Rizika lydi mus kiekviename žingsnyje – tiek pasirenkant maršrutą į darbą, tiek priimant reikšmingus gyvenimo sprendimus.
Nors norėtume manyti, kad galime objektyviai įvertinti pavojus, tikrovėje dažnai klystame.
Mūsų sprendimus veikia emocijos, patirtis ir tai, kiek informacijos turime apie situaciją.
Dažnai įtaką daro ir pasąmoninės psichologinės nuostatos ar išankstiniai nusistatymai, kurių net nepastebime.
Dėl šių priežasčių rizikos suvokimas tampa klaidingas: tai gali lemti neracionalius veiksmus arba neapgalvotus sprendimus.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, kodėl mūsų gebėjimas vertinti riziką nėra toks tikslus kaip norėtųsi ir kaip tai keičia mūsų kasdienybę.
Rizikos analizės pagrindai: ką galime išmokti iš PokerioMokykla?
Dauguma mano, kad rizikos vertinimas – įgimtas gebėjimas, bet tikrovė kitokia. Rizikos analizė yra įgūdis, kurį galima išsiugdyti nuosekliai treniruojantis.
Būtent to moko tokios platformos kaip PokerioMokykla. Čia praktikuojama sprendimų analizė remiantis tikimybių teorija, o ne vien emocijomis ar nuojauta.
Pokerio žaidėjai priversti nuolat apskaičiuoti galimus scenarijus ir priimti sprendimus su ribota informacija. Šis požiūris lengvai pritaikomas ir kasdienybėje – pavyzdžiui, renkantis finansinius sprendimus ar vertinant karjeros galimybes.
Ką man teko pastebėti stebint profesionalius žaidėjus? Jie dažnai peržiūri savo partijų istorijas ir ieško klaidų, kad ateityje priimtų objektyvesnius sprendimus. Ši refleksijos praktika ypač naudinga ir versle – svarbu nebijoti klaidų, o jas analizuoti ir mokytis.
Pro patarimas: Išmokite atskirti trumpalaikius jausmus nuo ilgalaikių rezultatų vertinimo. Rizika nėra nei gera, nei bloga – viskas priklauso nuo to, kaip ją suprantate ir valdote.
Toks objektyvus rizikos vertinimas padeda išvengti impulsyvių klaidų tiek prie pokerio stalo, tiek gyvenime. Svarbiausia – mokytis iš savo patirties ir kritiškai žiūrėti į kiekvieną sprendimą.
Psichologiniai spąstai: kodėl mūsų rizikos suvokimas klaidina
Net kai stengiamės būti racionalūs, mūsų smegenys dažnai apdoroja informaciją iškreiptai.
Būtent todėl rizikos suvokimas tampa klaidinantis – įtaką daro įvairūs psichologiniai veiksniai, kurių patys dažnai net nepastebime.
Vienas svarbiausių šių veiksnių yra kognityviniai šališkumai, dėl kurių remiamės ne objektyviais duomenimis, o asmeniniais įsitikinimais ar nuojautomis.
Taip pat didelę įtaką sprendimams daro stiprios emocijos – baimė ar per didelis pasitikėjimas savimi gali mus paskatinti rizikuoti daugiau arba atvirkščiai – vengti net nedidelių pavojų.
Kognityviniai šališkumai ir rizikos vertinimas
Mūsų mąstymas toli gražu nėra visiškai objektyvus – jį veikia patvirtinimo efektas (angl. confirmation bias), optimizmo šališkumas ir polinkis sureikšminti baimes.
Patvirtinimo efektas reiškia, kad ieškome tik tų faktų, kurie palaiko mūsų jau turimą nuomonę, o prieštaraujantį informaciją ignoruojame arba sumenkiname.
Optimizmo šališkumas leidžia tikėti, jog mums pasiseks labiau nei kitiems, todėl galime pervertinti savo sėkmės galimybes ar neįvertinti rizikų.
Baimės stiprinimo efektas dažnai verčia pernelyg sureikšminti menkus pavojus – pavyzdžiui, po žiniasklaidoje aprašytos nelaimės žmonės ima manyti, kad tam tikras pavojus gresia ir jiems asmeniškai.
Kiekvienas iš šių šališkumų trukdo priimti realistiškus sprendimus tiek darbe, tiek kasdienybėje.
Emocijų įtaka sprendimams
Stiprios emocijos gali akimirksniu perimti kontrolę ir išstumti racionalų vertinimą į antrą planą.
Baimė dažnai priverčia pervertinti pavojus bei pasirinkti saugiausią kelią net tada, kai tai nėra būtina ar naudinga ilgalaikėje perspektyvoje.
Euforija ar per didelis pasitikėjimas savimi neretai paskatina rizikuoti labiau nei reikėtų – pavyzdžiui, investuoti visus santaupas vien dėl trumpalaikio jaudulio ar sėkmės pojūčio.
Lietuvoje ypač ryšku priimant finansinius sprendimus arba statant lažybas – emocijos ima viršų vos išgirdus apie artimųjų sėkmę ar žaibiškai padidėjusius laimėjimus internete.
Svarbiausia prisiminti: kiekviena stipri emocija gali iškreipti mūsų gebėjimą vertinti riziką objektyviai ir paskatinti veiksmus, kuriuos vėliau tenka apgailestauti.
Rizikos vertinimas kasdienybėje: kur dažniausiai klystame?
Kasdien susiduriame su situacijomis, kuriose tenka įvertinti riziką – tai nutinka ne tik sprendžiant dėl investicijų, bet ir paprasčiausiuose pasirinkimuose, kaip elgtis gatvėje ar ką valgyti vakarienei.
Nors atrodo, kad turime pakankamai patirties ir informacijos, mūsų suvokimas apie riziką dažnai pasirodo klaidingas.
Kai kurie pavojai atrodo reikšmingesni nei iš tikrųjų yra, o kitus nepelnytai nuvertiname.
Būtent todėl verta panagrinėti, kur kasdienybėje dažniausiai klystame vertindami riziką ir kokias pasekmes tai gali sukelti mūsų finansams ar sveikatai.
Finansiniai sprendimai ir rizikos tolerancija
Nemažai žmonių priima finansinius sprendimus vadovaudamiesi emocijomis ar klaidingais įsitikinimais apie galimą pelną ir nuostolius.
Pavyzdžiui, investuojant pinigus dažnai pervertinami galimi laimėjimai arba ignoruojami realūs praradimo pavojai.
Paskolų atveju rizika kartais nuvertinama dėl optimizmo arba socialinio spaudimo – norisi gyventi „čia ir dabar“.
Net kasdieniai pirkimai gali būti impulsyvūs, nes nesusimąstome apie ilgalaikes pasekmes ar papildomas išlaidas.
Iš savo patirties pastebėjau, kad geriau apgalvoję ne vieną smulkų pirkinį būtume išvengę nereikalingų skolų ar streso vėliau.
Sveikatos ir saugumo sprendimai
Mūsų elgesys sveikatos srityje taip pat stipriai priklauso nuo to, kaip suvokiame riziką – tiek grėsmių pervertinimas, tiek nuvertinimas turi kainą.
Pavyzdžiui, vieni vengia tam tikro maisto manydami, kad jis labai žalingas, nors faktiniai duomenys rodo priešingai.
Kiti neskiria dėmesio reguliarinei profilaktikai ar nesilaiko saugumo taisyklių manydami: „su manimi taip nenutiks“.
Lietuvoje vis dar gana daug žmonių vairuoja neprisisegę diržo arba renkasi ėjimą per raudoną šviesoforo signalą – rizika čia akivaizdi, tačiau ją įsivertiname pernelyg lengvai.
Toks požiūris ne tik kelia pavojų mums patiems, bet ir gali turėti pasekmių aplinkiniams.
Kaip lavinti objektyvesnį rizikos suvokimą?
Net jei riziką vertiname netiksliai, šį gebėjimą galima gerinti sąmoningai ugdant naujus įpročius.
Du pagrindiniai žingsniai – nuolatinis mokymasis iš patirties ir duomenų pagrįstas sprendimų priėmimas.
Kiekvienas iš jų stiprina mūsų galimybę išvengti dažniausių klaidų ir padeda rečiau pasiduoti emocijoms ar nuostatoms.
Mokymasis iš patirties ir refleksija
Reguliarus grįžimas prie ankstesnių sprendimų leidžia pamatyti, kur klydome ar buvome pernelyg optimistiški.
Pavyzdžiui, kai investuotojai peržiūri savo sprendimus po metų, jie dažnai atranda pasikartojančius šališkumus – polinkį ignoruoti nepalankią informaciją ar sureikšminti laimingus atsitiktinumus.
Tokią refleksiją verta paversti įpročiu: trumpai užsirašykite pagrindines prielaidas prieš svarbų sprendimą ir vėliau palyginkite jas su rezultatu.
Kuo dažniau tai darysite, tuo lengviau atpažinsite savo šališkumus ir tobulinsite rizikos vertinimo įgūdžius tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.
Duomenų analizė ir faktų tikrinimas
Pernelyg dažnai vadovaujamės nuojauta arba paskalomis, o tai klaidina net patyrusius specialistus.
Kai remiamės objektyviais duomenimis, galime sumažinti emocijų arba stereotipų įtaką savo pasirinkimams.
Pavyzdžiui, prieš investuojant verta pasitikrinti statistinius rodiklius ar ieškoti patikimų šaltinių apie tikrąją riziką vietoje pavienių istorijų socialiniuose tinkluose.
Lietuvoje vis dar daug kas priima sveikatos ar finansinius sprendimus pagal pažįstamų patirtis, tačiau faktų tikrinimas leidžia sumažinti klaidų tikimybę ir priimti racionalesnius sprendimus kasdienybėje.
Išvada
Mūsų gebėjimas tiksliai įvertinti riziką dažnai nuvilia.
Psichologiniai spąstai, emocijos ir informacijos trūkumas lengvai iškreipia situacijų vertinimą – tiek žaidžiant pokerį, tiek priimant sprendimus kasdienybėje.
Tačiau supratus šias silpnas vietas, tampa lengviau taikyti logiškesnius metodus ir objektyviau žvelgti į galimus pavojus ar naudas.
Reguliarus mokymasis, refleksija ir faktų tikrinimas padeda mažinti klaidų tikimybę.
Svarbiausia – nebijoti abejoti savo įsitikinimais ir ieškoti argumentuotų sprendimų, net jei jie atrodo nepatogūs ar prieš intuiciją.
Kiti straipsniai
