Viduriavimas su gleivėmis ir putomis: ką tai reiškia, priežastys ir kada sunerimti

Viduriavimas su gleivėmis ir putomis dažnai sukelia nerimą, nes tokie pakitimai išmatose atrodo neįprasti ir nemalonūs. Žmonės dažnai klausia, ar tai gali būti rimtos ligos požymis, ar vis dėlto laikina virškinimo sutrikimo forma. Svarbu žinoti, kad gleivės ir putos išmatose ne visada reiškia pavojingą būklę, tačiau tam tikrais atvejais jos gali signalizuoti apie žarnyno infekciją, uždegimą ar maisto netoleravimą.

Ką reiškia viduriavimas su gleivėmis ir putomis?

Kai viduriavimą lydi gleivės ir putos, organizmas dažniausiai siunčia signalą, kad žarnynas yra sudirgintas arba vyksta uždegiminis procesas. Tai nereiškia, kad būklė visada pavojinga, tačiau tokie pakitimai padeda suprasti, kur gali slypėti problema.

Svarbu atskirti, ką reiškia gleivės, o ką – putos, nes jų atsiradimo mechanizmai skiriasi.

Kodėl atsiranda gleivės išmatose?

Gleivės yra natūrali žarnyno apsauginė medžiaga. Nedidelis jų kiekis išmatose gali pasirodyti ir sveikiems žmonėms, tačiau viduriuojant jų padaugėjimas dažniausiai rodo, kad žarnyno gleivinė yra sudirginta arba uždegusi.

Tai gali nutikti dėl infekcijos, maisto netoleravimo ar funkcinio žarnyno sutrikimo. Gleivės tarsi „saugo“ žarnyno sienelę, tačiau kartu parodo, kad virškinimo sistema šiuo metu neveikia įprastai. Jei gleivės tampa gausios, tirštos ar ima kartotis kartu su skausmu, tai jau laikoma reikšmingu simptomu.

Ką rodo putotas viduriavimas?

Putos išmatose dažniausiai atsiranda tada, kai žarnyne susidaro per daug dujų, kurios nesuspėja normaliai pasišalinti. Tai gali būti susiję su netinkamai suvirškintu maistu, sutrikusia fermentų veikla ar mikrofloros disbalansu.

Putotas viduriavimas neretai pasireiškia:

• po tam tikrų maisto produktų,
• esant laktozės ar kitų angliavandenių netoleravimui,
• sergant žarnyno infekcija ar parazitine liga.

Jei putos išmatose kartojasi kelias dienas iš eilės arba pasireiškia kartu su gleivėmis, tai dažniau rodo ne vienkartinį virškinimo sutrikimą, o gilesnę priežastį, kurią verta ištirti.

Gastroenterologas dr. William Chey pabrėžia
„Gleivės ir putos išmatose dažniausiai atspindi žarnyno reakciją į dirginimą ar mikrofloros pokyčius o ne staigią pavojingą būklę tačiau užsitęsus simptomams būtinas įvertinimas“

Galimos viduriavimo su gleivėmis ir putomis priežastys

Viduriavimas su gleivėmis ir putomis gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių – nuo laikino žarnyno sudirginimo iki rimtesnių uždegiminių ar infekcinių ligų. Būtent todėl svarbu vertinti ne vien išmatų išvaizdą, bet ir bendrą simptomų eigą bei trukmę.

Žarnyno infekcijos

Viena dažniausių priežasčių yra bakterinės ar virusinės žarnyno infekcijos. Jų metu žarnyno gleivinė tampa sudirginta, todėl padidėja gleivių gamyba, o sutrikęs virškinimas lemia dujų kaupimąsi ir putų atsiradimą.

Infekcinis viduriavimas dažniausiai prasideda staiga ir gali lydėti:

• pilvo spazmai,
• bendras silpnumas,
• kartais pakilusi temperatūra.

Tokiais atvejais simptomai dažniausiai išryškėja per trumpą laiką, o savijauta pastebimai pablogėja.

Dirgliosios žarnos sindromas

Dirgliosios žarnos sindromas yra funkcinis sutrikimas, kai žarnynas reaguoja pernelyg jautriai, nors struktūrinių pažeidimų nenustatoma. Gleivės išmatose šiuo atveju atsiranda dėl padidėjusios gleivinės sekrecijos, o putos – dėl žarnyno judesių ir mikrofloros disbalanso.

Šiai būklei būdinga:

• pasikartojantys simptomai,
• ryšys su stresu ar tam tikru maistu,
• simptomų palengvėjimas po tuštinimosi.

Maisto netoleravimas ar alergija

Laktozės, fruktozės ar kitų angliavandenių netoleravimas gali lemti, kad maistas nevisiškai suvirškinamas. Tokiu atveju žarnyne susidaro daugiau dujų, o išmatos tampa putotos. Gleivės atsiranda kaip apsauginė reakcija į sudirgimą.

Dažnai simptomai sustiprėja netrukus po valgymo ir kartojasi su tais pačiais produktais.

Žarnyno uždegiminės ligos

Lėtinės uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip opinis kolitas ar Krono liga, taip pat gali pasireikšti viduriavimu su gleivėmis. Šiais atvejais gleivės dažnai būna gausios, o liga pasižymi ilgalaike, banguojančia eiga.

Tai jau rimtesnė priežastis, kuri reikalauja nuolatinės gydytojo priežiūros.

Parazitai ir kitos retesnės priežastys

Parazitinės infekcijos, pavyzdžiui, lambliozė, dažnai sukelia putotą, nemalonaus kvapo viduriavimą, kuris gali tęstis savaitėmis. Gleivės atsiranda dėl ilgalaikio žarnyno sudirginimo.

Priežasčių palyginimas pagal simptomų pobūdį

Simptomai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį

Viduriavimas su gleivėmis ir putomis gali būti laikinas virškinimo sutrikimas, tačiau tam tikrais atvejais jis signalizuoja, kad organizmui reikalinga medicininė pagalba. Svarbiausia vertinti ne vien išmatų išvaizdą, o bendrą simptomų visumą ir jų trukmę.

Kada tai gali būti laikina būklė?

Daugeliu atvejų lengvas žarnyno sudirginimas praeina savaime per kelias dienas. Tai dažniau nutinka, jei simptomai atsirado po mitybos pokyčių, streso ar trumpalaikės infekcijos.

Tokiu atveju dažniausiai stebima:

• palengvėjimas per 1–3 dienas,
• bendra savijauta išlieka gana gera,
• nėra karščiavimo ar stipraus pilvo skausmo,
• simptomai palaipsniui silpnėja.

Jei būklė gerėja, dažniausiai pakanka skysčių vartojimo, lengvos mitybos ir stebėjimo.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Yra situacijų, kai viduriavimas su gleivėmis ir putomis gali rodyti rimtesnę problemą, todėl delsimas nėra saugus. Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei simptomai ne tik nepraeina, bet ir stiprėja.

Įspėjamieji požymiai:

• viduriavimas trunka ilgiau nei 3–4 dienas,
• atsiranda kraujo išmatose,
• pakyla temperatūra,
• pasireiškia stiprus ar didėjantis pilvo skausmas,
• atsiranda dehidratacijos požymių,
• simptomai pasireiškia mažam vaikui ar vyresnio amžiaus žmogui.

Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti atlikti tyrimus ir nustatyti tikslią priežastį.

Greitas orientacinis įvertinimas

Kaip nustatoma viduriavimo su gleivėmis ir putomis priežastis?

Ne kiekvienu atveju viduriavimas su gleivėmis ir putomis reikalauja išsamių tyrimų. Gydytojai visų pirma vertina simptomų trukmę, jų eigą ir bendrą paciento savijautą. Jei būklė greitai gerėja, dažnai pakanka stebėjimo ir palaikomojo gydymo.

Tyrimai dažniau skiriami tuomet, kai simptomai užsitęsia, kartojasi arba stiprėja.

Kada tyrimų dažniausiai neprireikia?

Jei viduriavimas trunka trumpai, nėra kraujo išmatose, nekyla temperatūra ir bendra savijauta išlieka gera, dažniausiai tai laikoma laikinu virškinimo sutrikimu. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti stebėti būklę ir koreguoti mitybą.

Kada gydytojas rekomenduoja ištyrimą?

Išsamesni tyrimai atliekami tada, kai kyla įtarimas dėl infekcijos, uždegimo ar kitos ilgalaikės priežasties. Ypač svarbu ištirti, jei simptomai kartojasi ar nepraeina kelias dienas.

Gastroenterologas dr. William Chey pažymi
„Užsitęsęs viduriavimas su gleivėmis rodo kad žarnyno dirginimas nėra atsitiktinis ir dažnai reikalauja tikslingo ištyrimo“

Dažniausiai atliekami tyrimai

Viduriavimo su gleivėmis ir putomis gydymas

Viduriavimo su gleivėmis ir putomis gydymas visų pirma priklauso nuo priežasties. Daugeliu atvejų, ypač kai simptomai trumpalaikiai, pakanka palaikomojo gydymo ir stebėjimo. Tačiau jei viduriavimas užsitęsia ar stiprėja, gydymas turi būti tikslingas ir pritaikytas konkrečiai situacijai.

Svarbu suprasti, kad ne visais atvejais reikalingi vaistai – kartais netinkamas ar per ankstyvas jų vartojimas gali pailginti sveikimą.

Ką galima daryti namuose?

Lengvesniais atvejais pagrindinis gydymo tikslas yra apsaugoti organizmą nuo skysčių netekimo ir sumažinti žarnyno dirginimą. Dažniausiai rekomenduojama laikytis švelnaus režimo, kol simptomai pradeda silpnėti.

Pirmosiomis dienomis svarbiausia:

• gerti pakankamai skysčių mažais gurkšneliais,
• rinktis lengvai virškinamą maistą,
• vengti riebaus, saldaus ir stipriai dirginančio maisto,
• stebėti, ar simptomai neblogėja.

Jei būklė per kelias dienas gerėja, tai dažniausiai rodo, kad organizmas su sutrikimu susitvarko pats.

Kada reikalingas medikamentinis gydymas?

Vaistai skiriami tada, kai nustatoma konkreti priežastis arba kai simptomai nepraeina savaime. Tai ypač aktualu infekcinio ar parazitinio viduriavimo atvejais.

Gastroenterologas dr. William Chey pabrėžia
„Viduriavimo gydymas turi būti nukreiptas į priežastį nes simptominis slopinimas be įvertinimo gali užmaskuoti rimtesnę problemą“

Medikamentinis gydymas gali apimti:

• vaistus nuo infekcijos,
• priemones žarnyno mikroflorai atkurti,
• specifinį gydymą esant uždegiminėms ligoms ar netoleravimui.

Vaikų ir suaugusiųjų gydymo skirtumai

Vaikams ypač svarbu greitai užkirsti kelią dehidratacijai, todėl net ir trumpalaikis viduriavimas vertinamas atsargiau. Suaugusiesiems gydymas dažniau orientuotas į simptomų eigą ir jų trukmę.

Gydymo strategijos apžvalga

Nauda ir rizikos laiku reaguojant į viduriavimą su gleivėmis ir putomis

Kai atsiranda viduriavimas su gleivėmis ir putomis, žmonės dažnai dvejoja – stebėti ar kreiptis pagalbos.

Gydytojų įžvalgos apie gleives ir putas išmatose

Gastroenterologai pabrėžia, kad gleivės ir putos išmatose dažniau rodo funkcinį ar infekcinį žarnyno sutrikimą, o ne iš karto pavojingą ligą. Vis dėlto svarbiausias kriterijus vertinant būklę yra simptomų trukmė ir dinamika.

Gastroenterologas dr. William Chey teigia
„Trumpalaikis viduriavimas su gleivėmis dažniausiai nėra pavojingas tačiau jei jis kartojasi ar užsitęsia tai signalas kad žarnynui reikia išsamesnio įvertinimo“

Specialistai taip pat akcentuoja, kad vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms gleivėtas ar putotas viduriavimas turi būti vertinamas atsargiau dėl didesnės dehidratacijos rizikos. Ankstyvas ištyrimas tokiais atvejais leidžia išvengti komplikacijų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie viduriavimą su gleivėmis ir putomis