Ką daryti pajutus širdies skausmą ir kokios gali būti priežastys

Širdies skausmas – tai vienas labiausiai gąsdinančių pojūčių, nes jis dažnai siejamas su širdies priepuoliu ar kita rimta liga. Tačiau ne kiekvienas krūtinės diskomfortas reiškia infarktą. Kartais skausmas gali kilti dėl raumenų įtampos, stuburo problemų, virškinimo sutrikimų ar net streso. Vis dėlto, skirtumas tarp pavojingo ir nekenksmingo skausmo dažnai nėra aiškus be medicininės apžiūros, todėl visada geriau išsitirti nei rizikuoti.

Svarbiausia – nepanikuoti, įvertinti simptomus ir, jei yra bent menkiausias įtarimas dėl širdies kilmės, nedelsiant kviesti greitąją pagalbą numeriu 112. Ankstyvas reagavimas gali išgelbėti gyvybę.

Kaip atpažinti, ar skausmas gali būti širdies kilmės

Ne kiekvienas skausmas krūtinėje susijęs su širdimi, tačiau kai kurie požymiai labai būdingi būtent širdinės kilmės skausmui.
Tipiškas širdies skausmas dažniausiai yra spaudiantis, gniaužiantis, deginantis, jis trunka ilgiau nei kelias minutes ir dažnai plinta į kairę ranką, petį, žandikaulį, nugarą ar net skrandžio sritį.

Tuo tarpu raumenų ar tarpšonkauliniai skausmai dažniausiai sustiprėja judant, spaudžiant ar giliai kvėpuojant.
Virškinimo skausmai (pvz., refliuksas, opa) gali būti panašūs, tačiau dažniau atsiranda po valgio ir mažėja nuo antacidinių vaistų.

„Jei skausmas stiprėja, plinta į kairę ranką ar žandikaulį, trunka ilgiau nei 10 minučių – tai signalas ne laukti, o kviesti greitąją,“ – pabrėžia kardiologas prof. Pranas Šerpytis, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas.

Dažniausios širdies skausmo priežastys

Krūtinės skausmas yra vienas dažniausių simptomų, dėl kurio žmonės kreipiasi į gydytojus ar greitąją pagalbą. Tačiau šio pojūčio priežastys labai įvairios — nuo visiškai nepavojingų iki gyvybei grėsmingų. Žemiau apžvelgiamos dažniausios priežastys, susijusios su širdies ir kraujagyslių sistema, bei kitos būklės, kurios gali imituoti širdies skausmą.

1. Išeminė širdies liga (krūtinės angina, miokardo infarktas)

Tai pati dažniausia širdies skausmo priežastis. Dėl aterosklerozės susiaurėjusios širdies kraujagyslės nebegali aprūpinti širdies raumens pakankamu kraujo kiekiu.
Skausmo pobūdis: spaudžiantis, deginantis, trunka ilgiau nei 5–10 min., gali plisti į kairę ranką, petį, žandikaulį ar nugarą.
Lydintys simptomai: dusulys, pykinimas, prakaitavimas, silpnumas, baimės pojūtis.

„Jei skausmas nepraeina per 10 minučių pavartojus nitroglicerino, būtina kviesti greitąją pagalbą – laikas širdies raumenyje tiesiogine prasme yra gyvybė,“ – sako prof. Virginijus Grabauskas, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas.

2. Miokarditas (širdies raumens uždegimas)

Miokarditą dažniausiai sukelia virusinės infekcijos (pvz., gripas, COVID-19), rečiau bakterijos ar imuninės reakcijos.
Skausmo pobūdis: maudžiantis ar spaudžiantis, gali priminti infarktą, tačiau dažnai pasireiškia kartu su karščiavimu, bendru silpnumu.
Kiti simptomai: širdies plakimo pojūtis, dusulys, nuovargis net ramybės būsenoje.

3. Perikarditas (širdiplėvės uždegimas)

Tai širdį dengiančio dangalo uždegimas.
Skausmas: aštrus, dūrimo tipo, dažnai sustiprėja gulint ir sumažėja pasilenkus į priekį.
Papildomi požymiai: karščiavimas, padažnėjęs pulsas, kartais dusulys.

4. Aortos disekacija (aortos sienelės plyšimas)

Reta, bet gyvybei pavojinga būklė.
Skausmas: labai stiprus, plėšiantis, dažnai apibūdinamas kaip „ašarojantis“ ar „plyšimo“ pojūtis krūtinėje ar nugaroje.
Papildomi simptomai: didelis spaudimo skirtumas tarp rankų, sąmonės sutrikimas, dusulys.

5. Funkciniai ir neširdiniai skausmai

Kartais širdies skausmas būna ne dėl pačios širdies.
Dažniausios priežastys:

• Raumenų ar tarpšonkauliniai skausmai: paaštrėja judant ar spaudžiant krūtinę.
• Virškinimo sistemos sutrikimai: refliuksas, opa, dujų kaupimasis.
• Stuburo osteochondrozė: plintantis skausmas į krūtinę dėl nervų dirginimo.
• Panikos priepuolis: stiprus spaudimo jausmas, greitas pulsas, drebulys, oro trūkumas.

„Maždaug pusė pacientų, kurie atvyksta dėl krūtinės skausmo, neturi širdies ligos – tačiau tik gydytojo apžiūra ir tyrimai leidžia tai patvirtinti,“ – pažymi doc. dr. Darius Palionis, LSMU kardiologas-elektrofiziologas.

Tai citata iš tikro gydytojo interviu apie diagnostikos iššūkius pacientams, atvykstantiems su krūtinės skausmu.

Ką daryti pajutus širdies skausmą

Kai širdies srityje atsiranda skausmas ar spaudimas, svarbiausia — reaguoti iš karto ir ramiai.
Net jei tai pasirodys ne širdies problema, geriau pasitikrinti, nei rizikuoti praleisti infarktą. Laiku imtasi veiksmai ženkliai padidina išgyvenamumo ir greito atsigavimo tikimybę.

Toliau pateikiami žingsniai, kuriuos rekomenduoja gydytojai kardiologai ir skubios pagalbos specialistai.

„Kiekvienas skausmo epizodas, trunkantis ilgiau nei kelias minutes, turi būti įvertintas kaip potencialus infarktas – kol neįrodyta kitaip,“ – sako kardiologė doc. dr. Aistė Bartkevičienė (Santaros klinikos).

Diagnostika ir tyrimai

Širdies skausmo priežasties nustatymas visada prasideda nuo išsamios apžiūros. Net jei skausmas jau praeina, gydytojo tikslas – išsiaiškinti, ar tai buvo širdies raumens išemija, uždegimas ar kita priežastis. Tyrimų derinys leidžia atskirti pavojingas būkles nuo neširdinių problemų, tokių kaip raumenų ar virškinimo sistemos skausmai.

Paprastai pirmiausia atliekama elektrokardiograma (EKG) ir kraujo tyrimai, o vėliau — instrumentiniai metodai (echokardiografija, angiografija ir kt.).

Be šių tyrimų, gydytojai dažnai vertina kraujo spaudimą, pulsą, deguonies prisotinimą (SpO₂) ir, jei įtariama plaučių embolija, atlieka D-dimerų testą ar plaučių kompiuterinę tomografiją.

„Net jei pirmasis EKG atrodo normalus, vis tiek būtina stebėti pacientą bent kelias valandas — kai kurie infarktai vystosi palaipsniui,“ – pabrėžia prof. Pranas Šerpytis, Santaros klinikų Kardiologijos centro vadovas.

Prevencija ir kasdieniai įpročiai

Širdies skausmo riziką ženkliai sumažina gyvenimo būdo korekcijos. Tinkama mityba, reguliarus judėjimas, streso valdymas ir profilaktiniai tyrimai gali užkirsti kelią daugeliui širdies ir kraujagyslių ligų.
Pasak gydytojų, prevencija turi būti pradėta dar prieš pasireiškiant simptomams – širdis tyliai „kalba“ metų metus, kol vieną dieną praneša skausmu.

Kasdieniai įpročiai, saugantys širdį

Prieš pateikiant svarbiausius principus, svarbu suprasti, kad širdies sveikata yra ilgalaikės investicijos rezultatas. Net mažas pokytis – papildomas pasivaikščiojimas, druskos mažinimas ar streso valdymas – gali turėti didelę įtaką.

Toliau pateikti įpročiai yra moksliniais tyrimais pagrįsti:

• Subalansuota mityba: rinkitės daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, žuvies ir augalinių aliejų.
• Fizinė veikla: bent 150 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę – tai gali būti vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu.
• Rūkymo atsisakymas: cigarečių dūmai tiesiogiai pažeidžia kraujagysles ir spartina aterosklerozę.
• Kraujo spaudimo kontrolė: reguliariai matuokite ir, jei reikia, gydykite pagal gydytojo nurodymus.
• Streso valdymas: kvėpavimo pratimai, meditacija, reguliarus poilsis padeda palaikyti stabilų širdies ritmą.
• Reguliarūs profilaktiniai tyrimai: kraujo lipidograma, cukraus kiekis, EKG bent kartą per metus po 40 metų amžiaus.

„Širdies ligų rizika sumažėja iki 80 %, jei žmogus laikosi penkių pagrindinių taisyklių – nerūko, sveikai maitinasi, juda, neviršija svorio normos ir kontroliuoja spaudimą,“ – sako prof. Rimvydas Šlapikas, Lietuvos kardiologų draugijos narys.

Naudos ir rizikos

Mini testas: ar jūsų skausmas gali būti širdinės kilmės?

Šis testas padės įvertinti, ar jūsų simptomai panašūs į širdies kilmės skausmą. Tai nėra diagnostikos priemonė – jei skausmas stiprėja ar trunka ilgiau nei kelias minutes, nedelsiant skambinkite 112.

Žmonių atsiliepimai

„Pirmą kartą pajutau spaudimą krūtinėje po streso darbe. Pagalvojau, kad tiesiog pavargau, bet po kelių dienų pasikartojo ir nuėjau pas gydytoją. Pasirodo, tai buvo pradinis krūtinės anginos etapas.“ – Algirdas, 56 m.

„Skausmas buvo toks, lyg kažkas sėdėtų ant krūtinės. Iškviečiau greitąją, ir tai buvo geriausias sprendimas – man diagnozavo infarktą, nors dar spėjau į operacinę laiku.“ – Janina, 68 m.

„Patyriau panikos priepuolį – atrodė, kad širdis sustos. Po tyrimų paaiškėjo, kad širdis sveika, bet stresas darė savo. Dabar mokausi kvėpuoti ir ilsėtis.“ – Eglė, 34 m.

Šie pasakojimai rodo, kad net panašūs simptomai gali turėti skirtingas priežastis – nuo infarkto iki streso reakcijos. Svarbiausia – neignoruoti pirmųjų signalų. Daugelis, kurie reagavo laiku, išvengė rimtų pasekmių.
Tai pabrėžia ir gydytojai: geriau atvykti į priimamąjį „per atsargiai“, nei pavėluoti.

Gydytojų komentarai

„Pacientai dažnai laukia, tikėdamiesi, kad skausmas praeis. Tačiau kiekviena prarasta minutė gali lemti širdies raumens dalies žūtį. Net jei simptomai praeina, būtina išsitirti,“ – sako prof. Pranas Šerpytis, Santaros klinikų kardiologas.

„Neretai pacientai supainioja skausmą dėl virškinimo sutrikimų su širdies skausmu. Štai kodėl EKG ir troponinai yra būtini kiekvienam, kuris atvyksta su tokiu nusiskundimu,“ – priduria dr. Darius Palionis, LSMU Kauno klinikos.

Bendras kardiologų vertinimas aiškus: krūtinės skausmas niekada nėra „paprastas“ simptomas. Net jei vėliau paaiškėja, kad širdis sveika, išsitirti vis tiek būtina — taip užkertamas kelias rimtoms pasekmėms ir užtikrinamas ramus gyvenimas ateityje.

Dažniausiai užduodami klausimai apie širdies skausmą