Kada negalima naudoti islandinės kerpenos
Islandinė kerpena dažnai vertinama kaip saugus ir natūralus vaistas nuo kosulio, gerklės dirginimo ar skrandžio negalavimų. Tačiau net ir natūralios priemonės ne visada tinka kiekvienam. Kai kuriais atvejais ši žolelė gali sukelti nepageidaujamą poveikį, dirginti imuninę sistemą ar net trukdyti kitų vaistų veikimui. Šiame straipsnyje aptariame, kada islandinės kerpenos geriau nevartoti, kam ji netinka ir kokias alternatyvas verta rinktis.
Kada reikėtų vengti šios žolelės vartojimo?
Nors islandinė kerpena dažnai laikoma saugia, yra keletas aiškių situacijų, kai jos vartoti nerekomenduojama. Ypač svarbu tai žinoti žmonėms, kurie serga tam tikromis ligomis ar vartoja specifinius vaistus.
Esant autoimuninėms ligoms
Islandinės kerpenos sudėtyje esantys polisacharidai gali aktyvinti imuninę sistemą. Tai naudinga peršalus ar susirgus gripu, tačiau sergant autoimuninėmis ligomis (pvz., vilklige, išsėtine skleroze, reumatoidiniu artritu), toks imuninės sistemos stimuliavimas gali pabloginti būklę. Tokiais atvejais geriau rinktis neutralesnius preparatus be imunitetą veikiančių komponentų.
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu
Nėra pakankamai patikimų duomenų apie islandinės kerpenos saugumą nėštumo metu, todėl gydytojai rekomenduoja vengti šios žolelės ypač pirmąjį trimestrą. Kai kurie kartieji junginiai teoriškai gali paveikti gimdos tonusą. Žindymo laikotarpiu šios žolelės vartojimas irgi turėtų būti aptartas su specialistu.
Vaikams iki 4 metų
Mažiems vaikams rekomenduojama vengti žolelių, kurios veikia imunitetą ar turi karčiųjų medžiagų. Islandinė kerpena nėra išimtis. Net jei produktas pažymėtas kaip natūralus, vaikams iki 4 metų jis turėtų būti naudojamas tik gydytojo nurodymu ir atidžiai stebint reakciją.
Vartojant imunosupresantus ar vaistus nuo kraujo spaudimo
Islandinė kerpena gali sąveikauti su kai kuriais vaistais. Pavyzdžiui, imunosupresantų veikimas gali būti sumažintas dėl imuninę sistemą stimuliuojančio poveikio. Taip pat pastebėta, kad kai kuriais atvejais ji gali veikti kraujospūdį – todėl sergantiesiems hipertenzija ar vartojantiems spaudimą mažinančius vaistus būtina pasitarti su gydytoju.
Galimi šalutiniai poveikiai ir kaip jų išvengti
Nors islandinė kerpena dažnai pristatoma kaip švelni ir saugi žolelė, jautresniems žmonėms ar netinkamai vartojant gali pasireikšti tam tikros nepageidaujamos reakcijos. Svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį ir kaip elgtis atsiradus simptomams.
Galimas šalutinis poveikis | Dažniausios priežastys | Ką daryti? |
---|---|---|
Skrandžio diskomfortas | Vartojimas tuščiu skrandžiu, per didelė dozė | Vartoti po valgio arba su užkandžiu |
Alerginės reakcijos | Padidėjęs jautrumas kerpėms ar žiedadulkėms | Nutraukti vartojimą, kreiptis į gydytoją |
Sumažėjęs apetitas | Kartus skonis, skrandį veikiantys junginiai | Vartoti tik trumpą laiką, stebėti kūno svorį |
Gydytojų nuomonė
Islandinė kerpena ilgą laiką buvo vertinama dėl savo raminamojo poveikio kvėpavimo takams, tačiau gydytojai įspėja, kad tai nėra universali priemonė visiems.
„Nors islandinė kerpena gali būti naudinga esant sausam kosuliui ar gerklės sudirgimui, pacientai su autoimuninėmis ligomis, žarnyno uždegimais ar lėtiniu skrandžio dirglumu turėtų vengti jos vartojimo be išankstinės konsultacijos.“
– dr. Laura Misevičienė, šeimos gydytoja
„Kartais žmonės pervertina natūralių preparatų saugumą. Islandinė kerpena, ypač didesniais kiekiais ar ilgą laiką vartojama, gali sukelti skrandžio gleivinės sudirginimą ar net alergines reakcijas.“
– gyd. Tomas Rinkevičius, vidaus ligų specialistas
Mitas ar tiesa: ką svarbu žinoti apie islandinę kerpeną?
Islandinė kerpena dažnai pristatoma kaip visiškai saugus ir universalus augalas. Tačiau kai kurios nuostatos, sklandančios viešojoje erdvėje, gali būti klaidingos. Štai keli populiarūs mitai ir ką apie juos sako mokslas.
Ką svarbiausia prisiminti apie islandinę kerpeną?
Nors islandinė kerpena vertinama dėl savo natūralių savybių, jos vartojimas turi būti apgalvotas. Ne visais atvejais ji tinka – ypač esant autoimuninėms ligoms, nėštumui ar vartojant specifinius vaistus. Svarbiausia – neperdozuoti, stebėti organizmo reakciją ir nesivadovauti tik mitais.