Kaip atsikratyti širdies permušimų ir atkurti normalų ritmą?

Širdies „permušimai“ – tai nemalonus pojūtis, kai širdis tarsi „spragteli“, „sustoja“ akimirkai ar plaka nelygiai. Dažniausiai taip jaučiamos palpitacijos (subjektyvus stipresnio, greitesnio ar nereguliaraus plakimo pojūtis) arba ekstrasistolės – ankstyvi papildomi dūžiai, po kurių dažnai seka trumpa pauzė ir stipresnis susitraukimas. Daugeliui žmonių tai gerybinis reiškinys, kurį sukelia miegotrūkis, stresas, kofeinas ar dehidratacija. Vis dėlto kartais permušimai signalizuoja elektrofiziologinį sutrikimą ar kitų ligų (pvz., skydliaukės, anemijos) poveikį, todėl svarbu žinoti, kada nurimti, o kada tirtis.

Kas padeda? Trijų eilučių strategija:

1. Provokatorių valdymas (miegas, skysčiai, kofeinas, alkoholis, stresas),
2. Tiksli diagnostika, kai permušimai kartojasi ar lydi simptomai (Holteris, EKG, kraujo tyrimai),
3. Tikslingas gydymas (nuo gyvenimo būdo korekcijų iki vaistų ar, retais atvejais, abliacijos).

Kas yra širdies permušimai (palpitacijos ir ekstrasistolės)

Trumpai, palpitacijos – tai „kaip jaučiasi“ širdis: per stipriai, per greitai, per nelygiai. Ekstrasistolės – „kas vyksta“ elektriškai: ankstyvas papildomas impulsas kilęs prieširdžiuose (supraventrikulinė ekstrasistolė) arba skilveliuose (skilvelinė ekstrasistolė). Po ankstyvo dūžio seka kompensacinė pauzė, todėl žmogus jaučia tartum „sustojimą“ ir stipresnį kitą tvinksį.

Ką žmogus dažniausiai jaučia?

• „Spragtelėjimus“, „peršokimus“, „plazdėjimą“ krūtinėje.
• Dūžių grupes po kavos, streso, bemiegės nakties ar treniruotės.
• Kartais – nieko (permušimai fiksuojami tik Holteriu).

Svarbu atskirti pojūtį nuo diagnozės: palpitacijas gali sukelti ir nekalti ekstradūžiai, ir aritmijos (pvz., prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas, paroksizminė supraventrikulinė tachikardija). Todėl vertinama konteksto triada:

1. Simptomai (ar yra silpnumas, dusulys, alpimas?),
2. Provokatoriai (miegas, kofeinas, alkoholis, skysčiai, stresas),
3. EKG/Holteris (ką rodo įrašas, kol „permuša“).

Dažniausios priežastys ir provokatoriai

Širdies „permušimai“ dažniausiai kyla dėl papildomų ankstyvų dūžių (ekstrasistolių) arba trumpų greitų ritmų epizodų (pvz., supraventrikulinės tachikardijos). Dalis atvejų yra visiškai gerybiniai, bet kartais permušimai būna kitų ligų simptomas.

Trumpai apie dažniausias priežastis:

• Funkciniai veiksniai: miego trūkumas, stresas, nerimas, kofeinas, energiniai gėrimai, alkoholis, dehidratacija.
• Elektrolitų disbalansas: mažas magnio, kalio kiekis (po prakaitavimo, vėmimo, diuretikų vartojimo).
• Hormonai ir metabolizmas: skydliaukės hiperfunkcija (tirotoksikozė), anemija, mažas cukraus kiekis kraujyje.
• Vaistai ir papildai: nosies purškalai su dekongestantais, kai kurie stimuliuojantys papildai, svorio mažinimo preparatai.
• Širdies ligos: išeminė širdies liga, kardiomiopatijos, struktūriniai vožtuvų defektai, po COVID-19 ar kitų virusinių infekcijų.
• Autonominė nervų sistema: staigus atsistojimas, stipri emocija, karštis, perpildytas skrandis.

Prieš pateikiant lentelę, akcentas: provokatorių kontrolė dažnai sumažina epizodus per kelias dienas–savaites, tačiau „raudonų vėliavų“ atvejais reikia tyrimų (žr. paskutinę stulpelį).

Ką daryti permušimų metu ir kaip sumažinti pasikartojimus

Tikslas – saugiai nuraminti epizodą ir mažinti kartojimąsi. Žemiau – trumpa, aiški žingsnių seka. Prieš sąrašą: jei kartu atsiranda alpimas, krūtinės skausmas, dusulys ramybėje, neurologiniai simptomai – skubi pagalba.

Trumpa išvada: dauguma gerybinių permušimų sutvarkomi be vaistų – su režimo pokyčiais ir provokatorių kontrole. Jei epizodai ilgi, dažni ar su „raudonomis vėliavomis“, reikalingi tyrimai ir, prireikus, specifinis gydymas.

Gydymo pasirinkimai: nuo įpročių korekcijų iki abliacijos

Širdies permušimų gydymas visada pradedamas nuo priežasties paieškos. Daugeliu atvejų problema slypi ne pačioje širdyje, o jos „dirgintojose“ – miego trūkume, streso fone ar elektrolitų disbalanse. Tikslas – atkurti širdies ritmą be agresyvios terapijos, o prireikus – parinkti tikslinį gydymą pagal priežastį.

Gyvenimo būdo keitimas ir provokatorių valdymas

Tai pirmas ir dažniausiai pakankamas žingsnis. Reguliarus miego režimas, mažesnis streso krūvis ir kofeino, alkoholio bei energinių gėrimų atsisakymas per kelias savaites gali visiškai pašalinti permušimus. Žmonės, kurie dirba pamaininį darbą ar miega mažiau nei šešias valandas per parą, paprastai patiria daugiau ekstrasistolių.

Pakankamas skysčių vartojimas ir mineralų pusiausvyra taip pat yra esminiai. Magnio ir kalio trūkumas dažnai pasireiškia po stipraus prakaitavimo, viduriavimo ar diuretikų vartojimo, todėl tokiais atvejais šiuos elementus būtina papildyti, tačiau tik pasitarus su gydytoju. Savavališkas papildų vartojimas gali sukelti priešingą efektą – per didelis magnio ar kalio kiekis gali išprovokuoti ritmą trikdančius pokyčius.

Tiksli diagnostika

Kai gyvenimo būdo korekcijos nepadeda, svarbiausia nustatyti, kas iš tiesų vyksta su širdies ritmu. Pirmiausia atliekamas EKG, o jei permušimai pasitaiko nereguliariai – Holterio monitoravimas (24–72 valandų širdies ritmo įrašas). Šis tyrimas leidžia užfiksuoti realų širdies plakimo modelį ir atskirti gerybines ekstrasistoles nuo aritmijų, kurios reikalauja gydymo.

Papildomai gali būti atliekami kraujo tyrimai – vertinami elektrolitai (kalio, magnio koncentracija), skydliaukės hormonai (TSH, T4), taip pat hemoglobino lygis. Jei įtariama struktūrinė širdies liga, skiriama echokardiograma, leidžianti pamatyti širdies raumens ir vožtuvų būklę.

Vaistinis gydymas

Kai permušimai tęsiasi ir trukdo kasdieniam gyvenimui, skiriamas medikamentinis gydymas. Dažniausiai naudojami beta adrenoblokatoriai (pvz., metoprololis), kurie mažina streso hormonų poveikį širdžiai ir slopina per greitą elektrinį aktyvumą. Kai kuriais atvejais taikomi kalcio kanalų blokatoriai (pvz., verapamilis) – ypač, jei permušimus sukelia prieširdiniai impulsai.

Esant rimtesnėms aritmijoms, taikomi antiaritminiai vaistai – jie reguliuoja elektrinių signalų plitimą širdyje, tačiau turi sąveikų ir galimų šalutinių reiškinių, todėl vartojami tik kardiologo priežiūroje. Savarankiškas tokių vaistų vartojimas gali būti pavojingas.

Kateterinė abliacija

Jei nustatoma aiški aritmijos priežastis – pavyzdžiui, konkretus elektrinis „židinys“ širdyje, – taikoma kateterinė abliacija. Tai minimaliai invazinė procedūra, kai per kateterį sunaikinamas mažas audinio plotas, sukeliantis permušimus. Ši procedūra ypač veiksminga esant supraventrikulinėms tachikardijoms arba kai vaistai neveiksmingi ar netoleruojami.

„Kateterinė abliacija šiandien leidžia daugeliui pacientų visiškai atsisakyti vaistų ir grįžti prie įprasto gyvenimo būdo,“ – teigia dr. Douglas Packer, elektrofiziologas, Mayo Clinic (vertimas iš Mayo Clinic Proceedings, 2023 m.).

Kada būtina skubi pagalba

Jeigu permušimus lydi alpimas, stiprus krūtinės skausmas, dusulys ramybėje arba labai greitas, nereguliarus ritmas, būtina nedelsiant vykti į skubios pagalbos skyrių. Tokie simptomai gali rodyti gyvybei pavojingą aritmiją ar širdies raumens pažeidimą.

Gydytojo komentarai

„Dauguma širdies permušimų nėra pavojingi, tačiau jų pasikartojimas dažnai signalizuoja apie stresą, miego trūkumą ar per didelį stimuliatorių – kofeino ir alkoholio – vartojimą.“
— dr. Douglas Packer, elektrofiziologas, Mayo Clinic
(šaltinis: Mayo Clinic Proceedings, 2023 m.)

„Pacientai, kurie fiksuoja savo simptomus ir parodo juos gydytojui kartu su Holterio duomenimis, padeda greičiau nustatyti diagnozę. Ritmo sutrikimų gydymas visada prasideda nuo tikslaus įrodymo, kas iš tiesų vyksta širdyje.“
— dr. Catherine Otto, kardiologė, University of Washington School of Medicine
(šaltinis: American College of Cardiology, 2022 m.)

„Jei širdies permušimai susiję su kitomis ligomis – pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimais ar anemija – vien gyvenimo būdo korekcijos gali nepadėti. Svarbiausia gydyti priežastį, o ne tik simptomą.“
— dr. Clyde W. Yancy, kardiologas, Northwestern University Feinberg School of Medicine
(šaltinis: American Heart Association, 2023 m.)

„Kateterinė abliacija yra labai saugi ir veiksminga procedūra, tačiau ji neturėtų būti pirmas pasirinkimas. Pirmiausia visada turi būti išnaudotos kitos galimybės – gyvenimo būdo pokyčiai, vaistai ir paciento švietimas.“
— dr. Joseph Dearani, širdies chirurgas, Mayo Clinic Heart Rhythm Center
(šaltinis: Mayo Clinic Health System, 2022 m.)

Apibendrinant gydytojų pozicijas: permušimų gydymas prasideda nuo savistabos ir priežasčių šalinimo. Tik tada, kai tai nepadeda, svarstomi vaistai ar abliacija.
Visi ekspertai sutaria dėl vieno – ankstyvas paciento įsitraukimas ir savistaba ženkliai pagerina gydymo sėkmę.

Žmonių atsiliepimai

„Per pandemiją dirbau nuotoliniu būdu, beveik neišeidavau į lauką. Po kelių mėnesių pradėjau jausti tarsi širdis „susitrauktų du kartus“. Išsigandau, bet gydytojas pasakė, kad tai gerybinės ekstrasistolės nuo streso ir kavos. Kai grįžau prie pasivaikščiojimų ir mažinau kofeiną, pojūčiai dingo.“
— Rasa, 35 m., Vilnius

„Po darbo pamainų naktimis vis jausdavau širdies plakimą, tarsi širdis trumpam „bėgtų“. Holteris parodė trumpus supraventrikulinius tachikardijos epizodus. Gydytojas paskyrė mažą beta blokatorių dozę, ir jau po savaitės viskas stabilizavosi.“
— Mindaugas, 41 m., Panevėžys

„Kai pradėjau vartoti magnį ir daugiau ilsėtis, širdies šuoliukai sumažėjo. Bet po kelių mėnesių jie vėl atsirado, ir pasirodė, kad kaltas skydliaukės sutrikimas. Gydymą pradėjus endokrinologei, permušimai dingo visai.“
— Elena, 56 m., Klaipėda

Svarbiausia žinia: ne visi permušimai yra širdies liga, bet kiekvienas iš jų vertas dėmesio, ypač jei simptomai pasikartoja.

Dažniausiai užduodami klausimai apie širdies permušimus