Stazinis širdies nepakankamumas: kas tai ir kaip kontroliuoti šią būklę?

Stazinis širdies nepakankamumas – tai lėtinė, dažnai visą gyvenimą trunkanti būklė, kai širdis nebesugeba pumpuoti kraujo taip efektyviai, kaip turėtų. Dėl to organai negauna pakankamai deguonies, o organizme pradeda kauptis skysčiai. Ši diagnozė nėra nuosprendis – tinkamai gydant ir keičiant gyvenimo būdą galima ne tik stabilizuoti būklę, bet ir gyventi visavertį gyvenimą.

Kas yra stazinis širdies nepakankamumas?

Stazinis širdies nepakankamumas (ŠN) – tai būklė, kai širdis nesugeba pumpuoti pakankamai kraujo, kad patenkintų kūno poreikius. Širdis gali būti per silpna, standi arba abu veiksniai gali pasireikšti vienu metu. Dėl šios priežasties dalis kraujo lieka širdyje ar kraujagyslėse, o organizme kaupiasi skysčiai – ypač plaučiuose, kojose ir pilve.

Pasak prof. John McMurray, kardiologo iš Glazgo universiteto (JK):

„Stazinis širdies nepakankamumas nėra vien širdies problema – tai viso organizmo iššūkis. Kuo anksčiau jis atpažįstamas, tuo geresnė ilgalaikė prognozė

Kodėl ši būklė atsiranda?

Stazinį širdies nepakankamumą dažniausiai sukelia ilgametės širdies ar kraujagyslių ligos: aukštas kraujospūdis, infarktas, širdies vožtuvų problemos ar širdies raumens pažeidimai. Kiti veiksniai – nutukimas, cukrinis diabetas, lėtinis stresas, rūkymas ir fizinio aktyvumo stoka – taip pat prisideda prie širdies silpnėjimo.

Pagrindiniai simptomai ir kada kreiptis į gydytoją

Stazinis širdies nepakankamumas dažnai vystosi lėtai, todėl daugelis žmonių ilgą laiką nejaučia rimtų pokyčių. Tačiau pirmieji signalai gali pasirodyti dar prieš ligai smarkiai progresuojant. Kuo anksčiau jie atpažįstami, tuo lengviau kontroliuoti šią būklę ir išvengti komplikacijų.

Dažniausi požymiai

1. Dusulys: pirmiausia jis atsiranda fizinio krūvio metu – lipant laiptais, einant į kalną ar po ilgesnio pasivaikščiojimo. Vėliau žmogus pradeda dusti ir ramybės būsenoje, ypač gulint. Tai vienas ankstyviausių širdies silpnumo požymių.
2. Kojų ir čiurnų tinimai: kai širdis nepajėgia efektyviai pumpuoti kraujo, skysčiai kaupiasi kūno apačioje. Vakare kojos tampa sunkios, batai ankštesni, o spaudimo pojūtis stiprėja.
3. Nuolatinis nuovargis: sumažėjus kraujotakai, audiniai gauna mažiau deguonies – žmogus greičiau pavargsta, net atlikdamas kasdienes užduotis.
4. Naktinis kosulys ar dusulys gulint: guldantis pacientas gali pradėti dusti, nes skysčiai kaupiasi plaučiuose. Tai klasikinis širdies nepakankamumo požymis.
5. Greitas širdies plakimas: širdis bando kompensuoti sumažėjusį kraujo kiekį greičiau dirbdama, todėl pacientas gali jausti stiprų, kartais nereguliarų plakimą net ramybėje.

„Pacientai dažnai pripranta prie simptomų progresavimo ir pradeda manyti, kad tai – natūralus senėjimo procesas. Bet širdis visada duoda ženklus anksčiau, nei liga tampa pavojinga,“ – sako kardiologė dr. Karen Sliwa, Pasaulinės širdies federacijos prezidentė.

Kada kreiptis į gydytoją

Į šeimos gydytoją ar kardiologą reikėtų kreiptis, jei pastebite bent kelis iš šių požymių:

• Dusulys stiprėja, net atliekant įprastus veiksmus,
• Kojų tinimas didėja arba plinta į pilvą,
• Svoris per kelias dienas padidėja daugiau nei dviem kilogramais – tai rodo skysčių kaupimąsi,
• Kosulys ar naktinis dusulys tampa nuolatiniai,
• Atsiranda krūtinės skausmas, šaltas prakaitas ar galvos svaigimas.

Jei šie simptomai progresuoja ar pasireiškia staiga, būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.

Diagnostika

Norint nustatyti stazinį širdies nepakankamumą, svarbu ne tik įvertinti simptomus, bet ir atlikti tikslius tyrimus. Jie padeda išsiaiškinti, kiek susilpnėjusi širdies siurbiamoji funkcija, ar nėra širdies raumens, vožtuvų ar kraujagyslių pažeidimų.

Diagnozė remiasi kelių sričių duomenimis: klinikine apžiūra, instrumentiniais tyrimais ir laboratoriniais rodikliais. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo didesnės galimybės kontroliuoti ligos eigą.

„Echokardiograma išlieka svarbiausias tyrimas diagnozuojant širdies nepakankamumą – ji parodo, kiek kraujo širdis išstumia kiekvieno dūžio metu,“ – pažymi prof. Clyde W. Yancy, kardiologas iš Northwestern universiteto (JAV).

Šie tyrimai leidžia ne tik nustatyti diagnozę, bet ir įvertinti ligos sunkumą. Jei širdies raumuo pumpuoja mažiau nei 40 % normalaus kraujo tūrio, diagnozuojamas sistolinis širdies nepakankamumas. Jei širdis susitraukinėja pakankamai stipriai, bet nesugeba atsipalaiduoti – kalbama apie diastolinį širdies nepakankamumą.

Tokie tyrimai taip pat padeda atskirti širdies nepakankamumą nuo kitų ligų, galinčių sukelti dusulį ar tinimus, pavyzdžiui, plaučių ligų ar inkstų sutrikimų.

Gydymas ir gyvenimo būdas

Stazinio širdies nepakankamumo gydymas visada yra ilgalaikis procesas, apimantis vaistų vartojimą, mitybos koregavimą ir gyvenimo būdo pokyčius. Pagrindinis tikslas – sumažinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir sustabdyti širdies funkcijos blogėjimą.

Vaistai

Pirmiausia gydytojai skiria vaistus, kurie padeda sumažinti širdies apkrovą ir pagerinti kraujo apytaką:

• AKF inhibitoriai (pvz., enalaprilis, ramiprilis) – plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį ir apsaugo širdies raumenį.
• Beta adrenoblokatoriai (pvz., bisoprololis, metoprololis) – lėtina širdies ritmą, leidžia širdžiai pailsėti ir dirbti efektyviau.
• Diuretikai – padeda pašalinti perteklinius skysčius, mažina tinimus ir dusulį.
• ARNI grupės vaistai (pvz., sakubitrilis/valsartanas) – naujesnės kartos preparatai, mažinantys hospitalizacijų skaičių ir mirtingumą.

„Širdies nepakankamumo gydymas – tai ne vien tablečių klausimas. Tai disciplina, kai kiekvienas paciento sprendimas, net ką jis valgo ar kaip ilsisi, turi įtakos širdžiai,“ – pabrėžia prof. Clyde W. Yancy, kardiologas iš Northwestern universiteto (JAV).

Gyvenimo būdo koregavimas

Be vaistų, labai svarbu koreguoti kasdienius įpročius: riboti druskos kiekį iki 2–3 g per dieną, sekti svorį, vengti alkoholio, mesti rūkyti, palaikyti reguliarų, bet lengvą fizinį aktyvumą (pvz., vaikščiojimas, plaukimas).

Tinkamai prižiūrint širdies būklę, daugelis pacientų gali gyventi dešimtmečius su minimaliais simptomais.

Tinkamai laikantis gydytojo plano, pacientas gali ženkliai pagerinti savo savijautą ir gyvenimo trukmę. Gydymas nėra laikinas sprendimas – tai nuoseklus procesas, kuriame svarbi kiekviena detalė: nuo kasdienės mitybos iki miego režimo.

Kada reikalinga skubi pagalba

Nors stazinis širdies nepakankamumas dažniausiai yra lėtinė, kontroliuojama būklė, kartais ji gali staiga paūmėti. Tokiais atvejais reikalinga neatidėliotina medicininė pagalba. Pacientas arba jo artimieji turi žinoti, kokie simptomai signalizuoja, kad situacija tampa pavojinga gyvybei.

Pavojingi simptomai, kurių negalima ignoruoti

1. Staigus, stiprėjantis dusulys – kai žmogui sunku kvėpuoti net sėdint, arba dusulys atsiranda staiga, ypač naktį,
2. Krūtinės skausmas ar spaudimas, plintantis į kairę ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį,
3. Greitas svorio padidėjimas – daugiau kaip 2 kilogramai per 2–3 dienas, rodo, kad organizme kaupiasi skysčiai,
4. Išreikštas kojų, pėdų ar pilvo tinimas, kuris stiprėja net ir vartojant diuretikus,
5. Alpimas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas ar stiprus silpnumas,
6. Pamėlę lūpos ar pirštai, rodantys, kad kraujyje trūksta deguonies.

Tokie simptomai gali reikšti ūminį širdies nepakankamumo paūmėjimą ar net gresiantį infarktą.
Svarbiausia taisyklė – ne laukti, o reaguoti. Kiekviena minutė tokiais atvejais svarbi.

„Pacientai, kurie delsia kreiptis į pagalbą, dažnai į ligoninę patenka per vėlai. Net jei abejojate, geriau paskambinti 112 ir pasitarti, nei rizikuoti,“ – pabrėžia dr. Peter Carson, kardiologas iš Vašingtono universiteto (JAV).

Ką daryti, kol atvyksta medikai

• Atsisėskite ir stenkitės išlaikyti ramią padėtį,
• Atlaisvinkite drabužius, kurie veržia krūtinę ar kaklą,
• Jei gydytojas yra paskyręs nitrogliceriną, naudokite jį pagal instrukciją (po liežuviu, ne daugiau kaip 3 tabletes per 15 minučių),
• Neužmirškite pasiimti su savimi vaistų sąrašo ir paskutinių tyrimų rezultatų – tai padės gydytojams veikti greičiau.

Profilaktika ir stebėjimas

Širdies nepakankamumas nėra būklė, kurią galima tiesiog „išgydyti“ – ją reikia nuolat stebėti ir valdyti. Tinkama profilaktika bei savikontrolė padeda išvengti paūmėjimų, hospitalizacijų ir užtikrina, kad širdis dirbtų kuo efektyviau.

Kiekvienas pacientas, gyvenantis su šia diagnoze, turėtų tapti aktyviu savo sveikatos dalyviu, o ne pasyviu stebėtoju. Daug ką galima padaryti namuose, jei laikomasi kelių svarbių principų.

1. Svorio stebėjimas

Staigus kūno svorio padidėjimas – vienas pirmųjų ženklų, kad organizme kaupiasi skysčiai.
Rekomenduojama svertis kiekvieną rytą tuo pačiu metu, užsirašyti rodmenis ir atkreipti dėmesį, jei svoris per kelias dienas padidėja daugiau nei dviem kilogramais.

2. Kraujospūdžio ir pulso kontrolė

Sumažėjęs ar padidėjęs kraujospūdis, nereguliarus pulsas gali signalizuoti, kad širdies veikla nestabili. Naudinga turėti kraujospūdžio matuoklį namuose ir registruoti duomenis bent kelis kartus per savaitę.

„Net 70 % pacientų gali išvengti paūmėjimų, jei laiku pastebi mažus savo būklės pokyčius,“ – teigia prof. Gregg Fonarow, kardiologas iš Kalifornijos universiteto (JAV).

3. Mityba ir skysčių balansas

• Ribokite druską – ji sulaiko vandenį organizme ir apkrauna širdį,
• Venkite pusfabrikačių, rūkyto maisto, sūrių užkandžių,
• Gerkite tiek skysčių, kiek rekomenduoja gydytojas – dažniausiai iki 1,5–2 litrų per dieną,
• Įtraukite į racioną vaisių, daržovių, liesos mėsos, žuvies ir produktų, turinčių kalio bei magnio.

4. Fizinė veikla

Lengvas fizinis aktyvumas padeda palaikyti širdies tonusą ir nuotaiką.
Rekomenduojami pasivaikščiojimai, plaukimas, važiavimas dviračiu ramiu tempu 4–5 kartus per savaitę po 30 minučių.
Svarbiausia – vengti pervargimo ir klausyti savo kūno signalų.

5. Miegas ir poilsis

Miego trūkumas ar nerimas didina širdies apkrovą. Stenkitės miegoti bent 7–8 valandas per naktį, eiti miegoti tuo pačiu metu ir vengti sunkaus maisto prieš pat miegą.

Tinkamai prižiūrint savo sveikatą, širdies nepakankamumas tampa valdoma būkle, o ne nuolatine grėsme. Daugeliui pacientų pavyksta metų metus gyventi visavertį gyvenimą – keliauti, sportuoti ir dirbti, jei tik laikomasi gydymo plano bei savistabos rekomendacijų.

Žmonių patirtys

Jonas, 62 m., Kaunas:
„Kai išgirdau diagnozę, buvau įsitikinęs, kad tai pabaiga. Bet po metų gydymo dusulys sumažėjo, o dabar net vaikštau po kelis kilometrus per dieną.“

Aldona, 70 m., Vilnius:
„Svarbiausia – klausyti gydytojo ir nepertraukti vaistų. Kai pradėjau svertis kasdien ir mažiau vartoti druskos, tinimai dingo.“

Povilas, 55 m., Šiauliai:
„Anksčiau maniau, kad tai liga tik senjorams. Bet dabar suprantu – širdį reikia saugoti kasdien, net jei jautiesi gerai.“

Dažniausiai užduodami klausimai apie stazinį širdies nepakankamumą