Kokios mitybos laikytis sergant epilepsija?

Mityba sergant epilepsija nėra tik bendros „sveikos mitybos“ klausimas. Tam tikri maisto produktai ir valgymo įpročiai gali turėti įtakos smegenų veiklai, energijos lygiui ir net epilepsijos priepuolių kontrolei. Nors mityba nepakeičia vaistinio gydymo, tinkamai parinktas racionas gali tapti svarbia pagalbine priemone, padedančia geriau jaustis kasdien.

Svarbu pabrėžti, kad nėra vienos universalios dietos, tinkančios visiems sergantiesiems epilepsija. Mitybos rekomendacijos priklauso nuo epilepsijos tipo, amžiaus, vartojamų vaistų ir bendros sveikatos būklės.

Kodėl mityba svarbi sergant epilepsija?

Smegenys yra labai jautrios energijos pokyčiams. Staigūs cukraus kiekio kraujyje svyravimai, skysčių trūkumas ar tam tikrų maistinių medžiagų stygius gali paveikti nervinių ląstelių veiklą. Dėl šios priežasties netinkama mityba kai kuriems žmonėms gali tapti veiksniu, provokuojančiu epilepsijos priepuolius.

Reguliarus valgymas padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje, o tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems epilepsija. Ilgos pertraukos tarp valgymų, badavimas ar labai griežtos dietos be specialistų priežiūros gali padidinti priepuolių riziką.

„Stabilus energijos tiekimas smegenims yra vienas svarbiausių mitybos tikslų sergant epilepsija.“ – dr. Michael Harris

Be to, kai kurie vaistai nuo epilepsijos gali turėti įtakos vitaminų ir mineralų pasisavinimui. Dėl to mityba turi būti ne tik reguliari, bet ir visavertė, kad organizmas gautų visas reikalingas medžiagas.

Bendrieji mitybos principai sergant epilepsija

Sergant epilepsija svarbiausia ne pavieniai „geri“ ar „blogi“ produktai, o bendras mitybos ritmas ir stabilumas. Smegenys geriausiai funkcionuoja tuomet, kai energija tiekiama tolygiai, be staigių svyravimų. Dėl šios priežasties reguliarūs valgiai ir subalansuota mityba yra vienas pagrindinių kasdienės savijautos ramsčių.

Pirmasis principas – nepraleisti valgymų. Ilgos pertraukos tarp valgymų gali lemti cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą, o tai kai kuriems žmonėms gali padidinti priepuolių riziką. Todėl rekomenduojama valgyti reguliariai, maždaug kas 3–4 valandas, net jei alkis nėra labai stiprus.

Antras svarbus aspektas – subalansuotas maistinių medžiagų kiekis. Kiekviename pagrindiniame valgyme turėtų būti baltymų, sudėtinių angliavandenių ir sveikųjų riebalų. Toks derinys padeda palaikyti pastovų energijos lygį ir išvengti staigių gliukozės šuolių ar kritimų.

Taip pat svarbu pakankamas skysčių vartojimas. Dehidratacija gali pabloginti bendrą savijautą, sukelti galvos skausmus, nuovargį ir net padidinti priepuolių tikimybę. Vanduo turėtų būti pagrindinis pasirinkimas, o saldinti gėrimai – vartojami itin saikingai.

Didelį dėmesį reikėtų skirti ir miego bei mitybos sąveikai. Vėlyvas, sunkus maistas prieš miegą gali sutrikdyti miegą, o miego trūkumas yra vienas žinomų epilepsijos priepuolius provokuojančių veiksnių. Lengvesnė vakarienė ir pastovus dienos režimas padeda palaikyti stabilumą.

„Reguliarus valgymas ir stabilus dienos ritmas yra ne mažiau svarbūs nei pats maisto pasirinkimas.“ – dr. Steven Miller

Svarbu pabrėžti, kad šie principai galioja tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Ypač vaikams reikalingas nuoseklus režimas, nes jų nervų sistema yra jautresnė energijos svyravimams.

Kokius maisto produktus rekomenduojama rinktis?

Sergant epilepsija rekomenduojama rinktis tokius maisto produktus, kurie padeda palaikyti stabilų energijos lygį, nesukelia staigių cukraus kiekio kraujyje svyravimų ir aprūpina smegenis reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Tai nereiškia griežtų apribojimų, tačiau sąmoningas pasirinkimas gali turėti realios įtakos kasdienei savijautai.

Pirmiausia svarbūs yra baltymai, nes jie padeda ilgiau išlaikyti sotumą ir stabilų gliukozės lygį. Baltymų šaltiniai turėtų būti įtraukiami į kiekvieną pagrindinį valgymą. Tai gali būti liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai augalai ar pieno produktai, jei jie toleruojami.

Ne mažiau svarbūs yra sudėtiniai angliavandeniai, kurie energiją išskiria palaipsniui. Tokie produktai padeda išvengti staigaus nuovargio ar silpnumo. Vietoj baltos duonos ar saldumynų verta rinktis pilno grūdo gaminius, avižas, rudus ryžius ar grikius.

Sveikieji riebalai taip pat atlieka svarbų vaidmenį smegenų veikloje. Jie padeda palaikyti nervinių ląstelių struktūrą ir gali turėti teigiamą poveikį koncentracijai. Dažniausiai rekomenduojami riebalų šaltiniai yra alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai ir sėklos.

Daržovės ir vaisiai turėtų sudaryti reikšmingą kasdienės mitybos dalį, nes jie aprūpina organizmą vitaminais, mineralais ir antioksidantais. Ypač naudingi yra žalialapiai augalai, uogos, brokoliai, morkos. Jie padeda palaikyti bendrą nervų sistemos veiklą ir gerą savijautą.

„Visavertė, įvairi mityba padeda smegenims veikti stabiliau ir efektyviau.“ – dr. Anthony Rogers

Svarbu atkreipti dėmesį ir į reguliarumą, o ne tik į produktų sąrašą. Net ir tinkami maisto produktai neduos naudos, jei valgoma chaotiškai arba praleidžiami valgiai.

Kokių produktų ir įpročių reikėtų vengti?

Sergant epilepsija svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir ko bei kaip dažnai vengiame. Tam tikri produktai ar įpročiai gali sukelti staigius energijos svyravimus, sutrikdyti miegą ar sąveikauti su vaistais, o tai kai kuriems žmonėms didina priepuolių riziką.

Pirmiausia verta atsargiai vertinti didelį kiekį cukraus turinčius produktus. Saldumynai, saldinti gėrimai ar dažnas užkandžiavimas saldžiais kepiniais gali sukelti greitus cukraus kiekio kraujyje šuolius ir kritimus. Tokie svyravimai ypač nepalankūs nervų sistemai ir gali pabloginti bendrą savijautą.

Taip pat rekomenduojama riboti perdirbtą maistą, kuriame gausu dirbtinių priedų, skonio stipriklių ir druskos. Nors tiesioginis ryšys su priepuoliais ne visada akivaizdus, toks maistas dažnai prisideda prie prastesnės mitybos kokybės ir energijos nestabilumo.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti alkoholio vartojimui. Alkoholis gali tiesiogiai mažinti priepuolių slenkstį ir sąveikauti su vaistais nuo epilepsijos. Kai kuriems žmonėms net ir nedidelis alkoholio kiekis gali išprovokuoti priepuolį, ypač jei jis vartojamas kartu su miego trūkumu.

„Alkoholis ir nereguliarus mitybos režimas yra vieni dažniausių išvengiamų priepuolių provokatorių.“ – dr. Kevin Moore

Kitas svarbus aspektas – kofeinas. Kava, energiniai gėrimai ar stipri arbata kai kuriems žmonėms gali sukelti nerimą, širdies plakimą ir miego sutrikimus. Kadangi miego trūkumas yra žinomas epilepsijos priepuolius skatinantis veiksnys, kofeino vartojimas turėtų būti saikingas ir ne vėliau kaip dienos pirmoje pusėje.

Taip pat reikėtų vengti chaotiško valgymo. Praleisti valgiai, ilgas badavimas ar labai griežtos dietos be gydytojo ar dietologo priežiūros gali padidinti priepuolių riziką. Ypač atsargiai reikėtų vertinti „madingas“ dietas, kurios stipriai riboja kalorijas ar tam tikras maisto grupes.

Specialios dietos sergant epilepsija

Kai kuriais atvejais įprastų mitybos rekomendacijų nepakanka, ypač tuomet, kai epilepsijos priepuoliai sunkiai kontroliuojami vaistais. Tokiais atvejais gydytojai gali rekomenduoti specialias terapines dietas, kurios taikomos kaip papildoma gydymo priemonė. Svarbu pabrėžti, kad tokios dietos nėra skirtos savarankiškiems eksperimentams ir visada turi būti taikomos prižiūrint specialistams.

Ketogeninė dieta

Ketogeninė dieta yra viena geriausiai ištirtų mitybos strategijų sergant epilepsija, ypač vaikams. Jos esmė – labai sumažinti angliavandenių kiekį ir padidinti riebalų dalį racione. Tokiu būdu organizmas pradeda naudoti riebalus kaip pagrindinį energijos šaltinį, o tai keičia smegenų energijos apykaitą.

Kai kuriems pacientams ketogeninė dieta gali reikšmingai sumažinti priepuolių dažnį, o daliai – net visiškai juos sustabdyti. Tačiau ši dieta yra griežta, reikalaujanti tikslaus maisto planavimo ir nuolatinės medicininės priežiūros.

„Ketogeninė dieta gali būti labai veiksminga, tačiau ji turi būti taikoma tik prižiūrint specialistams.“ – dr. Benjamin Clark

Modifikuota Atkinso dieta

Modifikuota Atkinso dieta yra lankstesnė ketogeninės dietos versija. Ji taip pat riboja angliavandenius, tačiau leidžia daugiau baltymų ir yra paprasčiau pritaikoma kasdieniam gyvenimui. Ši dieta dažniau taikoma suaugusiesiems arba paaugliams, kuriems sunku laikytis labai griežto mitybos plano.

Nors jos poveikis gali būti kiek silpnesnis nei klasikinės ketogeninės dietos, kai kuriems žmonėms ji padeda sumažinti priepuolių dažnį ir pagerinti savijautą.

Kada būtina specialistų priežiūra?

Specialios dietos netinka visiems sergantiesiems epilepsija. Jos dažniausiai taikomos tuomet, kai:

• vaistinis gydymas nėra pakankamai veiksmingas;
• epilepsija yra sunkios formos;
• gydymas vyksta vaikų ar specializuotuose centruose.

Netinkamai taikoma dieta gali sukelti mitybos trūkumų, virškinimo sutrikimų ar kitų sveikatos problemų, todėl savarankiškai jos pradėti nerekomenduojama.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)