Sąnarių artrozė: kas tai ir kaip gydyti

Sąnarių artrozė, dar vadinama osteoartritu, yra viena dažniausių lėtinių sąnarių ligų pasaulyje. Ji paveikia milijonus žmonių ir lemia ne tik skausmą, bet ir judėjimo ribotumą, gyvenimo kokybės sumažėjimą. Ši būklė vystosi pamažu – nuo kremzlės nusidėvėjimo iki sąnario deformacijos.

Laiku atpažinti simptomus ir pradėti gydymą yra labai svarbu, nes ankstyvos priemonės gali sulėtinti ligos eigą ir išvengti operacijos.

Kas yra sąnarių artrozė (osteoartritas)

Sąnarių artrozė – tai lėtinė degeneracinė liga, pažeidžianti kremzlę, kuri dengia kaulų galus sąnariuose. Laikui bėgant kremzlė plonėja, sąnario skystis praranda klampumą, o kaulai pradeda trintis vienas į kitą. Dėl to atsiranda skausmas, sąstingis ir judesių ribotumas.

Artrozė dažniausiai pažeidžia kelius, klubus, stuburo smulkiuosius sąnarius ir rankas.
Liga labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau vis dažniau diagnozuojama ir jaunesniems – ypač po traumų ar intensyvaus sporto.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, osteoartritas paveikia apie 7–10 % pasaulio gyventojų, o po 60 metų jo simptomus turi kas trečias žmogus.

„Osteoartritas yra viso sąnario liga, apimanti ne tik kremzlę, bet ir kaulus, raiščius, sinovinę membraną bei aplinkinius raumenis. Tai ne vien nusidėvėjimas, o aktyvus biologinis procesas,“ – aiškina dr. David T. Felson, reumatologas iš Bostono universiteto medicinos mokyklos.

Ši liga vystosi lėtai, tačiau tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos gali sustabdyti progresavimą ir išvengti negalios.

Pagrindiniai sąnarių artrozės simptomai

Sąnarių artrozės požymiai dažnai prasideda nepastebimai. Pirmieji simptomai gali atrodyti kaip laikinas diskomfortas ar „nuovargis“ po fizinio krūvio, tačiau laikui bėgant jie stiprėja ir ima trukdyti kasdienėms veikloms.

Pagrindinis simptomas – skausmas, kuris iš pradžių pasireiškia tik judant, o vėliau gali atsirasti ir ramybės metu. Prie jo dažnai prisideda sąstingis (ypač rytais), traškėjimas, patinimas ir judesių ribotumas.

Skausmas dažnai sustiprėja po intensyvios veiklos ar ilgo stovėjimo, o palengvėja ilsintis. Kai kuriems žmonėms simptomai sustiprėja vėsiu ir drėgnu oru.

„Tipiškas osteoartrito skausmas yra mechaninis – jis didėja judant ir mažėja ramybėje. Tai padeda jį atskirti nuo uždegiminių ligų, kur skausmas labiausiai vargina naktį,“ – pažymi prof. Marc C. Hochberg, reumatologas iš Merilando universiteto medicinos centro (JAV).

Artrozės raidos stadijos

Kiekviename etape pažeidimas progresuoja, todėl gydymo taktika keičiasi. Pirmose stadijose galima sustabdyti ligos eigą, o vėlesnėse dažnai reikalingas invazinis gydymas.

Simptomų stiprumas ne visada atitinka kremzlės pažeidimo laipsnį – kai kurie pacientai net ir esant pažengusiai artrozei gali jaustis pakankamai gerai, jei aktyviai rūpinasi sąnariais, laikosi svorio ir reguliariai juda.

„Fizinis aktyvumas – tai vienas geriausių vaistų nuo artrozės. Net trumpi pasivaikščiojimai ar vandens pratimai gali žymiai sumažinti sąnarių skausmą,“ – teigia dr. Philip Conaghan, reumatologas iš Lydso universiteto (JK), remdamasis Europos reumatologų lygos (EULAR) rekomendacijomis.

Kas sukelia sąnarių artrozę

Sąnarių artrozė yra kompleksinė liga, kurios atsiradimą lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių. Tai nėra vien „amžiaus liga“ – nors su amžiumi rizika didėja, artrozė gali išsivystyti ir jaunesniems žmonėms dėl traumų, genetinio polinkio ar net netaisyklingos kūno mechanikos.

Pagrindinė priežastis – sąnarinės kremzlės nusidėvėjimas, tačiau šį procesą pagreitina įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai.

Dažniausios artrozės priežastys:

• Amžius: kremzlės regeneracijos gebėjimas su metais silpnėja, o sąnario skystis praranda elastingumą.
• Antsvoris: kiekvienas papildomas kilogramas sukuria papildomą apkrovą kelių ir klubų sąnariams.
• Traumos: menisko, raiščių ar sąnario paviršiaus pažeidimai – dažna priežastis, kodėl artrozė atsiranda jauname amžiuje.
• Paveldimumas: kai kurios genetinės variacijos lemia silpnesnę kremzlės struktūrą arba pakitusį kolageno sintezės procesą.
• Profesinė veikla: darbas, susijęs su nuolatiniu tupėjimu, svorių kėlimu ar vibracija, didina riziką.
• Hormoniniai pokyčiai: moterys po menopauzės serga dažniau dėl estrogenų sumažėjimo, kuris veikia kremzlės medžiagų apykaitą.
• Netaisyklinga laikysena ir kūno mechanika: pavyzdžiui, plokščiapėdystė arba kelių ašies nukrypimai (X ar O forma) sukelia netolygų krūvio pasiskirstymą.

„Osteoartrito priežastys yra daugialypės. Be amžiaus, svarbus vaidmuo tenka ir mikrotraumoms, kurios kasdien kaupiantis lemia kremzlės ląstelių žūtį. Tai lėtas, bet negrįžtamas procesas,“ – aiškina dr. Ali Guermazi, radiologas ir osteoartrito tyrimų specialistas iš Bostono universiteto medicinos mokyklos.

Rizikos veiksnių palyginimas

Toliau pateikta lentelė padeda suprasti, kurie veiksniai yra labiausiai susiję su artrozės atsiradimu ir kaip jie paveikia ligos progresavimą.

„Net jei yra genetinis polinkis, sąnarių artrozė nėra neišvengiama. Gyvenimo būdas, svorio kontrolė ir judėjimas yra trys kertiniai dalykai, galintys sulėtinti ligos eigą,“ – pabrėžia dr. Philip Conaghan, Lydso universiteto reumatologijos profesorius (JK).

Tinkamas požiūris leidžia išlaikyti sąnarius sveikus daugelį metų, net ir turint paveldimą polinkį.

Sąnarių artrozės gydymo būdai

Artrozės gydymas – tai ne vien vaistų vartojimas. Tai kompleksinis procesas, apimantis fizinį aktyvumą, svorio kontrolę, skausmo valdymą, kineziterapiją ir, kai reikia, chirurginį gydymą. Tik derinant šias priemones galima pasiekti ilgalaikį pagerėjimą.

„Sąnarių artrozės gydymas yra kaip simfonija – nė viena priemonė neveikia atskirai, bet kartu jos sukuria darnų rezultatą,“ – sako prof. Marc C. Hochberg, reumatologas iš Merilando universiteto medicinos centro (JAV).

Kiekvienam pacientui gydymo planas turi būti individualus. Vieniems užtenka pratimų ir fizioterapijos, kitiems reikia injekcijų ar net operacijos.

Pagrindiniai gydymo metodai

Toliau pateikiama lentelė apibendrina dažniausiai taikomas gydymo priemones, jų paskirtį ir taikymo sritis.

„Svarbiausia yra aktyvus gydymas, o ne laukimas. Jei žmogus juda, stiprina raumenis, mažina svorį – progresą galima sulėtinti net keleriais metais,“ – pabrėžia dr. Philip Conaghan, Lydso universiteto reumatologas (JK).

„Kai artrozė tampa pažengusi ir skausmas nuolat trukdo gyventi, operacija gali visiškai atkurti judrumą. Šiuolaikiniai sąnario endoprotezai tarnauja 15–20 metų,“ – teigia dr. David W. Murray, Oksfordo ortopedijos centro chirurgas (JK).

Sąnarių artrozės gydymo privalumai ir trūkumai

Kiekvienas gydymo būdas turi savo stipriąsias puses ir ribotumus. Svarbiausia – pasirinkti tinkamiausią metodų derinį pagal ligos stadiją, paciento amžių, fizinį aktyvumą ir bendrą sveikatos būklę.

„Artrozės gydymo tikslas – ne tik sumažinti skausmą, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę bei išlaikyti sąnario funkciją kuo ilgiau. Tinkamas požiūris leidžia išvengti ankstyvo endoprotezavimo,“ – pabrėžia dr. Ali Guermazi, Bostono universiteto medicinos mokyklos profesorius.

Toliau pateikiamas privalumų ir trūkumų palyginimas:

Gydymo sėkmė visada priklauso nuo kompleksiškumo. Vien tik tabletės ar injekcijos nepakeis judėjimo, o fizinis aktyvumas be tinkamo poilsio ar vaistų gali padidinti uždegimą. Būtent todėl artrozės gydymas – tai tarsi nuolatinė pusiausvyros paieška tarp krūvio ir poilsio.

„Kiekvienas pacientas turėtų suvokti, kad gydymas yra procesas. Jis reikalauja laiko, bendradarbiavimo su specialistais ir realių lūkesčių,“ – akcentuoja prof. Marc Hochberg, vienas iš Amerikos reumatologijos koledžo osteoartrito gairių bendraautorių.

Gyvenimo būdo rekomendacijos sergant artroze

Gyvenimo būdo korekcijos yra kertinis artrozės gydymo ir prevencijos pagrindas. Net ir taikant vaistus ar injekcijas, be kasdienių įpročių keitimo ligos eiga retai stabilizuojama. Reguliarus judėjimas, tinkama mityba ir kūno svorio kontrolė gali sumažinti sąnarių apkrovą iki 40 %.

„Jei sąnariai nejudės – jie sustings. Judėjimas yra geriausias kremzlės maistas, nes jis skatina sąnarinio skysčio cirkuliaciją,“ – sako dr. David Hunter, reumatologas ir Sidnėjaus universiteto profesorius (Australija), osteoartrito tyrimų specialistas.

Gydytojų komentarai ir pacientų atsiliepimai

Sergantieji sąnarių artroze dažnai mano, kad ši liga yra neišvengiama senėjimo pasekmė. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad ankstyvas reagavimas ir aktyvus gydymas gali pakeisti ligos eigą.

„Osteoartritas nėra tik natūralus senėjimo procesas. Tai lėtinė, tačiau valdoma liga. Tinkamas požiūris ir gydymas gali padėti išlaikyti mobilumą daugelį metų,“ – teigia prof. David T. Felson, Bostono universiteto reumatologas.

„Svarbu, kad pacientai nenumotų ranka. Judėjimas ir svorio kontrolė yra tokie pat svarbūs kaip ir vaistai. Kremzlė maitinasi per judesį – todėl neveiklumas ją alina,“ – akcentuoja prof. Philip G. Conaghan, Lydso universiteto reumatologijos profesorius (JK).

„Daug pacientų grįžta prie aktyvios veiklos net po pažengusios artrozės gydymo. Hialurono injekcijos, fizioterapija ir raumenų stiprinimas gali duoti puikių rezultatų, jei pacientas laikosi plano,“ – priduria dr. Ali Guermazi, Bostono universiteto Medicinos mokyklos profesorius.

Pacientų atsiliepimai

Pacientų patirtys rodo, kad net pažengusios stadijos artrozės atveju įmanoma gyventi aktyviai ir be nuolatinio skausmo, jei taikomas kompleksinis gydymas.

Pacientų pasakojimai atspindi vieną bendrą tiesą: aktyvus požiūris visada duoda rezultatą. Tie, kurie įtraukia kineziterapiją, baseino pratimų terapiją ir mitybos pokyčius, pasiekia ženkliai geresnę savijautą nei tie, kurie pasikliauja vien vaistais.

„Pacientai dažnai nustemba, kad skausmą gali sumažinti ne tabletės, o judėjimas. Toks pokytis reikalauja psichologinės drąsos, bet tai – tikras kelias į pagerėjimą,“ – komentuoja dr. Sarah J. Thompson, reumatologė iš JK.

Dažniausiai užduodami klausimai apie sąnarių artrozę