Bėrimas vaikui: dažniausios infekcinės ir alerginės priežastys

Bėrimas vaikui dažnai atsiranda netikėtai ir gali greitai išplisti, todėl tėvams kelia daug nerimo. Vaikų oda yra itin jautri, plonesnė nei suaugusiųjų ir greičiau reaguoja į infekcijas, alergiją, temperatūros pokyčius ar net paprastą sudirginimą. Kadangi bėrimų tipai gali atrodyti labai panašiai, svarbu žinoti, kurie požymiai rodo alerginę reakciją, o kada bėrimą sukelia infekcija — virusinė ar bakterinė.

Kodėl vaikų oda taip lengvai reaguoja bėrimu?

Vaikų oda yra ženkliai jautresnė nei suaugusiųjų, todėl bet koks dirgiklis ar infekcija greitai pasireiškia matomais pokyčiais. Pagrindinė priežastis — nevisiškai susiformavęs odos barjeras. Oda dar geba sulaikyti mažiau drėgmės, lengviau išsausėja ir prasčiau apsaugo nuo aplinkos poveikio. Dėl to net nedidelis dirginimas gali sukelti paraudimą, niežulį ar smulkaus bėrimo atsiradimą.

Kūdikių ir mažų vaikų odoje taip pat daugiau paviršinių kraujagyslių, todėl net silpnas uždegimas gali atrodyti ryškesnis. Infekcijos — virusinės ar bakterinės — vaikams pasireiškia intensyviau, o alerginės reakcijos gali vystytis greičiau dėl aktyvesnio imuninės sistemos atsako. Visa tai lemia, kad tėvams kartais sunku iš karto atskirti, ar bėrimą sukelia alergija, ar infekcija, nors gydymo principai skiriasi.

Dažniausios bėrimo vaikui priežastys

Smulkūs ar išplitę bėrimai vaikams dažniausiai kyla dėl dviejų pagrindinių grupių — infekcijų ir alergijų. Abiejų tipų bėrimai gali atrodyti panašiai, tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai padeda suprasti priežastį.

Infekcinės priežastys

Infekciniai bėrimai vaikams dažniausiai pasireiškia kartu su kitais simptomais — karščiavimu, silpnumu, gerklės skausmu, galvos skausmu ar apetito sumažėjimu. Bėrimai gali būti smulkūs, stambūs, dėmėti ar pūsleliniai, priklausomai nuo infekcijos tipo.

Dažniausios infekcinės kilmės priežastys:

• Rankų–pėdų–burnos liga — smulkūs raudoni taškeliai ant rankų, pėdų ir aplink burną, kartais su pūslelėmis.
• Vėjaraupiai — niežtinčios pūslelės, kurios plinta bangomis ir virsta šašais.
• Virusiniai eksantemai — išplitę smulkūs bėrimai, dažnai lydimi karščiavimo.
• Skarlatina — smulkus, šiurkštus bėrimas, atsirandantis kartu su gerklės skausmu ir karščiavimu.
• Bakterinės odos infekcijos (impetigo) — gelsvo šašo susidarymas aplink nosį, burną ar kitas sritis.

Infekciniai bėrimai paprastai progresuoja greičiau, atsiranda naujų pažeidimų arba keičiasi jų forma.

Alerginės priežastys

Alerginiai bėrimai vaikams gali atsirasti staiga — nuo kelių minučių iki kelių valandų po kontakto su alergenu. Jie dažnai būna ryškiai raudoni, niežtintys, kartais susidaro patinusios dėmėlės ar dilgėlinę primenantys iškilimai.

Dažniausios alerginės bėrimų priežastys:

• Maisto alergija — kiaušiniai, žemės riešutai, pienas, žuvis, citrusiniai vaisiai ir kt.
• Kontaktinė alergija — servetėlės, kremai, kosmetika, skalbikliai, sintetinių medžiagų drabužiai.
• Alergija vabzdžių įkandimams — patinimas, paraudimas, aštrus niežėjimas po įkandimo.
• Aplinkos alergenai — žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, dulkės (rečiau sukelia veido bėrimą, bet gali sukelti aplink akių paraudimą).

Alerginiai bėrimai dažnai išlieka vietiniai, stipriai niežti ir gali vedžioti tėvus klaidinga kryptimi, jei neseniai buvo įvestas naujas maistas ar priemonė.

Kaip atskirti infekcinį bėrimą nuo alerginio?

Iš pirmo žvilgsnio tiek infekcinis, tiek alerginis bėrimas vaikams gali atrodyti panašiai — paraudimas, taškeliai, dėmės ar smulkūs spuogeliai. Tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai skiriasi. Infekcinis bėrimas dažniausiai pasireiškia kartu su karščiavimu, vangumu ar kitais bendrais simptomais, o alerginis — ryškiai niežti ir atsiranda staiga po kontakto su alergenu.

Norint geriau suprasti skirtumus, svarbu stebėti kelis dalykus: kada bėrimas atsirado, kaip greitai jis plinta, ar yra karščiavimas ir kaip vaikas jaučiasi. Toliau pateiktoje lentelėje matyti, kokie požymiai dažniausiai padeda atskirti šiuos du bėrimų tipus.

Alerginis ar infekcinis bėrimas?

Gydymas pagal priežastį

Vaiko bėrimo gydymas turi būti toks, kad padėtų, o ne dar labiau sudirgintų odą. Todėl pirmasis žingsnis visada yra priežasties nustatymas: ar bėrimas yra infekcinis, ar alerginis. Skirtingos priežastys reikalauja visiškai skirtingo priėjimo, todėl labai svarbu nepasikliauti atsitiktinėmis priemonėmis arba stipriais kremais be gydytojo rekomendacijos.

Dermatologė dr. Amy Paller (Northwestern University Feinberg School of Medicine) pabrėžia:
„Vaikų bėrimai dažniausiai pagerėja, kai tėvai sumažina dirgiklių kiekį ir leidžia odai atkurti savo natūralų barjerą.“

Infekcinio bėrimo gydymas

Infekciniai bėrimai dažnai pasireiškia kartu su karščiavimu, silpnumu ar kitais simptomais, todėl gydymas dažniausiai yra simptominis ir orientuotas į bendros savijautos gerinimą.

Ką galima daryti:

• leisti vaikui pailsėti ir vengti intensyvios veiklos;
• skirti pakankamai skysčių;
• jei yra karščiavimas — naudoti paracetamolį arba ibuprofeną (pagal gydytojo rekomendacijas);
• išlaikyti odą švarią, nuplauti drungnu vandeniu be agresyvių prausiklių;
• vengti kosmetikos ir kvepalų ant pažeistų vietų;
• neliesti, nespausti ir nešalinti pūslelių ar šašų.

Esant tam tikroms infekcijoms, gydytojas gali rekomenduoti specifinį gydymą:

• Herpes simplex — antivirusiniai tepalai arba geriamieji vaistai.
• Impetigo — vietiniai arba geriamieji antibiotikai.
• Skarlatina — gydoma antibiotikais, nes tai bakterinė infekcija.

Infekciniai bėrimai dažniausiai praeina per 5–14 dienų, tačiau svarbu stebėti, ar būklė nemažėja.

Alerginio bėrimo gydymas

Alerginis bėrimas paprastai atsiranda staigiai ir intensyviai. Pažeista oda dažnai niežti, parausta, atsiranda dilgėlinės tipo iškilimų. Gydymo pagrindas — pašalinti alergeną ir nuraminti odą.

Rekomenduojamos priemonės:

• švelniai nuplauti bėrimo vietą šiltu vandeniu;
• vengti kvapių, spalvotų ar alkoholio turinčių priemonių;
• naudoti bekvapius drėkinamuosius kremus vaikams;
• stebėti, ar bėrimas susijęs su maistu, kosmetika, skalbikliu ar vabzdžių įkandimu;
• esant stipriam niežėjimui — pasitarti su gydytoju dėl antihistamininių vaistų.

Jei bėrimas atsiranda kartu su akių ar lūpų patinimu, kvėpavimo pokyčiais ar vėmimu — tai gali būti pavojinga alerginė reakcija, todėl būtina skubi pagalba.

Ko nedaryti?

Kad ir kokia būtų priežastis, tėvai turėtų vengti šių klaidų:

• nenaudoti stiprių kortikosteroidų kremų be gydytojo paskyrimo;
• netepti daugybės skirtingų priemonių vienu metu;
• nenaudoti agresyvių šveitiklių ar dezinfekcinių gelių;
• neleisti vaikui kasytis — tai gali sukelti infekciją;
• neišspausti bėrimų ir neliesti jų neplautomis rankomis.

Nauda ir rizikos, susijusios su ankstyvu bėrimo įvertinimu

Ankstyvas bėrimo įvertinimas padeda greitai nustatyti, ar tai infekcija, alergija ar paprastas sudirginimas. Kuo anksčiau tėvai supranta tikėtiną priežastį, tuo mažesnė rizika, kad bėrimas išplis, taps skausmingas ar išsivystys antrinė odos infekcija. Tai ypač svarbu vaikams, kurių oda yra jautresnė ir linkusi greičiau reaguoti net į nežymius dirgiklius.

Delsiant ir naudojant netinkamas priemones situacija gali pablogėti — alerginis bėrimas gali išsiplėsti, infekcija progresuoti, o sudirgusi oda gali tapti dar sausesnė ir jautresnė. Todėl svarbu stebėti bėrimo eigą ir laiku imtis tinkamų žingsnių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dauguma vaikų bėrimų yra nepavojingi ir praeina savaime, tačiau yra situacijų, kai reikalinga gydytojo apžiūra. Tėvams svarbu stebėti ne tik patį bėrimą, bet ir bendrą vaiko būklę: ar jis tampa vangus, ar kyla temperatūra, ar bėrimas plinta. Kartais infekciniai bėrimai progresuoja greičiau nei tikimasi, todėl delsti nereikėtų.

Į gydytoją patariama kreiptis, jei:

• bėrimas nepraeina arba net stiprėja per 2–4 dienas,
• bėrimas plinta į naujas kūno vietas,
• atsiranda pūslelių, šlapiavimo ar gelsvų šašų,
• pakyla temperatūra, vaikas tampa vangus ar skundžiasi skausmu,
• bėrimas atrodo infekuotas (stiprus paraudimas, šiluma, patinimas),
• bėrimas kartojasi dažnai ir vis tose pačiose vietose,
• įtariate reakciją į maistą ir atsiranda patinimas ar kvėpavimo pokyčiai (šiuo atveju reikalinga skubi pagalba).

Jei tėvai abejoja dėl bėrimo kilmės, geriau pasitarti su gydytoju, nes greita reakcija padeda išvengti komplikacijų.

Dažniausiai užduodami klausimai