaupęs skystis pradeda spausti akies vidų ir regos nervą.
Pagrindinės priežastys gali būti paveldimos, fiziologinės arba susijusios su gyvenimo būdu. Riziką padidina amžius (nuo 40 m.), aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, ilgas darbas prie kompiuterio, stresas, rūkymas ir tam tikrų vaistų (pvz., kortikosteroidų) vartojimas.
Kaip sumažinti akių spaudimą namuose ir gydytojo pagalba
Padidėjus akispūdžiui, svarbiausia yra laiku kreiptis į oftalmologą, kuris pamatuos spaudimą specialiu prietaisu – tonometru – ir nustatys priežastį. Gydymas dažniausiai apima vaistinius akių lašus, kurie mažina skysčių gamybą arba gerina jų nutekėjimą.
Be medikamentinio gydymo, galima imtis ir gyvenimo būdo korekcijų, kurios padeda natūraliai mažinti spaudimą akyse: vengti streso, riboti kofeino, palaikyti reguliarų miegą ir stiprinti kraujotaką fiziniu aktyvumu.
„Akių spaudimas – tai labai subtili pusiausvyra. Kartais jį padidina ne liga, o tiesiog gyvenimo būdo veiksniai – per mažas poilsis, dehidratacija ar per didelis kofeino kiekis,“ – teigia dr. Michaelas Larsenas
Akių spaudimo priežastys ir kaip jį mažinti
| Priežastis | Apibūdinimas | Ką daryti? | Ar pavojinga? |
|---|---|---|---|
| Paveldimumas | Padidėjusio akispūdžio ar glaukomos atvejai šeimoje. | Reguliariai tikrinti akis nuo 35–40 metų, ypač jei tėvai sirgo glaukoma. | Reikia stebėjimo |
| Kraujospūdžio svyravimai | Aukštas arterinis spaudimas tiesiogiai veikia akių kraujagysles. | Kontroliuoti kraujospūdį, vengti streso, riboti druską. | Gali būti pavojinga |
| Vaistai (kortikosteroidai) | Ilgalaikis vartojimas gali sutrikdyti akies skysčių balansą. | Nevartoti be gydytojo priežiūros, reguliariai tikrinti akispūdį. | Reikia gydytojo priežiūros |
| Skysčių nutekėjimo sutrikimai | Skysčiai per lėtai pasišalina iš akies kameros. | Gydytojo paskirti lašai (pvz., prostaglandinų ar beta blokatorių grupės). | Pavojinga, jei negydoma |
| Kofeino ir nikotino perteklius | Kofeinas ir rūkymas trumpam padidina spaudimą akyse. | Riboti kavos ir tabako vartojimą, daugiau ilsinti akis. | Nepavojinga, jei koreguojama |
| Stresas ir miego trūkumas | Padidėja kraujospūdis ir akispūdis, susilpnėja regėjimo komfortas. | Reguliarus poilsis, akių mankšta, kvėpavimo pratimai. | Laikina būklė |
Kada akių spaudimas pavojingas
Akių spaudimas tampa pavojingas tuomet, kai jis pradeda spausti regos nervą ir sukelia jo pažeidimus. Iš pradžių žmogus to gali nepastebėti – regėjimas lieka aiškus, tik akys greičiau pavargsta. Tačiau ilgainiui gali pradėti siaurėti periferinis matymas, o negydant – vystytis glaukoma, sukelianti negrįžtamą aklumą.
„Padidėjęs akispūdis dažniausiai nesukelia skausmo – būtent tai jį ir daro pavojingu. Žala akiai vyksta tyliai, metų metus, kol jau per vėlu,“ – aiškina dr. Susan Harper
Nauda ir rizika gydant padidėjusį akių spaudimą
Akių spaudimą mažinantys metodai – nuo vaistinių akių lašų iki lazerinių procedūrų – gali duoti puikių rezultatų, tačiau svarbu suprasti ir galimas rizikas.
Kai kurios natūralios priemonės padeda palaikyti akispūdį normoje, bet jos negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo.
Nauda
- Laiku diagnozavus ir gydant, galima išvengti glaukomos ir regėjimo praradimo.
- Vaistiniai akių lašai greitai sumažina spaudimą ir apsaugo regos nervą.
- Gyvenimo būdo pokyčiai (miegas, mityba, streso mažinimas) palaiko natūralią akių funkciją.
- Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, o tai padeda akies skysčių apykaitai.
- Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai leidžia laiku pastebėti pokyčius.
Galimos rizikos
- Savigyda gali uždelsti ligos diagnozę ir paspartinti regėjimo praradimą.
- Kai kurie lašai sukelia akių sausumą ar deginimo pojūtį.
- Lazerinės procedūros reikalauja nuolatinės stebėsenos po atlikimo.
- Natūralūs metodai (pvz., žolelės, papildai) neveiksmingi, jei akispūdis smarkiai padidėjęs.
- Nepakankamas gydymo laikymasis (praleidžiant lašus) panaikina ilgalaikį efektą.
Prevencija ir gyvenimo būdo patarimai
Akių spaudimo kontrolė – tai viso organizmo pusiausvyros palaikymas. Nors kai kurių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, paveldimumo, išvengti neįmanoma, daug ką galima padaryti keičiant kasdienius įpročius.
Visų pirma, labai svarbu reguliariai tikrintis akispūdį – ypač po 40 metų arba jei šeimoje buvo glaukomos atvejų. Prevencija prasideda nuo profilaktikos.
Akių sveikatai naudinga subalansuota mityba, turtinga antioksidantų, omega-3 riebalų rūgščių ir vitaminų A, C, E.
Verta riboti kofeino ir druskos vartojimą, kad nebūtų didinamas kraujospūdis ir akispūdis.
Kiekvieną dieną skirkite laiko judėjimui ir poilsiui. Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar plaukimas, gerina kraujotaką akyse. Be to, būtina venkti streso – medituoti, daryti kvėpavimo pratimus ar tiesiog ilsėtis be ekranų.
„Akių spaudimas yra tarsi organizmo termometras – jis reaguoja į viską: stresą, miegą, net mitybą. Todėl rūpindamiesi savimi rūpinamės ir savo regėjimu,“ – sako dr. Greta Andersson

