Bėrimas aplink burną: galimos priežastys ir gydymo būdai

Bėrimas aplink burną yra dažna, bet nemaloni problema, galinti sukelti tiek fizinį, tiek emocinį diskomfortą. Šioje zonoje oda yra jautri, greitai dirginama, todėl net nedideli pokyčiai gali atrodyti ryškūs ir trukti ilgiau nei kitose vietose. Vieniems bėrimas prasideda po naujos kosmetikos priemonės, kitiems – dėl streso, hormonų svyravimų ar odos infekcijų. Šiame straipsnyje aiškiai ir paprastai paaiškinsiu, kodėl bėrimas aplink burną atsiranda, kaip jį atpažinti ir kokie gydymo būdai yra veiksmingiausi.

Kas sukelia bėrimą aplink burną?

Bėrimas aplink burną gali būti kelių skirtingų būklių požymis. Daugeliui žmonių pirmasis įtarimas yra alergija, tačiau ši zona jautriai reaguoja ir į kitus dirgiklius. Viena iš dažniausių priežasčių – perioralinis dermatitas, uždegiminė odos būklė, kurią gali sukelti kosmetikos priemonės, veido aliejai ar net fluoridinės dantų pastos.

Kita dažna priežastis – odos sudirgimas nuo lūpų laižymo, ypač žiemą. Drėgstant ir vėliau džiūstant oda greitai tampa sausa, paraudusi, gali suskilinėti. Taip pat bėrimą gali sukelti infekcijos (bakterinės, grybelinės, virusinės), nors jos pasitaiko rečiau.

Dermatologė dr. Mona Gohara (Yale School of Medicine) pažymi:
„Oda aplink burną reaguoja greičiau nei kitose vietose, nes jos apsauginis barjeras silpnesnis. Net maža klaida rutinoje gali sukelti didelį uždegimą.“

Dažniausios bėrimo aplink burną priežastys

Bėrimas aplink burną dažniausiai atsiranda dėl odos barjero pažeidimo arba dirginimo. Šioje zonoje oda yra plona, dažnai drėksta nuo seilių, maisto likučių ar kosmetikos, todėl greitai reaguoja į bet kokius pokyčius.

Perioralinis dermatitas

Tai viena iš pagrindinių priežasčių. Jam būdingi smulkūs raudoni spuogeliai, šiurkštumas, deginimo jausmas. Dažnai atsiranda po intensyvaus kosmetikos naudojimo, per dažnų kaukių, veido aliejų ar steroidinių tepalų.

Kontaktinis dermatitas

Kontaktinis dermatitas yra viena iš dažniausių bėrimo aplink burną priežasčių, ypač žmonėms su jautria ar į kosmetiką linkusia reaguoti oda. Tai reakcija, kuri atsiranda, kai odos paviršius tiesiogiai susiduria su dirginančia ar alergizuojančia medžiaga. Kadangi aplink burną naudojamos įvairios priemonės — dantų pastos, lūpų balzamai, makiažo produktai, veido kremai — net viena nauja sudedamoji dalis gali sukėlti pastebimą bėrimą.

Šio dermatito tipui būdingas paraudimas, lengvas tinimas, šiurkštumas ir niežėjimas. Kartais oda gali net pradėti šerpetoti ar tapti jautri lietimui. Kontaktinis dermatitas išsivysto ne iš karto — kartais reakcija atsiranda tik po kelių dienų, todėl ne visada lengva atsekti, kuri priemonė tai sukėlė. Dėl to labai svarbu atkreipti dėmesį į naujai pradėtas naudoti kosmetikos ar higienos priemones, net jei jos atrodo „švelnios“ ar „natūralios“.

Toliau pateikiami dažniausi dirgikliai, sukeliantys kontaktinį dermatitą aplink burną:

• dantų pastą su fluoridu,
• lūpų balzamus,
• makiažo priemones,
• kvepalus, apsigyvenančius ant rankų, kurios liečia veidą.

Lūpų laižymo sukelta egzema

Lūpų laižymo egzema atsiranda tada, kai oda aplink burną nuolat drėkinama seilėmis ir vėl greitai išdžiūsta. Seilėse esantys fermentai silpnina odos apsauginį barjerą, todėl ji tampa jautri, linkusi rausti ir šerpetoti. Ši būklė dažniausiai pastebima šaltuoju sezonu, kai oda natūraliai sausesnė, tačiau pasitaiko bet kuriuo metų laiku, ypač žmonėms, kurie turi įprotį dažnai laižyti lūpas, bandydami jas sudrėkinti.

Ilgainiui lūpų kontūras gali parausti, atsirasti plonų įtrūkimų, o sudirgimas gali plisti į aplinkinę odą. Ši egzema neretai klaidingai palaikoma alergija, todėl žmogus bando tepti daugiau balzamų — o tai kartais tik dar labiau apsunkina situaciją. Gydymo pagrindas yra įpročio korekcija ir odos barjero atkūrimas.

Infekcijos

Infekciniai bėrimai aplink burną atsiranda rečiau, tačiau dėl jų svarbu žinoti pagrindinius požymius. Virusinės infekcijos, tokios kaip herpes simplex, paprastai prasideda nuo dilgčiojimo ar deginimo pojūčio, po kurio atsiranda grupelė smulkių pūslelių. Jos vėliau gali virsti šašais ir sukelti skausmą. Herpes virusas dažniausiai kartojasi toje pačioje vietoje ir suaktyvėja dėl streso, silpnesnio imuniteto ar saulės poveikio.

Bakterinės ir grybelinės infekcijos aplink burną pasitaiko tada, kai odos barjeras jau būna pažeistas — pavyzdžiui, po intensyvaus odos šveitimo, lūpų laižymo ar kontaktinio dermatito. Tokios infekcijos dažniausiai pasireiškia paraudimu, jautrumu, kartais pūlingais mazgeliais arba aiškiai ribotais pleiskanojančiais židiniais. Nors jos retesnės, jų gydymas reikalauja tikslaus priežasties nustatymo ir tinkamų vaistinių priemonių.

Kaip atskirti skirtingas priežastis?

Atskirti bėrimo tipus padeda tam tikri požymiai. Svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kaip bėrimas atrodo, kaip greitai jis keičiasi ir kas jį provokuoja. Pavyzdžiui, dirginimo ar dermatito sukeltas bėrimas paprastai išlieka gana stabilus, o infekciniai pažeidimai linkę greitai progresuoti, tapti skausmingi ir plisti į aplinkines zonas.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo bėrimo tipo. Perioralinio dermatito atveju pirmasis žingsnis dažniausiai yra vadinamasis „nulio terapijos“ etapas — nutraukiamos visos kosmetikos ir potencialiai dirginančios priemonės. Tai gali būti sudėtinga, bet būtina, kad oda atsistatytų.

Kontaktiniam dermatitui gydyti svarbiausia nutraukti kontaktą su dirgikliu. Kartais pakanka pakeisti dantų pastą, lūpų balzamą ar veido kremą į bekvapį, skirtą jautriai odai.

Esant infekcijoms, taikomas tikslinis gydymas:

• virusiniams bėrimams — antivirusiniai tepalai ar geriamieji vaistai,
• bakterinėms infekcijoms — antibakteriniai kremai,
• grybelinėms — priešgrybeliniai preparatai.

Dermatologas dr. Peter Lio (Northwestern University) teigia:
„Odos aplink burną gydymas turi būti kuo švelnesnis. Per daug priemonių vienu metu dažniausiai dar labiau pablogina situaciją.“

Nauda ir rizikos, susijusios su ankstyvu bėrimo įvertinimu

Anksti nustatyta priežastis padeda greičiau pradėti tikslinį gydymą ir sustabdyti bėrimo plitimą. Delsiant oda gali sudirgti dar labiau, bėrimas gali pereiti į lėtinį dermatitą, o kai kuriais atvejais palikti ilgalaikį jautrumą ar pigmentacijos pakitimus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma bėrimų aplink burną nėra pavojingi ir praeina savaime, yra situacijų, kai būtina profesionali apžiūra. Į gydytoją kreiptis rekomenduojama tada, kai bėrimo eiga kelia nerimą arba jis nereaguoja į įprastas priežiūros priemones. Tai ypač svarbu tuomet, kai įtariama infekcija, stipresnis uždegimas ar oda tampa vis labiau jautri.

Kreiptis verta, jei pastebite bent vieną iš šių požymių:

• bėrimas nepraeina per 1–2 savaites, nors vengiate dirgiklių;
• atsiranda pūslelių, šašų ar skausmingų įtrūkimų;
• bėrimas sparčiai plinta į aplinkines zonas;
• oda tampa labai jautri, sudirgusi ar skausminga;
• bėrimas dažnai kartojasi arba vis atsinaujina po trumpų pagerėjimų.

Laiku kreipiantis galima išvengti ilgesnio gydymo, netinkamų priemonių naudojimo ir komplikacijų, kurios gali paveikti odos būklę ilgiau.

Dažniausiai užduodami klausimai