Psoriazinis artritas: kai odos liga pažeidžia sąnarius
Psoriazinis artritas (PsA) yra lėtinė uždegiminė liga, susijusi su psoriaze. Daugeliui žmonių pirmiausia pasireiškia odos simptomai — pleiskanojančios dėmės, niežėjimas, paraudimas, o tik vėliau atsiranda sąnarių skausmas ar tinimas. Kai kuriems sąnarių pažeidimai išryškėja dar anksčiau nei odos pokyčiai, todėl liga neretai ilgai neatpažįstama.
Šis artritas gali paveikti bet kurį sąnarį, tačiau dažniausiai nukenčia pirštai, pėdos, nugara ir didieji sąnariai. Ligos eiga dažnai būna bangomis: simptomai sustiprėja, tuomet aprimsta, o kartais paūmėjimai užklumpa netikėtai. Ankstyva diagnostika ir gydymas padeda sulėtinti progresą ir išvengti nuolatinės sąnarių žalos.
- Kas tai? – Autoimuninė liga, kai psoriazė paveikia sąnarius ir sukelia jų uždegimą.
- Pagrindiniai simptomai: – pirštų ar kojų „dešrelės“ formos patinimas, sąnarių skausmas, nagų pokyčiai, nugaros sustingimas.
- Kaip nustatoma? – klinikinė apžiūra, kraujo tyrimai (uždegimo rodikliai), echoskopija ar rentgenas.
- Gydymas: – vaistai (DMARD, biologinė terapija), kineziterapija, gyvensenos pokyčiai.
- Kada kreiptis? – jei atsiranda sąnarių patinimas, ryto sustingimas ar nagų pakitimai kartu su psoriaze.
Kas yra psoriazinis artritas?
Psoriazinis artritas yra autoimuninis uždegimas, pažeidžiantis sąnarius, raiščius ir kartais stuburą. Dažniausiai jis pasireiškia žmonėms, kurie jau serga psoriaze – odos liga, sukeliančia pleiskanojimą ir uždegimą. Vis dėlto apie 10–15 % pacientų pirmiausia išryškėja būtent sąnarių skausmai, todėl liga gali būti klaidingai palaikoma kitu artritu.
PsA skiriasi nuo kitų artrito formų tuo, kad kartu pažeidžiami nagai, sausgyslių tvirtinimosi vietos ir net akys. Liga progresuoja nevienodai – kai kuriems vystosi lėtai, kitiems per trumpą laiką gali atsirasti ryški sąnarių deformacija.
Reumatologas dr. Christopher Ritchlin iš Rochester universiteto yra prasmingai pastebėjęs:
„Psoriazinis artritas yra daugiau nei sąnarių skausmas. Tai sisteminė liga, kuri gali paveikti visą žmogaus gyvenimo kokybę, todėl jos negalima ignoruoti.“
Kaip jis susijęs su psoriaze?
Psoriazinį artritą ir psoriazę jungia bendri imuniniai mechanizmai. Imuninė sistema pradeda pernelyg aktyviai veikti, klaidingai atpažįsta kūno audinius kaip „svetimus“ ir sukelia uždegimą:
- odoje – atsiranda psoriazinės plokštelės,
- sąnariuose – vystosi uždegimas, skausmas ir tinimas,
- nagų lovelėje – pakitimai, įtrūkimai, „duobutės“.
Todėl nagų pokyčiai dažnai yra vienas iš pirmųjų signalų apie gresiantį psoriazinį artritą.
Pagrindiniai simptomai
Psoriazinis artritas gali pasireikšti labai įvairiai — nuo lengvo kelių sąnarių maudimo iki ryškaus, kasdienę veiklą ribojančio uždegimo. Dėl šios priežasties žmonės neretai mano, kad tai tiesiog „nuovargio“ ar „peršalimo“ pasekmė, ir delsia kreiptis į gydytoją.
Vis dėlto yra keli simptomai, kurie ypač būdingi būtent psoriaziniam artritui. Būtent jų derinys gydytojams padeda įtarti šią ligą dar ankstyvose stadijose.
Sąnarių skausmas ir tinimas
Tai dažniausias simptomas. Skausmas gali būti įvairaus intensyvumo — nuo maudimo iki aštraus, sunkiai pakeliamo diskomforto. Tinimas atsiranda dėl uždegimo sąnario viduje. Kai pažeidžiami keli maži sąnariai, žmonės dažnai pastebi, kad jie tapo jautresni, sunkiau lankstosi.
Daktilitas („dešrelės“ pirštai)
Daktilitas yra vienas ryškiausių ir psoriaziniam artritui būdingų požymių. Tai difuzinis piršto (rankos ar pėdos) patinimas, kai visas pirštas tampa storas ir skausmingas. Tokie pokyčiai gali atsirasti staiga ir būti itin nemalonūs, kartais net trukdantys avėti įprastus batus ar laikyti daiktus.
Entezitas
Entezitas – tai uždegimas tose vietose, kur sausgyslės ir raiščiai tvirtinasi prie kaulo. Dažniausiai jaučiamas:
- kulnuose (Achilo sausgyslės srityje),
- pėdų padikauliuose,
- keliuose,
- alkūnėse.
Skausmas dažniausiai ryškiausias rytais arba po ilgesnės veiklos.
Nugaros skausmas ir sustingimas
Kai kuriems žmonėms psoriazinis artritas pažeidžia stuburą, sukeldamas vadinamąjį spondiloartritą. Šiuo atveju būdingas:
- stiprus juosmens ar sėdmenų skausmas,
- ryškus rytinis sustingimas,
- palengvėjimas judant, o ne ilsintis.
Tai padeda atskirti šiuos skausmus nuo įprastų, susijusių su raumenų nuovargiu.
Nagų pakitimai
Nagų pokyčiai yra vienas iš patikimiausių psoriazinio artrito rodiklių. Dažniausiai pastebima:
- nago plokštelės duobėtumas,
- nago pakėlimas nuo nago guolio,
- trapumas,
- spalvos pakitimai.
Nagų pažeidimai dažnai atsiranda anksčiau nei sąnarių simptomai.
Gydytojas reumatologas dr. Dafna Gladman, daug metų tyrinėjanti psoriazinį artritą, yra pabrėžusi:
„Kuo anksčiau atpažįstami simptomai, tuo geresni ilgalaikiai rezultatai. Psoriazinis artritas yra progresuojanti liga, tačiau laiku pradėtas gydymas gali sustabdyti sąnarių žalą.“
Kaip nustatoma diagnozė?
Psoriazinio artrito diagnostika nėra visada paprasta, nes liga gali imituoti kitas artrito formas — pvz., reumatoidinį artritą ar osteoartritą. Be to, simptomai neatsiranda vienu metu: vieniems pirmiausia pasireiškia odos bėrimai, kitiems — nagų pokyčiai ar sąnarių skausmai. Todėl svarbiausias diagnostikos veiksnys yra kompleksiškas vertinimas.
Diagnozę nustato reumatologas, tačiau dažnai tam prireikia ir dermatologo pagalbos, ypač kai odos simptomai nėra ryškūs.
Gydytojo apžiūra
Išsamus pokalbis ir apžiūra yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Gydytojas vertina:
- kuriuos sąnarius skauda ar tinsta,
- ar yra daktilitas, entezitas, judesių ribotumas,
- ar matomi nagų psoriazės požymiai,
- ar yra odos psoriazės židiniai (net jei maži).
Psoriazinis artritas dažnai pasižymi asimetrišku sąnarių pažeidimu — kai liga paveikia, pavyzdžiui, tik vienos rankos pirštus.
Kraujo tyrimai
Nors nėra specifinio „psoriazinio artrito tyrimo“, kraujo rodikliai padeda atmesti kitas ligas ir įvertinti uždegimo aktyvumą. Dažniausiai atliekami:
- CRB (C-reaktyvus baltymas),
- ENG (eritrocitų nusėdimo greitis),
- reumatoidinis faktorius (RF),
- anti-CCP antikūnai.
Psoriazinio artrito atveju RF ir anti-CCP paprastai būna neigiami, o uždegimo rodikliai — padidėję.
Radiologiniai tyrimai
Sąnarių vaizdai padeda nustatyti, ar jau yra pažeidimų ir kaip toli liga pažengusi.
Dažniausiai atliekama:
- rentgeno nuotrauka,
- echoskopija (ultragarsas),
- magnetinis rezonansas (MRT).
Echoskopija ypač naudinga ankstyvai diagnostikai — ji leidžia pamatyti uždegimą sausgyslių tvirtinimosi vietose, net jei pacientas dar nejaučia ryškių simptomų.
Diagnostinių duomenų derinimas
Kadangi liga sudėtinga, gydytojas vertina visumą:
- simptomus,
- odos ir nagų būklę,
- kraujo tyrimus,
- radiologinius radinius.
Reumatologė dr. Alexis Ogdie iš Pensilvanijos universiteto yra akcentavusi:
„Psoriazinio artrito diagnozė remiasi ne vienu radiniu, o jų deriniu. Tai klinikinė mozaika — kuo daugiau gabaliukų matome, tuo tikslesnė diagnozė.“
Vaistai pagrindinė gydymo ašis
Vaistai yra svarbiausia psoriazinio artrito gydymo dalis, nes jie tiesiogiai slopina imuninės sistemos sukeltą uždegimą. Kiekviena vaistų grupė turi savitą veikimo mechanizmą ir yra pasirenkama atsižvelgiant į ligos aktyvumą bei paciento individualius poreikius.
| Vaistų grupė | Kaip veikia | Galimi trūkumai / šalutiniai poveikiai |
|---|---|---|
| Tradiciniai DMARD | Slopina imuninį uždegimą ir pristabdo sąnarių pažeidimus. Dažniausiai naudojamas metotreksatas. | Gali sukelti virškinimo sutrikimų, kepenų fermentų pokyčių; poveikis pasireiškia per kelias savaites. |
| Biologinė terapija | Blokuoja specifinius uždegimo mediatorius, pvz., TNF-alfa, IL-17 ar IL-23, todėl stipriai mažina ligos aktyvumą. | Gali padidinti infekcijų riziką; reikalingi reguliarūs tyrimai ir gydytojo priežiūra. |
| JAK inhibitoriai | Veikia ląstelių signalų perdavimo kelius ir mažina uždegiminį atsaką, kai kiti vaistai neefektyvūs. | Galimi šalutiniai reiškiniai: kraujo rodiklių pokyčiai, infekcijų rizika; būtina nuolatinė stebėsena. |
Vaistų parinkimas visada priklauso nuo ligos aktyvumo, sąnarių pažeidimų ir bendros paciento sveikatos. Gydytojas paprastai pradeda nuo saugiausio ir geriausiai toleruojamo varianto, o prireikus gydymą keičia ar kombinuoja su kitomis terapijomis.
Kineziterapija ir fizinis aktyvumas
Judėjimas yra vienas svarbiausių komponentų valdant psoriazinį artritą. Tinkamai parinkti pratimai padeda sumažinti sąnarių standumą, pagerinti jų paslankumą ir išlaikyti raumenų jėgą, kuri būtina stabilumui. Kai sąnariai pakankamai aprūpinti judesiu, sumažėja ir uždegiminio skausmo intensyvumas.
Svarbu suprasti, kad fizinis aktyvumas nėra tik laikinas sprendimas — tai ilgalaikė strategija, padedanti išvengti sąnarių silpnėjimo ir sumažinti paūmėjimų dažnį. Reguliarus judėjimas stiprina ne tik kūną, bet ir nuotaiką, o psoriazinį artritą turintiems žmonėms emocinė gerovė yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė.
Kaip padeda judėjimas?
Kineziterapija apjungia individualiai pritaikytus pratimus ir technikas, skirtas sumažinti skausmą ir pagerinti funkciją. Pratimai gali būti skirtingo intensyvumo — nuo lengvų tempimų iki tikslingo raumenų stiprinimo. Po intensyvesnio periodo arba ligos paūmėjimo kineziterapeutas padeda atkurti judesių amplitudę ir pasirūpinti, kad krūvis nebūtų per didelis.
Fizinė veikla naudinga ir dėl to, kad mažina bendrą uždegiminį foną. Judant gerėja kraujotaka, mažėja sąnarių įsitempimas, o raumenys efektyviau palaiko pažeistus sąnarius.
Kokią veiklą dažniausiai rekomenduoja specialistai?
Nors konkretūs pratimai priklauso nuo ligos aktyvumo, yra kelios veiklos kryptys, kurios pasiteisina daugeliui pacientų:
- lengvas jėgos stiprinimas, ypač aplink pažeistus sąnarius,
- vandens mankštos ar plaukimas, kurie mažina apkrovą ir skausmą,
- tempimo pratimai ryto sustingimo mažinimui,
- vidutinio intensyvumo vaikščiojimas arba lengvas aerobinis aktyvumas.
Kiekvienas žmogus turi pritaikyti krūvį pagal savo būklę. Jei judant atsiranda aštrus skausmas ar ryškus patinimas, pratimai koreguojami. Tačiau visiškas neveiklumas psoriaziniam artritui paprastai kenkia — sąnariai tampa dar standesni.
Reumatologė dr. Laura Coates, dirbanti su psoriazinio artrito pacientais, dažnai primena:
„Judėjimas yra būtinas, tačiau turi būti protingai dozuojamas. Per didelis krūvis gali sukelti paūmėjimą, o per mažas — dar labiau sumažina sąnarių funkciją.“
Mityba ir gyvenimo būdas
Nors psoriazinio artrito negalima išgydyti vien tik mityba, tinkamai pasirinkus maisto produktus galima sumažinti bendrą uždegimo lygį ir pagerinti savijautą kasdien. Daugelis pacientų pastebi, kad pakeitus keletą įpročių sumažėja sąnarių jautrumas, supaprastėja rytiniai judesiai ir retėja paūmėjimai. Tai nereiškia, kad mityba gali pakeisti vaistus — tačiau ji tampa svarbia gydymo dalimi.
Moksliniai tyrimai rodo, kad uždegimą skatinantys produktai gali dar labiau išprovokuoti simptomus, o priešuždegiminiai produktai — juos švelninti. Todėl mitybos korekcijos dažniausiai derinamos su kitomis gydymo priemonėmis: vaistais, fiziniu aktyvumu ir streso valdymu.
Kokie maisto produktai yra naudingi?
Subalansuota mityba turėtų būti paremta antiuždegiminiais principais. Tai nereiškia griežtų suvaržymų — dažniausiai užtenka koreguoti kasdienius pasirinkimus ir priimti tvaresnius įpročius. Štai keli produktai, kurie dažniausiai duoda teigiamą poveikį:
- daugiau riebių žuvų arba omega-3 turinčių produktų (lašiša, sardinės, linų sėmenys),
- spalvingos daržovės, ypač žalialapės (špinatai, brokoliai, lapiniai kopūstai),
- uogos ir vaisiai, turintys antioksidantų,
- viso grūdo produktai vietoje rafinuotų,
- alyvuogių aliejus kaip pagrindinis riebalų šaltinis.
Šie produktai padeda sumažinti sisteminį uždegimą, todėl ilgainiui lengviau kontroliuoti tiek sąnarių, tiek odos simptomus.
Produktai, kurių verta vengti ar riboti
Nėra vieno produkto, kuris „sukeltų“ psoriazinį artritą, tačiau tam tikri mitybos pasirinkimai gali sustiprinti uždegimą. Tai pastebima ypač tada, kai vartojama daug perdirbto maisto.
Dažniausiai rekomenduojama mažinti:
- cukraus ir saldumynų,
- raudonos ir perdirbtos mėsos,
- riebių, giliai keptų patiekalų,
- daug natrio turinčių užkandžių,
- alkoholio.
Šių produktų ribojimas padeda stabilizuoti svorį, o svorio kontrolė — svarbus psoriazinio artrito aspektas, nes papildoma apkrova sąnariams sustiprina skausmą ir greitina struktūrinius pažeidimus.
Gyvenimo būdo korekcijos
Kasdieniai įpročiai gali turėti tokį pat stiprų poveikį kaip mityba. Psoriazinį artritą turintys žmonės ypač jautriai reaguoja į stresą — paūmėjimai dažnai sutampa su intensyvesniais emociniais laikotarpiais. Dėl šios priežasties gydytojai pataria įtraukti streso valdymo priemones: kvėpavimo pratimus, meditaciją, trumpus aktyvumo intarpus per dieną.
Miego kokybė taip pat tiesiogiai susijusi su skausmo suvokimu ir nuovargio lygiu, todėl svarbu laikytis nuoseklaus režimo. Net keli vakarai su prastu miegu gali sustiprinti simptomus.
Dermatologė ir psoriazės ekspertė dr. April Armstrong savo pranešimuose nuolat pabrėžia:
„Gyvenimo būdas nėra tik fonas — tai viena iš svarbiausių gydymo atramų. Mityba, judėjimas ir poilsis tiesiogiai veikia uždegimo aktyvumą.“
Privalumai ir trūkumai: ko tikėtis valdant psoriazinį artritą?
Psoriazinio artrito gydymas apima kelias kryptis — vaistus, mitybos korekcijas, fizinį aktyvumą ir stresą mažinančius metodus. Kiekviena iš jų turi savo stiprybių, tačiau kartu yra ir tam tikrų ribų.
Privalumai
- Šiuolaikiniai vaistai gali efektyviai sustabdyti ligos progresą ir apsaugoti sąnarius.
- Kineziterapija padeda išlaikyti judrumą ir sumažinti skausmą be papildomų medikamentų.
- Priešuždegiminė mityba mažina bendrą organizmo uždegimą ir gali sumažinti paūmėjimų dažnį.
- Biologinė terapija dažnai pagerina ir odos, ir sąnarių būklę vienu metu.
- Kasdieniai įpročiai — tinkamas poilsis, streso mažinimas — padeda palaikyti ilgalaikį stabilumą.
Trūkumai
- Vaistai gali sukelti šalutinių poveikių, todėl reikalinga nuolatinė gydytojo stebėsena.
- Mitybos pokyčiai reikalauja laiko, o poveikis ne visada pajuntamas greitai.
- Fizinio aktyvumo trūkumas paūmėjimo metu gali atsiliepti bendrai sąnarių būklei.
- Kai kuriais atvejais liga progresuoja nepaisant gydymo — reikia ieškoti naujų terapijų.
- Psoriazinis artritas gali paveikti psichologinę savijautą, todėl būtinas visapusiškas požiūris.
Šis privalumų ir trūkumų palyginimas padeda pamatyti bendrą paveikslą. Psoriazinis artritas šiuolaikinėje medicinoje yra veiksmingai valdomas, tačiau tam reikia nuoseklumo, gydytojo priežiūros ir paciento įsitraukimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Psoriazinis artritas yra liga, kurios pradžia dažnai būna klastinga. Simptomai gali atsirasti lėtai, būti nepastovūs ar priminti įprastą nuovargį. Tačiau kuo ilgiau uždegimas tęsiasi be gydymo, tuo didesnė rizika, kad sąnarių pažeidimai taps negrįžtami. Dėl šios priežasties gydytojai ragina neatidėlioti vizito, jei simptomai išlieka arba progresuoja.
Vienas iš svarbiausių signalų – skausmo ar tinimo atsiradimas kartu su psoriaze. Net jei simptomai nėra labai ryškūs, jie gali būti pirmasis ženklas, kad uždegimas jau veikia sąnarius. Kai kurie pacientai, ypač turintys nagų psoriazę, neretai pastebi pirmus pokyčius būtent pirštuose ar pėdose.
Reumatologė dr. Alexis Ogdie yra pabrėžusi:
„Jei žmogus serga psoriaze ir pradeda jausti nepaaiškinamą sąnarių skausmą, tai nėra ženklas laukti. Tai ženklas išsitirti.“
Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei:
- atsiranda sąnarių skausmas, tinimas ar rytinis sustingimas, trunkantis ilgiau nei 30 minučių;
- pastebimas pirštų ar kojų patinimas, panašus į „dešrelės“ formą;
- pradeda skaudėti sausgyslių tvirtinimosi vietose, ypač kulnuose;
- atsiranda nugaros skausmas, kuris mažėja judant, o ne ilsintis;
- matomi nagų pakitimai – duobėtumas, trapumas, atsiskyrimas nuo nago guolio;
- simptomai kartojasi bangomis, su paūmėjimais ir pagerėjimo periodais.
Net jei simptomai atrodo lengvi, verta juos aptarti su specialistu. Psoriazinis artritas nėra liga, kurią verta „stebėti“, laukiant, ar praeis savaime. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė išsaugoti sąnarių funkciją visam gyvenimui.
Gyvenimas su psoriaziniu artritu
Gyvenimas su psoriaziniu artritu yra nuolatinis balanso paieškos procesas. Tai liga, kuri gali paveikti tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą, todėl svarbiausia — nenugrimzti į mintį, kad esate vieni. Daug žmonių, tinkamai valdydami ligą, gali išlaikyti visavertį gyvenimo ritmą: dirbti, keliauti, sportuoti ir mėgautis kasdienybe.
Kadangi psoriazinis artritas apima ir odą, ir sąnarius, pacientai neretai jaučia dvigubą emocinį krūvį: vienas simptomas primena apie kitą, o paūmėjimai gali ateiti netikėtai. Todėl gyvenimo kokybė labai priklauso nuo to, kaip žmogus geba prisitaikyti ir valdyti savo įpročius.
Emocinė sveikata ir streso valdymas
Ilgalaikė liga dažnai siejama su padidėjusiu stresu, nerimu ar net depresija. Uždegimas, skausmas ir nuovargis gali paveikti savijautą, todėl emocinei gerovei reikia tiek pat dėmesio, kiek ir fizinei.
Žmonėms padeda kelios strategijos: trumpi kasdieniai poilsio ritualai, kvėpavimo technikos, meditacija ar net keli minučių pasivaikščiojimai. Svarbu, kad šios veiklos taptų įpročiu, o ne atsitiktine pagalba paūmėjimo metu.
Socialinė parama taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį — atviras pokalbis su šeima ar bendravimas su kitais pacientais gali suteikti palengvėjimą. Dalijimasis patirtimis padeda suprasti, kad sunkumai yra bendra ir įveikiama patirtis.
Fizinė veikla ir sąnarių apsauga
Net ir paūmėjimo metu sąnariai dažnai mėgsta švelnų judesį. Tai gali būti tempimai, vaikščiojimas lėtesniu tempu ar specialiai pritaikyti kineziterapeuto pratimai. Kaskart atsižvelgiama į sąnarių būklę: vieną dieną tinka didesnis aktyvumas, kitą — tik trumpi mobilumo pratimai.
Sąnarių saugojimo principai yra paprasti, bet veiksmingi: vengti ilgalaikio krūvio ant tų pačių sąnarių, nenaudoti pernelyg didelių svorių, o kai kuriems pacientams — naudoti ergoterapines priemones, padedančias atlikti kasdienius darbus be perteklinės įtampos.
Odos ir nagų priežiūra
Psoriazinis artritas dažnai keliauja kartu su psoriaze, todėl odos priežiūra yra svarbi visumoje. Švelnūs valikliai, drėkinimas, vengimas staigių temperatūrų, tinkamos priemonės esant odos paūmėjimui — tai detalės, kurios ilgainiui padeda sumažinti simptomų sunkumą.
Dermatologė dr. April Armstrong dažnai primena:
„Odos priežiūra psoriazės metu nėra išskirtinis ritualas — tai būtina sąlyga geresnei gyvenimo kokybei ir sklandesniam ligos valdymui.“
Dienos ritmo stabilumas
Žmonės, sergantys psoriaziniu artritu, neretai pastebi, kad jiems labai svarbus stabilus grafikas. Reguliari miego rutina, pastovūs valgymo laikai, numatytos poilsio pertraukos — visa tai padeda mažinti stresą ir palaikyti energijos lygį. Net trumpi, bet reguliarūs įpročiai kuria didelį poveikį ilgoje perspektyvoje.
Gydytojų komentarai
Psoriazinio artrito valdymas yra komandinis darbas tarp paciento ir specialistų. Gydytojai nuolat akcentuoja, kad ši liga reikalauja ilgalaikio požiūrio, reguliarumo ir kantrybės. Dažnai žmonės tikisi greito pagerėjimo, tačiau uždegiminės ligos retai reaguoja akimirksniu — tam reikia laiko ir tinkamai parinkto gydymo plano.
Reumatologė dr. Susan Goodman iš Hospital for Special Surgery pabrėžia, kad kiekvienas pacientas turi savitą ligos istoriją:
„Psoriazinis artritas nėra vienodas visiems. Norint jį suvaldyti, reikia individualaus požiūrio, kuris apima ne tik vaistus, bet ir gyvenimo būdo pokyčius.“
Tuo tarpu psoriazės ir PsA ekspertė dr. April Armstrong dažnai primena, kad gydymas turi būti nuoseklus:
„Pacientai, kurie laikosi gydytojo plano, dažniau pasiekia ilgalaikę remisiją ir rečiau patiria paūmėjimus. Nuoseklumas — tai gydymo pagrindas.“
Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį, kad emocinė ir socialinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė. Vis daugiau tyrimų rodo, kad psoriazinis artritas turi ryškų poveikį nuotaikai, miegui, savivertei.
Reumatologas dr. Philip Mease, ilgus metus tiriantis PsA, teigia:
„Fiziniai simptomai dažnai yra tik pusė istorijos. Svarbu pasirūpinti ir emocine sveikata — tai tiesiogiai veikia ligos eigą.“
Šie komentarai atspindi šiuolaikinį požiūrį: psoriazinis artritas yra valdoma, bet reikalauja holistinio — visapusiško — požiūrio.
Žmonių atsiliepimai
Pacientų patirtys padeda realistiškai matyti, su kuo susiduria sergantys psoriaziniu artritu. Dažnai būtent šios istorijos suteikia daugiau vilties ir padrąsinimo nei sausos medicininės rekomendacijos.
Austėja, 42 m.:
„Daug metų galvojau, kad mano pirštų skausmai yra tiesiog pertempimas. Tik kai pradėjo tinti visa ranka, nuėjau pas reumatologą. Po gydymo pradžios pagaliau grįžo normalus rytas — be skausmo ir baimės.“
Marius, 33 m.:
„Man liga prasidėjo nuo nagų. Atrodė smulkmena, bet vėliau skaudėti pradėjo ir kulnai. Biologinė terapija tapo lūžio tašku — vėl galiu sportuoti, o oda ramesnė nei bet kada anksčiau.“
Sofija, 57 m.:
„Man labiausiai padėjo kineziterapija. Vaistai suvaldė uždegimą, bet būtent pratimai atstatė judėjimą. Jaučiuosi daug stipresnė ir labiau valdanti savo ligą.“
Šios istorijos primena, kad nors psoriazinis artritas yra nenuspėjamas, tinkamas gydymas ir nuoseklumas leidžia gyventi visavertį gyvenimą.

