Kaip gauti antrinę reabilitaciją: išsamus gidas pacientams

Po ligos, traumos ar chirurginės operacijos organizmui dažnai prireikia daugiau nei tik medicininio gydymo – tam, kad žmogus galėtų vėl grįžti į kasdienį gyvenimą, svarbus žingsnis yra reabilitacija. Lietuvoje sveikatos sistema numato skirtingas reabilitacijos formas, tarp jų ir antrinę reabilitaciją, kuri dažnai kelia daug klausimų pacientams ir jų artimiesiems. Kada ji priklauso? Kaip ją gauti? Kur kreiptis? Kiek laiko ji trunka?

Šiame straipsnyje atsakysime į visus svarbiausius klausimus apie antrinę reabilitaciją – nuo siuntimo gavimo iki išvykimo į gydymo įstaigą.

Kas yra antrinė reabilitacija?

Lietuvos sveikatos sistemoje reabilitacija skirstoma į kelis lygius. Antrinė reabilitacija – tai gydymas, kuris skiriamas jau pasibaigus aktyviam gydymui ligoninėje, kai paciento būklė yra stabili, tačiau reikalingas fizinės, funkcinės ar psichologinės būklės atkūrimas.

Tai yra gydymo etapas, skirtas:

• atsistatyti po traumų (pvz., lūžių, sąnarių operacijų),
• atgauti jėgas po neurologinių ligų (pvz., insulto, išsėtinės sklerozės),
• sustiprėti po sunkių infekcijų, COVID-19, plaučių ligų,
• pagerinti gyvenimo kokybę po onkologinių gydymų ar širdies ligų.

Svarbu: antrinė reabilitacija – tai ne „poilsis sanatorijoje“, o aktyvus gydymo procesas, kurį vykdo kineziterapeutai, ergoterapeutai, psichologai, logopedai ir gydytojai reabilitologai.

Kada galima gauti antrinę reabilitaciją?

Antrinė reabilitacija priklauso tada, kai:

• Gydymas ligoninėje jau baigtas, bet paciento būklė vis dar reikalauja kompleksinės pagalbos atsigauti.
• Yra nustatyti aiškūs funkcijos sutrikimai (judėjimo, kvėpavimo, kalbos, mąstymo ir pan.).
• Gydytojas vertina, kad be reabilitacijos žmogus neatsistatys pilnavertiškai.

Dažniausi atvejai, kai skiriama antrinė reabilitacija:

• Po sąnarių keitimo operacijų (klubo, kelio, peties)
• Po stuburo, rankų ar kojų traumų
• Po insulto ar kitų neurologinių būklių
• Po infarkto ar širdies operacijos
• Po onkologinių gydymų
• Po sunkios infekcijos, kai pacientas išsekęs ir nusilpęs

Kaip gauti siuntimą į antrinę reabilitaciją?

Pagrindinis kelias į reabilitaciją prasideda nuo gydytojo, kuris užsiima pagrindiniu gydymu. Dažniausiai tai yra:

• Gydytojas ligoninėje, jei žmogus ką tik gydytas stacionare
• Šeimos gydytojas, jei reabilitacija reikalinga jau po išrašymo
• Gydytojas specialistas (pvz., ortopedas-traumatologas, neurologas), kai pacientas stebimas ambulatoriškai

Gydytojas įvertina paciento būklę, užpildo siuntimą į reabilitaciją (forma Nr. E027), nurodo diagnozę, pagrindimą ir rekomenduoja konkrečią reabilitacijos rūšį. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų, todėl svarbu nedelsti.

Kur vykdoma antrinė reabilitacija?

Antrinė reabilitacija dažniausiai vykdoma:

• Stacionarinėse reabilitacijos įstaigose (pvz., Druskininkų, Palangos, Abromiškių reabilitacijos ligoninėse, regioninėse ligoninėse su reabilitacijos skyriais)
• Ambulatorinėse reabilitacijos įstaigose, jei paciento būklė pakankamai gera
• Kai kuriais atvejais – dienos stacionaro sąlygomis (lankantis kasdien, bet ne gulint ligoninėje)

Pacientas pats gali siūlyti gydytojui pageidaujamą įstaigą, tačiau galutinį sprendimą priima gydytojas, atsižvelgdamas į prieinamumą, paciento sveikatos būklę ir paslaugų prieinamumą.

Ar antrinė reabilitacija mokama?

Jeigu pacientas yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), antrinė reabilitacija yra nemokama. Tai reiškia, kad apmokamas:

• apgyvendinimas ligoninėje
• kineziterapijos, masažų, fizioterapijos procedūros
• gydytojų, slaugytojų, ergoterapeutų priežiūra

Mokėti gali tekti tik už papildomas paslaugas, kurios nėra kompensuojamos – pavyzdžiui, vienvietį kambarį ar papildomas, paties paciento prašymu pasirenkamas procedūras.

Jeigu žmogus nedraustas PSD, reabilitacija gali būti suteikiama tik už pilną kainą, nebent jis turi kitą draudimą ar socialinės paramos formą.

Kiek trunka antrinė reabilitacija?

Antrinės reabilitacijos trukmė priklauso nuo diagnozės ir bendros būklės. Dažniausiai ji trunka:

• 10–20 dienų – esant ortopedinėms ar traumatologinėms diagnozėms
• 20–30 dienų – po insultų, neurologinių pažeidimų
• 10–15 dienų – po širdies ar kvėpavimo sistemos ligų
• Individualiai – jei pacientui reikalinga ilgalaikė stebėsena ar kompleksinė pagalba

Gydymo trukmę nustato gydytojas reabilitologas, vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis.

Ar galima prašyti pakartotinės reabilitacijos?

Taip, jei po pirmojo reabilitacijos kurso paciento būklė dar neatsistatė ir jis vis dar turi sutrikimų, gydytojas gali išduoti naują siuntimą pakartotiniam kursui. Tai vadinama pakartotine (tęstine) reabilitacija, ir ji dažniausiai skiriama ne anksčiau kaip po 3–6 mėnesių nuo pirmosios.

Taip pat egzistuoja trečioji reabilitacija – tai ilgalaikis palaikomasis gydymas, kuris skiriamas pacientams su lėtinėmis ligomis ir negalia.

Ką daryti, jei siuntimo nesuteikia?

Jei gydytojas atsisako išduoti siuntimą, bet pacientas mano, kad jam reabilitacija būtina – galima:

• Paprašyti išsamaus raštiško paaiškinimo.
• Kreiptis į kitą gydytoją arba šeimos gydytoją dėl antros nuomonės.
• Pateikti skundą į gydymo įstaigos administraciją ar teritorinę ligonių kasą.

Kartais siuntimo neišduoda ne dėl gydytojo nenoro, o dėl to, kad pacientas netitinka nustatytų kriterijų (pvz., nėra funkcinio sutrikimo, trūksta medicininių dokumentų, yra per ilgas laiko tarpas nuo gydymo pabaigos).

Apibendrinimas

Antrinė reabilitacija – tai labai svarbus žingsnis link pilnaverčio sveikimo, ypač po sunkių ligų, traumų ar operacijų. Nors pati sistema turi savo tvarką ir reikalavimus, svarbiausia – nebijoti klausti, domėtis, ir jei reikia – reikalauti savo teisės į gydymą. Laiku suteikta reabilitacija padeda išvengti komplikacijų, atkuria gyvenimo kokybę ir dažnai net sutaupo valstybei didesnes gydymo išlaidas ateityje.

Jeigu jums ar jūsų artimajam priklauso antrinė reabilitacija – nedelskite. Kuo anksčiau ji bus pradėta, tuo efektyvesni bus rezultatai.