Optimizmo šališkumas: kai tikėjimas pernelyg stiprus kenkia sveikatai

Optimizmo šališkumas reiškia polinkį manyti, kad ateitis mums bus geresnė nei kitiems ar nei pagrįstai tikėtasi.

Toks požiūris dažnai padeda išlaikyti motyvaciją ir įveikti sunkumus. Tačiau kai tikėjimas sėkme tampa nepagrįstas, jis gali pakenkti – paskatinti ignoruoti svarbias grėsmes ar simptomus.

Žmonės dažnai atidėlioja tyrimus, vengia gydymo arba renkasi rizikingą elgesį, tikėdamiesi, kad jiems blogi dalykai neatsitiks.

Sveikas optimizmas gali būti stiprybė, bet peržengus ribą jis virsta pavojumi sveikatai.

Optimizmo šališkumas kasdieniame gyvenime: kaip jis veikia mūsų sprendimus

Kiekvieną dieną susiduriame su situacijomis, kuriose optimizmo šališkumas tyliai formuoja mūsų pasirinkimus.

Galbūt pagalvojote: „Vis tiek nesusirgsiu, gal patikrinsiu sveikatą kitais metais.“ Arba patikėjote, kad naujas investicinis pasiūlymas būtinai atneš pelno, nes „man juk sekasi“.

Tokios mintys atrodo nekaltos, tačiau jos gali turėti rimtų pasekmių – nuo vėlyvos ligos diagnozės iki finansinių nuostolių ar net rizikos saugumui darbe bei kelyje.

Pernelyg didelis optimizmas dažnai skatina ignoruoti realias grėsmes. Pavyzdžiui, žmogus tiki, kad nieko blogo neatsitiks, jei trumpam pasitikrins telefoną vairuojant arba atsisakys apsaugos priemonių darbe.

Kitaip tariant, optimizmo šališkumas verčia mus manyti, kad pavojai aplenkia būtent mus. Tai psichologinis spąstas: jis leidžia jaustis ramesniems akimirkoje, bet ilgainiui gali brangiai kainuoti.

Geriausa-Lazybu-Svetaine dalinasi įžvalgomis apie racionalų požiūrį ir atsakingus sprendimus tiek žaidimuose, tiek gyvenime. Būtent sąmoningas rizikų vertinimas padeda išvengti nepagrįsto tikėjimo sėkme ir sumažina neigiamas pasekmes.

Kada optimizmas tampa pavojingas sveikatai?

Optimizmas gali būti stipri paskata siekti tikslų ir lengviau įveikti kasdienius sunkumus.

Vis dėlto, kai tikėjimas savo sėkme tampa perdėtas, jis pradeda kelti grėsmę tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.

Tokia būsena skatina ignoruoti akivaizdžias problemas – nuo pirmųjų ligos simptomų iki rizikingo elgesio ar emocinio perdegimo.

Svarbu mokėti pastebėti ribą, kada optimizmas ima trukdyti objektyviai vertinti situaciją ir priimti atsakingus sprendimus.

Žemiau aptariu tris dažniausiai pasitaikančius pavojingos nuostatos pavyzdžius.

Ignoruojami simptomai ir vėluojanti diagnostika

Neretai žmonės nori tikėti, kad „viskas praeis savaime“ arba „man taip nenutiks“ – ypač jei jaučiasi užsiėmę ar nenori nerimauti dėl sveikatos.

Dėl tokio optimizmo vizitas pas gydytoją dažnai atidedamas, net jei kūnas siunčia aiškius perspėjimo signalus: nuovargį, pasikeitusį pulsą ar neįprastą skausmą.

Iš savo aplinkos pastebėjau, kad lietuviai kartais renkasi laukti iki paskutinės minutės – o tada diagnozė jau būna sudėtingesnė ir gydymas ilgesnis bei brangesnis.

Tai ypač aktualu kalbant apie onkologines ligas ar širdies veiklos sutrikimus – kuo anksčiau reaguoji, tuo didesnė tikimybė išgyti be rimtų pasekmių.

Rizikingas elgesys ir neatsakingi sprendimai

Per didelis pasitikėjimas sėkme dažnai skatina rizikuoti ten, kur logiškai to nereiktų daryti – vairuoti pavargus ar nesegėti saugos diržo, nes „aš visada atidus“.

Panašiai nutinka investuojant pinigus į nepatikrintas finansines schemas arba dalyvaujant azartiniuose žaidimuose be aiškios strategijos: atrodo, kad nelaimės nutinka kitiems, bet ne tau pačiam.

Buvau liudininkas situacijų, kai draugai apsisprendžia eiti į slidžią žvejybos ledo vietą manydami „juk nieko blogo neatsitiks“ – deja, statistika rodo priešingai.

Ilgainiui toks mąstymas gali tapti įpročiu ir sukelti rimtų pasekmių ne tik pačiam asmeniui, bet ir aplinkiniams.

Psichologinis spaudimas ir emocinis išsekimas

Nuolatinis noras išlikti pozityviu gali atrodyti kaip stiprybė, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai virsta vidiniu spaudimu „drausti“ sau jausti baimę ar nusivylimą.

Žmogus ima slopinti natūralius jausmus bijodamas pasirodyti silpnas ar pesimistiškas – ilgainiui tai veda prie emocinio perdegimo ar net depresijos simptomų.

Pastebiu tendenciją socialiniuose tinkluose – visi stengiasi rodyti tik geriausią savo pusę, o sunkumai lieka nutylėti arba ignoruojami tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe.

Toks vidinis konfliktas silpnina psichinę sveikatą ir sumažina gebėjimą ieškoti pagalbos tada, kai jos labiausiai reikia.

Optimizmo šališkumas ir visuomenės sveikata: kolektyvinio tikėjimo pasekmės

Optimizmo šališkumas veikia ne tik pavienius žmones, bet ir visos bendruomenės sprendimus.

Kai visuomenėje įsigali įsitikinimas, kad „viskas bus gerai“, tampa lengva ignoruoti rimtas grėsmes arba atidėti svarbius pasirengimo veiksmus.

Toks kolektyvinis mąstymas gali ypač pakenkti pandemijų, klimato kaitos ar kitų visuomenės sveikatos iššūkių akivaizdoje.

Iš pirmo žvilgsnio optimizmas atrodo kaip stiprybė, tačiau jis gali tapti silpna grandimi, kai reikia bendrų pastangų apsisaugoti ar keisti įpročius dėl visų gerovės.

Pandemijos ir visuomenės reakcija

Pernelyg optimistiška nuostata pandemijos metu dažnai lemia abejingumą saugumo priemonėms.

Dalis gyventojų mano, kad jiems virusas „nepakenks“, todėl jie nesilaiko rekomendacijų ar net vengia skiepytis.

Man teko matyti, kaip tokios nuotaikos 2020–2021 m. Lietuvoje stabdė vakcinacijos tempą ir lėmė daugiau užsikrėtimų nei būtų buvę esant racionalesniam požiūriui.

Šis pavyzdys rodo, kad vien tikėjimas sėkme negali pakeisti realių veiksmų svarbos epidemijų valdyme.

Klimato krizė ir aplaidus požiūris į rizikas

Kai dauguma tiki, kad klimato grėsmės kažkaip išsispręs pačios, kyla reali rizika praleisti laiką ir nesiimti būtinų priemonių.

Esu pastebėjęs, jog diskusijose apie aplinkosaugą dažnai girdisi frazės „nieko baisaus nenutiks mūsų gyvenime“ ar „mokslas ras išeitį“ – tai tipiškas kolektyvinio optimizmo požymis.

Dėl šios priežasties viešieji sprendimai vilkinami, o asmeninės atsakomybės jausmas dėl tvarumo silpnėja – ypač kai kalba eina apie plastiko mažinimą ar atsinaujinančią energiją.

Sveikatos komunikacija ir informacijos sklaida

Bendras polinkis rinktis tik pozityvias naujienas daro įtaką tam, kaip vertiname rizikas ir reaguojame į prevencines rekomendacijas.

Lietuvoje pastebima tendencija ignoruoti neigiamas žinias apie ligas ar nelaimes – žmonės mieliau domisi sėkmės istorijomis nei rimtomis grėsmėmis sveikatai.

Dėl to tampa sunkiau pasiekti visuomenę kritinėmis žinutėmis: prevencinės kampanijos dažnai lieka nepastebimos arba priimamos su skepticizmu vien dėl pernelyg didelio pasitikėjimo geromis naujienomis.

Kaip atpažinti ir valdyti optimizmo šališkumą?

Daugelis mano, kad optimizmas – vien tik teigiamas bruožas, bet realybė kiek sudėtingesnė.

Svarbu pastebėti, kada pozityvus mąstymas virsta nerealiu tikėjimu, kuris trukdo blaiviai vertinti situaciją ar kelia pavojų sveikatai.

Šiame skyriuje dalinuosi patikrintomis strategijomis, padėsiančiomis atskirti konstruktyvų optimizmą nuo žalingo ir rasti veiksmingus būdus tai valdyti.

Sąmoningumo ugdymas ir savistaba

Vienas efektyviausių būdų atpažinti per didelį optimizmą – reguliari savirefleksija.

Kai sąmoningai stebime savo mintis ir jausmus, lengviau pastebime nerealistiškus lūkesčius ar polinkį nuvertinti rizikas.

Aš pats pastebėjau, kad paprastas klausimas „ar mano lūkesčiai pagrįsti faktais?“ dažnai leidžia grįžti prie objektyvesnio požiūrio.

Naudinga kas savaitę skirti kelias minutes apmąstymams apie sprendimus ir įsivertinti, ar jais nesiremia tik aklas tikėjimas sėkme.

Objektyvios informacijos paieška ir kritinis mąstymas

Pernelyg didelis pasitikėjimas savo galimybėmis dažnai kyla iš vienpusiškai pasirinktos informacijos.

Kritiškai vertindami naujienas ar patarimus, galime apsisaugoti nuo neatsakingų sprendimų tiek sveikatos srityje, tiek finansuose ar darbe.

Aš visuomet stengiuosi patikrinti kelis šaltinius prieš darydamas svarbius pasirinkimus – Lietuvoje šią praktiką ypač skatina pastarųjų metų diskusijos apie sveikatą socialiniuose tinkluose.

Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti šališkumo, reguliarus faktų tikrinimas padeda sumažinti klaidų riziką ir išlaikyti balansą tarp vilties bei realybės.

Pagalbos ieškojimas ir psichologinė parama

Kartais per didelis optimizmas tampa toks įsitvirtinęs, kad jį sunku atpažinti be pagalbos iš šalies.

Bendraujant su psichologu ar dalyvaujant savipagalbos grupėje galima gauti objektyvių įžvalgų apie savo elgesį ir požiūrį į rizikas.

Lietuvoje vis daugiau žmonių drąsiai kreipiasi pagalbos – tai rodo augantį sąmoningumą apie psichikos sveikatą bei jos svarbą sprendžiant kasdienius rūpesčius.

Konsultacijos padeda suprasti ribas tarp konstruktyvaus pozityvumo ir pavojingo abejingumo grėsmėms bei stiprina gebėjimą reaguoti realistiškai net sudėtingose situacijose.

Išvados

Optimizmo šališkumas dažnai laikomas privalumu – jis motyvuoja, padeda tikėti geresne ateitimi ir įveikti sunkumus.

Tačiau per didelis, nepagrįstas optimizmas gali tapti kliūtimi, kai pradeda trukdyti racionaliai vertinti rizikas ar imtis atsakingų sprendimų dėl sveikatos.

Būtent todėl svarbu nuolat ugdyti sąmoningumą, pasitikėti faktais ir nepabijoti ieškoti pagalbos ar patarimo.

Tokiu būdu optimizmas tampa ne pavojumi, o stiprybe tiek asmeniniame gyvenime, tiek rūpinantis visuomenės gerove.