Raudonos dėmės ant liežuvio – infekcija, alergija ar kita liga?
Raudonos dėmės ant liežuvio yra simptomas, kurį daugelis žmonių pastebi atsitiktinai ir neretai išsigąsta. Vienais atvejais jos yra visiškai nepavojingos ir laikinos, kitais – gali signalizuoti apie rimtesnes infekcijas ar sistemines ligas. Liežuvis yra svarbus diagnostinis organas, todėl bet kokie jo pokyčiai verti dėmesio.
„Liežuvio išvaizda gali daug pasakyti apie bendrą žmogaus sveikatą – nuo infekcijų iki vitaminų trūkumo ar autoimuninių ligų.“
– dr. Mark Griffiths, odontologas, Jungtinė Karalystė
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios dažniausios raudonų dėmių atsiradimo priežastys, kada jos pavojingos ir kokių veiksmų imtis pastebėjus tokius pakitimus.
- Kas tai? – Liežuvio gleivinės pakitimai, pasireiškiantys raudonomis dėmėmis ar ploteliais.
- Dažniausios priežastys. – Virusinės ir bakterinės infekcijos, alerginės reakcijos, grybelinės infekcijos, vitaminų trūkumas, autoimuninės ligos.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei dėmės nepraeina per 7–10 dienų, plinta, yra skausmingos arba atsiranda kartu su kitais simptomais (karščiavimu, bendru silpnumu).
- Gydymas. – Priklauso nuo priežasties: gali būti skiriami antibakteriniai, antigrybeliniai vaistai, vitaminų papildai ar alergijos gydymas.
- Prevencija. – Tinkama burnos higiena, subalansuota mityba, žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio) vengimas, reguliarūs odontologo vizitai.
Dažniausios raudonų dėmių ant liežuvio priežastys
Raudonos dėmės gali būti tiek visiškai nepavojingas reiškinys, tiek pirmasis rimtesnės ligos signalas. Jas padeda atskirti lydintys simptomai – skausmas, niežėjimas, deginimas ar bendri organizmo pokyčiai.
Infekcijos
Virusinės infekcijos (pvz., gripas, herpes simplex), bakterinės (pvz., streptokokinės anginos) ir grybelinės (candidozė) gali sukelti įvairius liežuvio gleivinės pakitimus. Tokiais atvejais raudonas dėmes dažnai lydi skausmas, deginimas, apnašos ar blogas burnos kvapas.
Alerginės reakcijos
Kontaktas su tam tikru maistu, vaistais, burnos skalavimo priemonėmis ar dantų pastomis gali išprovokuoti alerginį bėrimą liežuvyje. Dėmės paprastai būna lokalizuotos, niežtinčios ir atsiranda staiga.
Vitaminų ir mineralų trūkumas
B12, folio rūgšties ar geležies stoka neretai pasireiškia glositu – liežuvis tampa skausmingas, paraudęs, su dėmėmis ar įtrūkimais. Tai dažnai lydi bendras nuovargis, mažakraujystės požymiai.
Autoimuninės ligos
Kai kurios ligos, pavyzdžiui, raudonoji vilkligė ar lichen planus, taip pat gali sukelti liežuvio gleivinės pakitimus. Tokiais atvejais dėmės būna užsitęsusios ir nepraeina savaime.
Fiziologiniai ir laikini pokyčiai
Liežuvis gali parausti po aštresnio ar rūgštaus maisto, karšto gėrimo, dantų protezų ar netiksliai pritaikytų breketų. Tokie pokyčiai paprastai yra laikini ir praeina per kelias dienas.
„Dažniausiai raudonų dėmių priežastys nėra pavojingos, bet jei jos nepraeina savaime, būtina atlikti tyrimus. Kartais jos būna pirmasis sisteminės ligos požymis.“
– dr. Mark Griffiths, odontologas, Jungtinė Karalystė
Kada raudonos dėmės ant liežuvio yra pavojingos ir reikalauja gydytojo pagalbos
Daugeliu atvejų raudonos dėmės liežuvyje praeina savaime, ypač jei jas sukelia maistas ar laikinas gleivinės sudirginimas. Tačiau yra situacijų, kai šis simptomas gali būti pavojingas ir signalizuoti apie rimtą sveikatos problemą.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei:
- dėmės nepraeina per 7–10 dienų ar nuolat kartojasi,
- liežuvio pakitimus lydi skausmas, deginimas, rijimo sutrikimai,
- atsiranda kartu su karščiavimu, limfmazgių padidėjimu, bendru silpnumu,
- pastebimi kiti simptomai: svorio kritimas, ilgalaikis nuovargis, gleivinės opelės,
- dėmės yra nelygios, progresuoja ar keičia formą (ypač jei žmogus rūko ar vartoja alkoholį).
Tokiais atvejais svarbu atlikti išsamią apžiūrą, nes priežastys gali būti ne tik infekcijos ar alergija, bet ir kraujo ligos, autoimuniniai procesai ar net burnos ertmės onkologiniai pakitimai.
„Bet koks užsitęsęs gleivinės pakitimas burnoje turėtų būti ištirtas. Ankstyvas ištyrimas gali padėti užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.“
– prof. Saman Warnakulasuriya, burnos medicinos specialistas, King’s College London
Naudingi ir rizikingi sprendimai susidūrus su raudonomis dėmėmis ant liežuvio
Kai kurie žmonės, pastebėję raudonas dėmes liežuvyje, imasi spontaniškų veiksmų – naudoja įvairius skalavimo skysčius, bando liaudiškas priemones ar tiesiog laukia, kol praeis. Toks elgesys ne visada teisingas.
Naudingi sprendimai
- Laikytis kruopščios burnos higienos: švelniai valyti dantis ir liežuvį, naudoti neutralias burnos skalavimo priemones.
- Stebėti, kada atsiranda dėmės – po maisto, vaistų ar kitų galimų alergenų.
- Subalansuoti mitybą, užtikrinti pakankamą B12, folio rūgšties ir geležies kiekį maiste.
- Kreiptis į gydytoją, jei dėmės nepraeina per 7–10 dienų ar atsiranda papildomi simptomai.
- Laikytis gydytojo paskirto gydymo – antibakterinių, antigrybelinių ar kitų vaistų, jei jie skiriami.
Rizikingi sprendimai
- Ignoruoti ilgalaikes ar skausmingas dėmes, tikintis, kad jos praeis savaime.
- Naudoti agresyvias priemones (pvz., spiritą, actą) tiesiogiai ant liežuvio.
- Vartoti stiprius vaistus ar antibiotikus be gydytojo paskyrimo.
- Atsisakyti gydytojo konsultacijos net atsiradus karščiavimui ar limfmazgių padidėjimui.
- Pasikliauti vien liaudiškais metodais, prarandant laiką tinkamam gydymui.
Pacientų patirtys ir gydytojų komentarai
Raudonos dėmės ant liežuvio dažnai sukelia nerimą, nes jų priežastys gali būti labai įvairios. Patirties istorijos rodo, kad kai kuriais atvejais pakanka paprastos priežiūros, o kitais – būtinas nuodugnus ištyrimas.
Pacientų pasakojimai
„Pirmą kartą dėmes pastebėjau po to, kai išgėriau antibiotikų. Burnoje jautėsi deginimas, liežuvis paraudo. Gydytojas pasakė, kad tai buvo grybelinė infekcija, paskyrė vaistus, ir per savaitę viskas dingo.“
– Milda, 34 m.
„Liežuvio paviršiuje atsirado ryškiai raudonos dėmės, kurios nepraėjo kelias savaites. Pasirodė, kad man trūko vitamino B12. Po gydymo papildais dėmės pamažu išnyko, pagerėjo ir savijauta.“
– Tomas, 49 m.
„Raudonas dėmes ignoravau, nes jos neskaudėjo. Vėliau atsirado opelės, ir tik tada nuėjau pas gydytoją. Nustatė ikivėžinius pakitimus. Laimei, anksti pradėtas gydymas padėjo išvengti rimtesnių pasekmių.“
– Ona, 58 m.
Gydytojų įžvalgos
„Trumpalaikės raudonos dėmės dažniausiai nėra pavojingos, tačiau užsitęsusios, ypač lydimos skausmo ar kitų simptomų, reikalauja profesionalios diagnostikos.“
– dr. Mark Griffiths, odontologas, Jungtinė Karalystė
„Liežuvio gleivinės pokyčiai gali būti vienas pirmųjų sisteminių ligų, įskaitant hematologinius sutrikimus ar autoimunines būkles, signalų.“
– prof. Saman Warnakulasuriya, burnos medicinos specialistas, King’s College London