Traukuliai miegant: ar tai pavojinga ir ką sako neurologai?

Miegas – tai laikas, kai kūnas ilsisi, o smegenys perdirba dienos informaciją. Tačiau kai kuriems žmonėms būtent šiuo metu smegenų veikla gali išsibalansuoti, sukeldama nevalingus raumenų trūkčiojimus, trumpalaikius sąmonės sutrikimus ar net pilnus traukulių priepuolius.
Tokie reiškiniai vadinami naktiniais (nocturnal) traukuliais, ir nors ne visada pavojingi, jie gali būti rimtesnės neurologinės būklės – epilepsijos – požymis.

Daugelis žmonių net nepastebi, kad patiria traukulius miegant. Pirmieji juos dažnai pamato partneriai, tėvai ar kambario draugai.
Traukuliai miegant gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir pasireikšti labai įvairiai – nuo smulkių raumenų virpesių iki staigaus viso kūno sustingimo.

Traukuliai miegant kyla dėl laikino smegenų elektrinio aktyvumo sutrikimo, kuris dažniausiai pasireiškia tam tikrose miego fazėse.
Miegas nėra vienalytis procesas – jis susideda iš kelių ciklų, tarp jų NREM (negreitų akių judesių) ir REM (greitų akių judesių) fazių.
Kai smegenys pereina iš vienos fazės į kitą, neuronų aktyvumas keičiasi – kai kuriems žmonėms tai tampa „trigeriu“, sukeliančiu trumpalaikį elektros impulsų disbalansą.

Pasak dr. Mark Liu, neurologo iš Stanfordo miego centro:

„Naktiniai traukuliai yra glaudžiai susiję su miego architektūra. Miegant smegenų veikla kinta bangomis, ir jei egzistuoja net maži neuronų židiniai, jie gali aktyvuotis būtent šiuo metu.“
(Stanford Sleep Research, 2021 m.)

Pagrindinės priežastys

Yra kelios dažniausios priežastys, kodėl žmogų gali ištikti traukuliai miego metu.
Prieš pateikiant sąrašą, svarbu pabrėžti, kad šios priežastys ne visada reiškia ligą – kai kurios susijusios su gyvenimo būdu ar trumpalaikiais organizmo sutrikimais.

• Epilepsija: naktiniai traukuliai yra vienas dažniausių epilepsijos požymių, ypač jei jie kartojasi. Dažniausiai diagnozuojama vadinamoji naktinė frontalinė epilepsija.
• Miego trūkumas: lėtinis miego stygius didina smegenų elektrinio aktyvumo jautrumą ir gali išprovokuoti traukulius net sveikam žmogui.
• Stresas ir nerimas: ilgalaikis stresas trikdo nervų sistemos veiklą, padidina kortizolio kiekį, o tai kartais sukelia naktinį trūkčiojimą ar trumpalaikius priepuolius.
• Alkoholis ir stimuliantai: vartojant alkoholį ar kofeiną vėlai vakare, sutrikdomas miego ciklas, todėl gali pasireikšti trūkčiojimai ar trumpi elektrinės veiklos išsikrovimai.
• Neurologinės ligos: kai kurios smegenų patologijos (pvz., navikai, traumos ar randai po insulto) taip pat gali sukelti naktinius traukulius.
• Vaistų poveikis: tam tikri medikamentai (ypač antidepresantai ar migdomieji) gali pakeisti miego struktūrą ir išprovokuoti traukulius jautriems asmenims.

Tyrimai rodo, kad apie 20–30 % epilepsijos turinčių pacientų patiria priepuolius tik naktį, o likusieji – tiek dieną, tiek miegant.
Štai kodėl miego metu atliekami tyrimai, tokie kaip polisomnografija ir EEG (elektroencefalograma), yra labai svarbūs diagnozuojant paslėptus atvejus.

Kaip sako dr. Laura Kalvi, Lietuvos neurologė iš Kauno klinikų:

„Jei žmogus pabunda naktį su stipria įtampa raumenyse, neįprastu nuovargiu ar atsibunda ant grindų – būtina atlikti EEG tyrimą. Tai dažnai leidžia aptikti naktinę epilepsijos formą, kuri dieną nepastebima.“

Trumpai tariant, traukuliai miegant yra signalinis simptomas, o ne savarankiška liga. Jie visada reiškia, kad reikia patikrinti, kaip veikia smegenų elektrinė sistema ir kokie veiksniai ją trikdo.

Kaip atpažinti naktinius traukulius?

Traukuliai miegant dažnai lieka nepastebėti, nes įvyksta tuo metu, kai žmogus miega giliausioje fazėje. Dėl to daugelis pacientų net nežino, kad jų organizmas patiria priepuolius. Pirmieji požymiai dažnai pastebimi artimųjų ar partnerių.
Šie priepuoliai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų raumenų virpesių iki stipraus kūno sustingimo ar neįprasto triukšmo.

Pagrindiniai požymiai, kurie gali rodyti naktinius traukulius:

• Raumenų trūkčiojimai ar sustingimas: dažniausiai trumpi, pasikartojantys judesiai, apimantys rankas, kojas ar visą kūną.
• Neįprasti garsai: žmogus gali skleisti aimanas, riksmus ar švokštimą – tai raumenų susitraukimų rezultatas.
• Trumpas sąmonės praradimas: žmogus nereaguoja į aplinką, nors akys gali būti atmerktos.
• Netvarkingas kvėpavimas ar dūstelėjimai: smegenų veiklos sutrikimai trumpam sustabdo kvėpavimo ritmą.
• Staigus pabudimas be aiškios priežasties: žmogus pabunda sutrikęs, pavargęs, prakaituotas ar su įtemptais raumenimis.
• Atminties spragos ryte: atsibudus nėra prisiminimų apie įvykį, tačiau jaučiamas fizinis išsekimas.

Jeigu šie požymiai kartojasi, verta atlikti EEG ar polisomnografijos tyrimus, kurie leidžia fiksuoti smegenų aktyvumą miego metu.

Kad būtų lengviau atskirti traukulius nuo kitų panašių sutrikimų, pateikiu palyginimo lentelę.

Kaip paaiškina dr. Francesca Bisulli, neurologė iš Bolonijos universiteto, tyrinėjanti naktinės epilepsijos atvejus:

„Dauguma pacientų traukulius miegant painioja su kitais reiškiniais. Tik EEG tyrimas gali patvirtinti, kad priepuolis yra neurologinės kilmės, o ne paprastas miego sutrikimas.“
(Epilepsia Journal, 2020 m.)

Trumpai tariant, traukulius miegant nuo kitų miego sutrikimų galima atskirti pagal kūno įtempimą, sąmonės sutrikimą ir pasikartojimo dėsningumą.
Toks simptomų pažinimas padeda laiku kreiptis į neurologą ir išvengti komplikacijų.

Kada traukuliai miegant pavojingi?

Nors dauguma naktinių traukulių būna trumpalaikiai ir nesukelia nuolatinės žalos, kai kuriais atvejais jie gali būti pavojingi. Tai priklauso nuo jų trukmės, dažnio, simptomų intensyvumo ir priežasties.
Pavojingiausia situacija – kai traukuliai tęsiasi ilgiau nei kelias minutes arba kai po jų žmogus neatsigauna sąmonės.

Kaip sako dr. Robert Fisher, neurologas ir epileptologas iš Stanfordo universiteto:

„Traukuliai, trunkantys ilgiau nei 5 minutes, laikomi skubios pagalbos atvejais. Tokiu atveju svarbu nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, nes ilgalaikiai priepuoliai gali sutrikdyti kvėpavimą ir smegenų aprūpinimą deguonimi.“
(The Lancet Neurology, 2022 m.)

Požymiai, kad traukuliai miegant gali būti pavojingi

Štai keli požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Jie rodo, kad reikalingas neurologo ar skubios pagalbos specialisto įsikišimas:

• Priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes: tai gali būti vadinamasis status epilepticus – pavojinga būklė, kai smegenys nepajėgia grįžti į normalų ritmą.
• Po traukulių žmogus ilgai neatsigauna: pasireiškia sumišimas, dezorientacija ar ilgalaikis mieguistumas.
• Traukuliai kartojasi per vieną naktį: rodo, kad smegenys patiria pasikartojančius elektrinius sutrikimus.
• Pasireiškia kvėpavimo ar širdies ritmo sutrikimai: tai pavojinga dėl deguonies trūkumo smegenyse.
• Traukuliai prasideda po galvos traumos ar naujų vaistų vartojimo: gali rodyti struktūrinį smegenų pažeidimą ar reakciją į medikamentus.
• Pastebimi įkandimai į liežuvį ar šlapimo nelaikymas: tai klasikiniai epilepsijos tipo priepuolio požymiai.

Jeigu nors vienas iš šių simptomų pasireiškia, būtina atlikti neurologinį įvertinimą ir EEG tyrimą, kad būtų galima nustatyti priežastį.
Tyrimai padeda atskirti, ar tai epilepsijos forma, ar kitas miego sutrikimas.

Gydytojai pabrėžia, kad pavojingi traukuliai miegant dažniausiai pasitaiko tiems, kurie:

• Turi nevaldomą epilepsiją;
• Kenčia nuo miego apnėjos ar deguonies trūkumo naktį;
• Turi neurologinių pažeidimų po traumos ar insulto;
• Vartoja alkoholį ar migdomuosius prieš miegą.

Pasak dr. Helen Cross, Londono „Great Ormond Street“ ligoninės neurologės:

„Miegas ir epilepsija yra glaudžiai susiję procesai. Kai smegenys pereina į gilaus miego fazę, jos tampa jautresnės elektriniams iškrovimams. Štai kodėl daugelis epilepsijos priepuolių įvyksta būtent naktį.“
(Journal of Neurology, 2021 m.)

Trumpai tariant, traukuliai miegant tampa pavojingi tada, kai trunka per ilgai, dažnai kartojasi arba sutrikdo kvėpavimą.
Tokiais atvejais reikalingas medicininis įvertinimas ir galimai gydymas vaistais, kad būtų išvengta komplikacijų.

Diagnostika ir gydymas

Traukuliai miegant dažnai reikalauja tikslaus ir nuoseklaus ištyrimo, nes jų priežastys gali būti įvairios – nuo lengvų miego sutrikimų iki epilepsijos ar neurologinių pažeidimų.
Diagnozės tikslas – nustatyti, ar traukuliai kyla dėl smegenų elektrinės veiklos sutrikimo, ar tai kiti miego reiškiniai, imituojantys traukulius.

Gydymo procesas visada pradedamas nuo išsamios anamnezės, t. y. paciento apklausos apie priepuolius, jų laiką, trukmę, miego kokybę, galimus stresorius, vaistus ar alkoholio vartojimą.

Kaip aiškina dr. Gregory L. Krauss, neurologas iš „Johns Hopkins“ ligoninės:

„Svarbiausia – užfiksuoti įvykį. Daug traukulių miegant lieka nepastebėti, todėl miego tyrimai ir EEG padeda atskleisti paslėptas epilepsijos formas.“
(Johns Hopkins Neurology, 2020 m.)

Pagrindiniai diagnostikos metodai

Prieš pateikiant lentelę, verta paminėti, kad tyrimų tikslas yra ne tik patvirtinti traukulius, bet ir suprasti jų kilmę – ar tai centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimas, ar išoriniai veiksniai (pvz., stresas, vaistai).

Gydymo principai

Traukulių miegant gydymas priklauso nuo jų priežasties. Jei priežastis – epilepsija, skiriami antiepilepsiniai vaistai, pvz., levetiracetamas, lamotriginas ar valproatas.
Jei priepuoliai kyla dėl miego trūkumo ar streso, pagrindinis gydymo būdas – miego higienos gerinimas, streso mažinimas ir kofeino ar alkoholio ribojimas prieš miegą.

Kai kuriais atvejais gydytojai rekomenduoja elgesio terapiją ar net melatonino papildus, kad būtų stabilizuotas miego ciklas.

Kaip pabrėžia dr. Anna Serafini, neurologė iš Romos Sapienza universiteto:

„Tinkamai parinktas gydymas leidžia daugumai pacientų sugrįžti prie normalaus miego. Naktiniai traukuliai neturėtų būti laikomi tabu tema – juos galima efektyviai kontroliuoti.“
(Sleep Medicine Reviews, 2022 m.)

Gydytojo komentaras

Kaip pažymi prof. dr. José Miró, neurologas iš Barselonos universiteto ligoninės ir Europos epileptologų asociacijos narys:

„Traukuliai miegant – viena dažniausiai neįvertinamų neurologinių būklių. Dalis pacientų daugelį metų gyvena manydami, kad kenčia nuo nemigos ar panikos priepuolių, nors iš tiesų tai naktinė epilepsijos forma. Kuo anksčiau atliekamas EEG tyrimas, tuo didesnė sėkmės tikimybė sustabdyti priepuolius.“
(European Neurology Journal, 2021 m.)

Profesorius pabrėžia, kad miegas yra ne tik poilsio, bet ir aktyvios smegenų veiklos fazė. Naktį neuronai perdirba informaciją ir kartais sukelia netikėtą elektrinį disbalansą, ypač jei yra genetinis ar struktūrinis polinkis.
Tokie traukuliai dažniausiai būna trumpi ir praeinantys, tačiau, jei kartojasi, visada reikalauja medicininės priežiūros.

„Miego metu atsirandantys traukuliai nėra pavojingi, kol jie tinkamai diagnozuojami ir kontroliuojami. Blogiausias sprendimas – ignoruoti simptomus, nes jie retai praeina savaime.“

Šis komentaras atspindi dabartinį neurologijos požiūrį: naktiniai traukuliai nėra išimtis, o viena iš epilepsijos ar nervinės disfunkcijos formų, kuriai šiuolaikinė medicina turi veiksmingus sprendimus.

Žmonių atsiliepimai

Rasa, 38 m., Kaunas:
„Kelerius metus pabusdavau naktį su labai stipriu širdies plakimu ir rankų trūkčiojimais. Galvojau, kad tai panikos priepuoliai. Kai gydytoja pasiūlė EEG, paaiškėjo, kad tai naktinė epilepsija. Po gydymo vaistais simptomai visiškai dingo.“

Tomas, 41 m., Vilnius:
„Žmona pastebėjo, kad naktimis trumpam sustingstu ir garsiai iškvepiu. Aš pats nieko neprisimindavau. Po tyrimų paaiškėjo, kad tai traukuliai miegant. Dabar vartoju paskirtus vaistus ir miegu ramiai.“

Evelina, 29 m., Šiauliai:
„Ilgai manydavau, kad tiesiog blogai miegu – vis pabusdavau pavargusi. Tik miego tyrimas parodė, kad per naktį kelis kartus patiriu trumpus priepuolius. Po gydymo miego kokybė pasikeitė visiškai.“

Marius, 45 m., Klaipėda:
„Naktiniai traukuliai mane labai gąsdino, nes kartą pabudau ant grindų. Po vizito pas neurologą ir EEG tyrimo supratau, kad tai nėra pavojinga, jei laikaisi gydymo plano. Svarbiausia – nevengti tyrimų.“

Diana, 33 m., Panevėžys:
„Po nėštumo pradėjau naktimis pabusti su kūno trūkčiojimais. Maniau, kad tai nuo nuovargio, bet neurologė patvirtino – tai epilepsijos forma. Dabar gydymas leidžia vėl ilsėtis normaliai.“

Šie pasakojimai parodo, kad traukulius miegant dažnai sunku atpažinti be medicininės pagalbos, tačiau diagnozavus priežastį, gyvenimo kokybė pagerėja iš esmės.
Svarbiausia – nestigmatizuoti būklės ir laiku kreiptis į gydytoją.

Dažniausiai užduodami klausimai apie traukulius miegant