Reaktyvinis artritas: kaip jį atpažinti po infekcijos?

Reaktyvinis artritas (ReA) yra uždegiminė sąnarių liga, kuri prasideda praėjus kelioms savaitėms po infekcijos. Dažniausiai tai būna žarnyno, šlapimo takų ar lytiniu keliu plintančios infekcijos. Ši liga neretai užklumpa netikėtai: žmogus jau mano pasveikęs, tačiau staiga atsiranda sąnarių skausmas, tinimas, akių paraudimas ar šlapinimosi pokyčiai.

Kadangi reaktyvinis artritas gali būti laikinas ir praeiti savaime, dalis žmonių jį supainioja su paprastomis peršalimo komplikacijomis ar atsitiktiniu sąnario uždegimu. Vis dėlto ši būklė reikalauja išsamaus įvertinimo, nes netinkamai gydoma gali sugrįžti arba pereiti į lėtinę formą.

Kas yra reaktyvinis artritas?

Reaktyvinis artritas yra uždegiminė liga, kuri atsiranda kaip imuninės sistemos reakcija į persirgtą infekciją. Tai reiškia, kad pats sąnarys nėra infekuotas — uždegimą sukelia persitvarkiusi imuninė sistema, kuri tarsi „supainioja taikinį“ ir puola nuosavus audinius.

Ši liga priklauso spondiloartritų grupei — tai autoimuniniai artritai, kurie gali paveikti ne tik sąnarius, bet ir entezes (sausgyslių prisitvirtinimo vietas), akis ar net odą.

Reaktyvinis artritas gali prasidėti staiga. Žmogus dažnai jaučiasi visiškai pasveikęs po apsinuodijimo maistu ar lytinių takų infekcijos, bet po 2–3 savaičių prasideda sąnarių skausmas, tinimas ar akių uždegimas.

Reumatologė dr. Marinka Twilt (Alberta Children’s Hospital) yra pasakiusi:

„Reaktyvinis artritas yra imuninės sistemos atsako klaida — organizmas išmoksta kovoti su infekcija, bet kartais šis atsakas nukrypsta į sąnarius.“

Liga gali būti trumpalaikė, tačiau daliai žmonių ji kartojasi ar tęsiasi ilgiau, ypač jei yra genetinis HLA-B27 žymuo.

Kokios infekcijos jį sukelia?

Reaktyvinis artritas atsiranda ne dėl pačių sąnarių infekcijos, o dėl to, kad imuninė sistema sureaguoja į persirgtą infekciją ir išlieka aktyvi net tada, kai ji jau turėtų nusiraminti. Ši liga yra tarsi „uždelsta pasekmė“, todėl svarbu suprasti, kokios infekcijos dažniausiai ją inicijuoja.

Žarnyno infekcijos

Viena dažniausių priežasčių — apsinuodijimas maistu ar bakterinės virškinamojo trakto infekcijos. Dažniausiai nustatomos:

• Salmonella
• Shigella
• Campylobacter
• Yersinia

Šios bakterijos pažeidžia žarnyno gleivinę, o išvalius infekciją imunitetas kartais lieka „įjungtas“, sukeldamas sąnarių uždegimą.

Lytiniu keliu plintančios infekcijos

Ypač žinoma reaktyvinio artrito priežastis — Chlamydia trachomatis. Tai infekcija, kuri dažnai būna besimptomė, todėl žmogus gali net nežinoti, kad ją turėjo. Po kelių savaičių nuo infekcijos pasireiškia kelio, čiurnos ar klubų sąnarių skausmas, akių uždegimas, šlapinimosi deginimas.

Kvėpavimo takų infekcijos

Kartais reaktyvinio artrito pradžia siejama su:

• Mycoplasma pneumoniae
• Chlamydophila pneumoniae
• virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis

Šios infekcijos sukelia imuninę reakciją, kuri vėliau gali persiduoti į sąnarius.

Kodėl imunitetas „persistengia“?

Ne visi, persirgę šiomis infekcijomis, suserga reaktyviniu artritu. Reikšmingą įtaką turi genetika, ypač HLA-B27 antigenas. Žmonės, turintys šį genetinį žymenį, daug dažniau patiria stipresnį ir ilgiau trunkantį sąnarių uždegimą po infekcijos.

Reumatologas dr. Christopher Ritchlin (University of Rochester), tyrinėjantis spondiloartritus, yra pastebėjęs:

„Uždegimas, kuris turėtų apsiriboti infekcija, kartais išplinta į sąnarius. Tai nėra pati infekcija — tai yra imuninės sistemos klaida.“

Dėl šios priežasties svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius sąnarių simptomus, atsirandančius po net ir nedidelės infekcijos.

Pagrindiniai reaktyvinio artrito simptomai

Reaktyvinis artritas dažniausiai prasideda praėjus 1–4 savaitėms nuo infekcijos, kai žmogus jaučiasi pasveikęs ir nesieja simptomų su ankstesne liga. Pojūčiai dažniausiai vystosi staiga — vieną dieną atsiranda skausmas, kitą jau juntamas sąnario tinimas ar akių sudirgimas. Simptomai gali būti įvairūs, nes liga paveikia ne tik sąnarius.

Sąnarių skausmas ir tinimas

Dažniausiai pažeidžiami kelių, čiurnų ir pėdų sąnariai. Skausmas būna aštrus, skausminga remtis koja, atsiranda paburkimas. Kartais būdingi ir vadinamieji „dešrelės formos“ pirštai, kai vienas pirštas ištinsta per visą ilgį.

Skausmas sausgyslių prisitvirtinimo vietose

Reaktyviniam artritui būdingas skausmas ne tik sąnariuose, bet ir entezėse — pavyzdžiui, Achilo sausgyslės srityje. Tai sukelia tempimą, jautrumą ar diskomfortą vaikštant.

Akių uždegimas

Akių simptomai pasireiškia dažniau, nei žmonės tikisi. Gali atsirasti:

• akių paraudimas,
• skausmas,
• jautrumas šviesai,
• neryškus matymas.

Tai gali būti konjunktyvitas arba rimtesnis — uveitas.

Šlapinimosi sutrikimai

Ypač tuomet, jei artritas susijęs su lytinių takų infekcija. Gali būti:

• deginimo pojūtis šlapinantis,
• dažnas noras šlapintis,
• spaudimas apatinėje pilvo dalyje.

Bendras negalavimas

Reaktyvinis artritas paveikia ir bendrą savijautą: žmogus gali jausti nuovargį, mažą karščiavimą, sumažėjusį apetitą ar bendrą silpnumą. Kartais šie simptomai pasireiškia dar prieš pradedant skaudėti sąnarius.

Migruojantys simptomai

Liga gali pasireikšti „banguojančiai“. Vieną savaitę skauda vieną sąnarį, kitą — jau kitą. Šis migruojantis pobūdis yra vienas iš požymių, leidžiančių įtarti reaktyvinį artritą.

Šis simptomų derinys — sąnariai, akys, šlapimo takai — sudaro klasikinį reaktyvinio artrito paveikslą, tačiau ne visi simptomai pasireiškia visiems pacientams.

Kaip atskirti reaktyvinį artritą nuo kitų artritų?

Reaktyvinis artritas turi savo specifinį požymių derinį, tačiau be aiškaus konteksto — buvusios infekcijos — jį lengva supainioti su kitomis sąnarių ligomis. Skirtumai svarbūs, nes nuo diagnozės priklauso ir gydymas.

Skirtumai nuo reumatoidinio artrito

Reumatoidinis artritas dažniausiai pažeidžia smulkius rankų ir kojų sąnarius simetriškai — t. y. skauda abi rankas ar abi pėdas. Reaktyvinis artritas veikia asimetriškai, dažniausiai tik kelis stambesnius sąnarius, dažniau apatines galūnes. Be to, ReA prasideda po infekcijos, o RA — be aiškaus sukėlėjo.

Skirtumai nuo podagros

Podagra pasireiškia labai staigiu, intensyviu skausmu, dažniausiai didžiojo kojos piršto sąnaryje. Reaktyvinis artritas neretai pažeidžia kelius, čiurnas ir turi lydinčių simptomų — akių uždegimą ar šlapinimosi pokyčius.

Skirtumai nuo osteoartrito

Osteoartritas progresuoja lėtai ir dažniausiai susijęs su sąnario susidėvėjimu. Reaktyvinis artritas atsiranda staiga, po infekcijos, su uždegiminiais požymiais — tinimu, karščiu, paraudimu.

Kad būtų aiškiau matyti skirtumus, informaciją pateikiu lentelėje:

Diagnostiniai tyrimai

Reaktyvinio artrito diagnozei neužtenka vien simptomų — gydytojui svarbiausia nustatyti ryšį su ankstesne infekcija ir patvirtinti, kad sąnarių uždegimas nėra kitos ligos pasekmė. Todėl tyrimai dažniausiai apima kelias sritis: kraują, šlapimą, mikrobiologinius pasėlius ir sąnarių vaizdinius tyrimus.

Kraujo tyrimai

Uždegiminiai rodikliai, tokie kaip CRB (C reaktyvus baltymas) ir ENG (eritrocitų nusėdimo greitis), padidėja daugumai pacientų. Jie parodo, kad organizmas kovoja su uždegimu. Kraujo tyrimuose taip pat gali būti tiriamas HLA-B27 genetinis žymuo, susijęs su sunkesne ir ilgiau trunkančia ligos eiga.

Infekcijos nustatymo tyrimai

Kadangi reaktyvinis artritas yra pasekmė, gydytojai ieško pačios pirminės infekcijos pėdsakų. Gali būti atliekami:

• šlapimo tyrimai ir PGR testai siekiant nustatyti chlamidijų ar kitų LPI,
• išmatų pasėliai ar PGR tyrimai, jei įtariama žarnyno infekcija,
• prireikus — gerklės ar nosiaryklės tepinėliai.

Net jei infekcija jau praėjo, diagnostiniai tyrimai padeda ją identifikuoti.

Sąnario ultragarsas ar echoskopija

Šie tyrimai leidžia pamatyti sąnario ertmę, įvertinti skysčio kiekį, sustorėjusią sąnario kapsulę, uždegimo požymius. Ultragarsas dažnai padeda patvirtinti artritą ankstyvoje stadijoje, kai rentgenas dar būna normalus.

Kada būtina reumatologo konsultacija?

Jeigu simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, atsiranda akių pažeidimas ar šlapinimosi sutrikimai, reumatologo įvertinimas tampa esminiu žingsniu. Ankstyvas gydymas padeda išvengti lėtinio uždegimo ir ilgalaikių komplikacijų.

Reumatologas dr. Jonathan Miner (Washington University) yra pastebėjęs:

„Reaktyvinis artritas gali atrodyti kaip atsitiktinis skausmas po infekcijos, bet jis turi aiškią autoimuninę logiką. Kuo anksčiau nustatome diagnozę, tuo lengviau kontroliuoti ligos eigą.“

Gydymas: ką daro medicina?

Reaktyvinio artrito gydymas priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: ar organizme dar yra aktyvios infekcijos, ir koks stiprus uždegimas paveikė sąnarius, akis ar šlapimo takus. Nors daliai pacientų liga praeina savaime, medicininis gydymas dažnai sutrumpina simptomų trukmę ir sumažina komplikacijų riziką.

Pradinis gydymas paprastai koncentruojasi į skausmo ir uždegimo mažinimą, o infekcijos atveju — į jos likučių pašalinimą. Kadangi ligos eiga gali būti banguojanti, prireikia individualaus gydymo plano.

Pagrindinės medicininio gydymo kryptys

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)

Tai dažniausias pirmasis pasirinkimas. Jie mažina skausmą, tinimą ir pagerina judrumą. Dažniausiai vartojami ibuprofenas, diklofenakas arba naproksenas.

Antibiotikai

Skiriami tik tuo atveju, jei nustatoma aktyvi bakterinė infekcija, ypač chlamidijos. Antibiotikai nepašalina paties artrito, bet užkerta kelią infekcijos progresavimui ir gali sumažinti atkryčių riziką.

Gliukokortikoidai

Jeigu vienas ar keli sąnariai itin patinę ir skausmingi, gydytojas gali suleisti steroidų tiesiai į sąnarį. Tai greitai sumažina uždegimą. Kartais skiriami geriami steroidai, tačiau trumpam laikotarpiui.

Fizioterapija ir reabilitacija

Judėjimo terapija padeda atkurti sąnario funkciją, stiprinti raumenis ir mažinti standumą. Fizioterapeutas parenka pritaikytus pratimus — per anksti grįžti prie intensyvios fizinės veiklos nerekomenduojama.

Ilgalaikio gydymo poreikis

Daugeliu atvejų reaktyvinis artritas trunka 3–6 mėnesius ir po to išnyksta. Tačiau daliai pacientų simptomai kartojasi. Tokiais atvejais gali būti taikomi ligą modifikuojantys vaistai (pvz., sulfasalazinas), kuriuos skiria tik reumatologas.

Žemiau pateikiamas pagrindinių gydymo metodų aprašymas aiškia ir mobiliems įrenginiams pritaikyta lentele:

Kaip padėti sau namuose?

Nors reaktyvinio artrito pagrindinis gydymas yra medicininis, daugelis žmonių pastebi, kad kasdieniai įpročiai smarkiai pagerina savijautą. Namų metodai nepašalina ligos priežasties, tačiau jie padeda sumažinti skausmą, standumą ir nuovargį. Svarbiausia — pasirinkti priemones, kurios atitinka ligos stadiją: paūmėjimo metu labiau tinka poilsis ir šaltis, o vėliau — švelnūs pratimai ir šiluma.

Šiluma ir šaltis

Paūmėjimo metu sąnarys būna karštas, patinęs ir jautrus. Tokiu atveju padeda šaltis — trumpi kompresai sumažina tinimą ir skausmą. Kai uždegimas aprimsta, į pagalbą pasitelkiama šiluma: ji atpalaiduoja raumenis, gerina kraujotaką ir mažina rytinį stingimą. Paprastos priemonės, tokios kaip šilti paketai, šilta vonia ar trumpi kontrastiniai dušai, tampa veiksmingu kasdieniu ritualu.

Poilsis ir judėjimo balansas

Per didelis aktyvumas gali pabloginti būklę, tačiau visiškas sąnarių nejudrumas taip pat kenkia. Reaktyvinio artrito metu svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą. Rekomenduojama trumpinti intensyvias veiklas, bet išlaikyti kasdienį lengvą judėjimą — trumpus pasivaikščiojimus, švelnų tempimą, lėtą mobilizaciją. Kai uždegimas sumažėja, fizioterapeuto rekomenduoti pratimai padeda atkurti jėgą ir stabilumą.

Mitybos rekomendacijos

Mityba negali išgydyti reaktyvinio artrito, tačiau tinkamas maistas gali sumažinti uždegimą ir pagerinti energijos balansą. Ypač naudingi:

• maisto produktai, turintys omega-3 riebalų rūgščių (žuvis, linų sėmenų aliejus),
• spalvotos daržovės ir vaisiai,
• liesi baltymai, kurie padeda palaikyti raumenų jėgą,
• pakankamas skysčių kiekis, jei yra buvusi žarnyno infekcija.

Svarbiausia vengti perdirbto, riebaus, labai saldaus maisto — jis gali sustiprinti uždegiminius procesus ir didinti nuovargį. Net ir nedideli pokyčiai kartais duoda juntamą rezultatą.

Kada gali padėti liaudiškos priemonės?

Kai kurios natūralios priemonės padeda sumažinti simptomus, nors jos negali pakeisti medicininio gydymo. Pavyzdžiui, švelnūs žolelių tepalai ar imbiero kompresai dažnai naudojami dėl šildomojo ir kraujotaką gerinančio poveikio. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į odos reakcijas ir nenaudoti stipriai dirginančių medžiagų ant patinusio ar karšto sąnario.

Kad būtų aišku, kada namų priemonės padeda, o kada gali pakenkti, tai apibendrinta šioje privalumų ir trūkumų dėžutėje:

Gydytojų komentarai

Reaktyvinis artritas yra viena tų būklių, apie kurias pacientai dažnai sužino tik susirgę — todėl gydytojų įžvalgos padeda suprasti, kaip svarbu laiku atpažinti simptomus ir tinkamai juos valdyti. Dauguma reumatologų sutaria, kad šios ligos esmė yra imuninės sistemos reakcija, todėl jos eiga gali būti nenuspėjama.

Reumatologė dr. Cassandra Calabrese (Cleveland Clinic), dažnai dirbanti su infekcinių ligų sukeltomis autoimuninėmis būklėmis, pabrėžia:

„Pacientams sunkiausia priimti tai, kad artritas prasideda tada, kai infekcija jau seniai praėjusi. Tačiau tai būtent ir yra reaktyvinio artrito esmė — delsiama imuninė reakcija.“

Reumatologas dr. Matthew Clark (Mayo Clinic) savo klinikinėje praktikoje mato daug atvejų, kai ligos pradžia būna netikėta:

„Tipinis pacientas ateina su skausmingu, patinusiu keliu ir sako: ‘Bet juk aš tik apsinuodijau maistu prieš tris savaites…’. Tai yra klasikinis reaktyvinio artrito scenarijus.“

Kitas specialistas, dr. Pierre Miossec (Lyon University), tyrinėjantis uždegiminius mechanizmus, yra teigęs:

„Reaktyvinis artritas dažnai yra laikinas, bet net trumpalaikis uždegimas gali palikti funkcinių pasekmių, jei nesuteikiamas laiku taikomas gydymas.“

Šie komentarai patvirtina, kad svarbiausia — atpažinti ligą anksti ir reaguoti į pirmuosius uždegimo požymius.

Žmonių atsiliepimai

Pacientų patirtys su reaktyviniu artritu dažnai skirtingos: vieni pasveiksta greitai, kiti patiria mėnesių ar metų trukmės bangavimą. Patirtys padeda suprasti, kaip realiai jaučiasi sergantys žmonės.

Aistė, 31 m.:
„Sąnariai pradėjo skaudėti praėjus maždaug dviem savaitėms po stiprios žarnyno infekcijos. Iš pradžių maniau, kad tai tiesiog pervargimas, bet po kelių dienų jau nebegalėjau normaliai lipti laiptais. Laiku patekau pas reumatologą — gydymas tikrai padėjo.“

Mantas, 42 m.:
„Man skausmas atsirado po chlamidijų infekcijos, apie kurią net nežinojau, kol nepradėjau tirti. Sunkiausia buvo tai, kad simptomai tarsi ‘keliaudavo’ iš vieno sąnario į kitą. Šaltis paūmėjimo metu padėjo labiau nei šiluma.“

Dovilė, 27 m.:
„Uždegimas buvo toks stiprus, kad net pabusdavau nuo skausmo naktį. Labiausiai bijojau, kad tai taps lėtine liga, bet po kelių mėnesių viskas aprimo. Dabar reguliariai sportuoju ir stebiu, kaip reaguoja sąnariai.“

Rimantas, 55 m.:
„Liga užklupo po apsinuodijimo maistu. Dėl akių uždegimo net teko nutraukti darbą kelioms dienoms. Gydytojai sakė, kad tai klasikinis reaktyvinis artritas. Laimei, dabar jaučiu tik retą diskomfortą.“

Šios istorijos patvirtina, kad nors liga gali būti bauginanti, tinkamas gydymas ir savistaba padeda daugeliui pacientų greitai grįžti į įprastą gyvenimą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie reaktyvinį artritą