Pneumonija – simptomai, priežastys, tyrimai ir gydymas

Pneumonija, dar vadinama plaučių uždegimu, yra rimta kvėpavimo takų infekcija, kurios metu uždegimas apima plaučių audinį. Sergant pneumonija, plaučių alveolės prisipildo skysčio ar pūlių, todėl organizmui tampa sunkiau pasisavinti deguonį. Dėl to atsiranda dusulys, silpnumas ir bendras negalavimas.

Nors daliai žmonių pneumonija gali pasireikšti lengvesne forma, kitiems ji gali būti pavojinga gyvybei, ypač vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis. Būtent todėl labai svarbu laiku atpažinti simptomus, suprasti galimas priežastis ir žinoti, kaip nustatoma diagnozė bei taikomas gydymas.

Kas yra pneumonija?

Pneumonija – tai plaučių audinio uždegimas, kurio metu pažeidžiamos smulkiausios plaučių struktūros – alveolės. Sveikuose plaučiuose alveolės prisipildo oro ir leidžia deguoniui patekti į kraują. Sergant pneumonija, jos gali prisipildyti skysčio ar pūlių, todėl kvėpavimas tampa neefektyvus, o organizmas gauna mažiau deguonies.

Uždegimą dažniausiai sukelia infekcija. Ji gali prasidėti viršutiniuose kvėpavimo takuose (nosyje, gerklėje), o vėliau nusileisti į plaučius. Dėl to dažnai klaidingai manoma, kad pneumonija yra „užsitęsęs peršalimas“, tačiau iš tiesų tai atskira ir kur kas rimtesnė būklė.

Pneumonija gali pažeisti:

• vieną plautį (vienpusė pneumonija),
• abu plaučius (dvipusė pneumonija),
• tam tikrą plaučio dalį arba būti išplitusi plačiau.

Kuo didesnė plaučių dalis įtraukta į uždegimą, tuo ryškesni simptomai – dusulys, silpnumas, greitas nuovargis. Kai kuriais atvejais organizmas bando kompensuoti deguonies trūkumą padažnėjusiu kvėpavimu ar širdies plakimu.

Pneumonija nėra tiesiog stiprus kosulys – tai būklė, kai plaučiai laikinai nebegali atlikti savo pagrindinės funkcijos. – dr. Thomas Keller

Svarbu suprasti, kad pneumonija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau ligos eiga ir sunkumas labai priklauso nuo bendros sveikatos būklės, imuninės sistemos stiprumo ir to, kaip greitai pradedamas gydymas.

Pneumonijos simptomai

Pneumonijos simptomai gali būti labai įvairūs ir ne visada iš karto leidžia suprasti, kad kalbama būtent apie plaučių uždegimą. Kai kuriais atvejais liga prasideda kaip įprasta kvėpavimo takų infekcija, tačiau per kelias dienas būklė pastebimai blogėja. Simptomų stiprumas priklauso nuo sukėlėjo, uždegimo apimties ir žmogaus organizmo atsparumo.

Dažniausi simptomai suaugusiesiems

Suaugusiesiems pneumonija dažniausiai pasireiškia karščiavimu, kosuliu ir bendru silpnumu. Kosulys gali būti sausas arba su skrepliais, kartais atsiranda krūtinės skausmas, kuris sustiprėja giliai kvėpuojant ar kosint. Daugelis žmonių pastebi dusulį net ir atliekant kasdienius veiksmus, kuriems anksčiau pastangų nereikėjo.

Būdinga tai, kad savijauta blogėja gana greitai. Atsiranda šaltkrėtis, gausus prakaitavimas, nuovargis, kuris nepraeina net pailsėjus. Tai dažnai leidžia atskirti pneumoniją nuo paprasto peršalimo ar bronchito.

Pneumonijos simptomai dažnai būna ryškesni nei sergant paprasta kvėpavimo takų infekcija. — dr. Daniel Moore

Pneumonijos simptomai vaikams

Vaikams pneumonija gali pasireikšti ne taip aiškiai, kaip suaugusiesiems. Nors kosulys ir karščiavimas pasitaiko dažnai, kartais ryškiausi požymiai būna bendros būklės pablogėjimas. Vaikas tampa vangus, greitai pavargsta, gali atsisakyti valgyti ar gerti.

Mažesniems vaikams ir kūdikiams neretai pastebimas padažnėjęs kvėpavimas, krūtinės ląstos įtraukimas kvėpuojant ar neįprastas neramumas. Kai kuriais atvejais karščiavimas gali būti nestiprus arba visai nepasireikšti, todėl tėvams svarbu stebėti bendrą vaiko elgesį, o ne vien temperatūrą.

Vaikams pneumonija dažnai pasireiškia bendros būklės pablogėjimu, o ne vien kosuliu. — dr. Helen Carter

Pneumonijos simptomai senyvo amžiaus žmonėms

Senyvo amžiaus žmonėms pneumonijos eiga dažnai būna netipinė. Vietoje ryškaus karščiavimo ar stipraus kosulio gali pasireikšti staigus silpnumas, sumišimas, orientacijos sutrikimai ar neįprastas mieguistumas. Dėl to pneumonija kartais klaidingai palaikoma kitų lėtinių ligų paūmėjimu.

Dusulys ir greitas kvėpavimas šioje amžiaus grupėje yra vieni svarbiausių požymių, tačiau jie ne visada iš karto siejami su plaučių uždegimu. Bet koks staigus būklės pablogėjimas senyvo amžiaus žmogui turėtų būti vertinamas labai rimtai.

Pneumonijos priežastys

Pneumoniją gali sukelti skirtingi mikroorganizmai arba tam tikros situacijos, kai į plaučius patenka ne ten turintys būti turiniai. Nuo priežasties priklauso ligos eiga, gydymo taktika ir pasveikimo trukmė. Dažniausiai pneumonija skirstoma į bakterinę, virusinę, grybelinę ir aspiracinę.

Bakterinė pneumonija

Bakterinė pneumonija yra viena dažniausių ir dažnai sunkesnių pneumonijos formų. Ji gali išsivystyti staiga arba kaip komplikacija po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Tipiškai pasireiškia aukštu karščiavimu, šaltkrėčiu, produktyviu kosuliu ir ryškiu bendru silpnumu.

Šios formos pneumonija dažniau reikalauja specifinio gydymo ir atidesnės medicininės priežiūros, ypač rizikos grupėse – senjorams ar sergantiems lėtinėmis ligomis.

Virusinė pneumonija

Virusinė pneumonija dažniausiai išsivysto kaip gripo ar kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų komplikacija. Jos simptomai gali būti švelnesni pradžioje, tačiau kai kuriais atvejais liga progresuoja ir sukelia reikšmingą kvėpavimo sutrikimą.

Dažnai virusinė pneumonija pasireiškia sausu kosuliu, dusuliu, karščiavimu ir raumenų skausmais. Kai kuriems pacientams prie virusinės infekcijos gali prisidėti bakterinė, tuomet liga tampa sunkesnė.

Grybelinė pneumonija

Grybelinė pneumonija pasitaiko rečiau ir dažniausiai išsivysto žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi. Šios formos simptomai gali būti ne tokie ryškūs, tačiau liga linkusi užsitęsti ir būti sunkiau diagnozuojama.

Dėl neryškių simptomų grybelinė pneumonija kartais nustatoma pavėluotai, todėl svarbu į ją atsižvelgti tam tikrose klinikinėse situacijose.

Aspiracinė pneumonija

Aspiracinė pneumonija išsivysto tuomet, kai į kvėpavimo takus patenka skrandžio turinys, seilės ar maisto dalelės. Tai gali nutikti rijimo sutrikimų, sąmonės praradimo ar tam tikrų neurologinių ligų atvejais.

Šios formos pneumonija dažniau pažeidžia apatines plaučių dalis ir gali būti sunkesnės eigos, jei aspiracija kartojasi. Ankstyvas atpažinimas yra labai svarbus siekiant išvengti komplikacijų.

Rizikos veiksniai susirgti pneumonija

Kaip diagnozuojama pneumonija?

Pneumonijos diagnozė nustatoma įvertinus simptomus, gydytojo apžiūros duomenis ir atlikus tikslinius tyrimus. Vien tik kosulys ar karščiavimas nėra pakankami – svarbu patvirtinti, kad plaučiuose iš tiesų vyksta uždegiminis procesas.

Gydytojo apžiūra ir simptomų vertinimas

Pirmasis žingsnis – išsami paciento apklausa ir fizinė apžiūra. Gydytojas įvertina, kada prasidėjo simptomai, kaip jie kito, ar yra dusulys, krūtinės skausmas, šaltkrėtis. Klausant plaučius stetoskopu gali būti girdimi susilpnėję kvėpavimo garsai ar karkalai, rodantys galimą uždegimą.

Šiame etape svarbu atskirti pneumoniją nuo kitų kvėpavimo takų ligų, tokių kaip bronchitas ar virusinė infekcija be plaučių pažeidimo.

Klinikinė apžiūra leidžia įtarti pneumoniją, tačiau diagnozei patvirtinti dažniausiai reikalingi papildomi tyrimai. — dr. Jonathan Wells

Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimai padeda įvertinti, ar organizme vyksta uždegiminė reakcija. Padidėję uždegimo rodikliai ir pakitę kraujo ląstelių kiekiai gali patvirtinti infekcijos buvimą bei padėti spręsti apie ligos sunkumą.

Nors kraujo tyrimai patys savaime neparodo, kur tiksliai yra uždegimas, jie yra svarbi bendro klinikinio vaizdo dalis ir padeda stebėti gydymo efektyvumą.

Krūtinės ląstos rentgenograma ir kiti tyrimai

Krūtinės ląstos rentgenograma yra vienas pagrindinių tyrimų, leidžiančių patvirtinti pneumonijos diagnozę. Rentgeno nuotraukoje matomi plaučių pakitimai parodo, kuri plaučių dalis pažeista ir koks uždegimo mastas.

Kai kuriais atvejais, ypač jei liga sunki ar eiga neaiški, gali būti atliekami papildomi tyrimai. Jie padeda tiksliau įvertinti būklę ir pasirinkti tinkamiausią gydymo taktiką.

Pneumonijos gydymas

Pneumonijos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, sukėlėjo ir paciento bendros sveikatos būklės. Kai kuriais atvejais pakanka gydymo namuose, tačiau sunkesnės formos reikalauja gydymo ligoninėje ir nuolatinės medicininės priežiūros. Svarbiausia – pradėti gydymą laiku ir laikytis gydytojo nurodymų.

Gydymas namuose

Lengvesnė pneumonijos forma dažnai gali būti gydoma namuose, jei pacientas neturi ryškaus dusulio, sunkių gretutinių ligų ir gali laikytis gydymo plano. Tokiais atvejais gydymas orientuotas į infekcijos kontrolę, simptomų palengvinimą ir organizmo atsistatymą.

Labai svarbus pakankamas poilsis, skysčių vartojimas ir savijautos stebėjimas. Net jei simptomai pradeda silpnėti, gydymas neturėtų būti nutraukiamas savavališkai, nes per anksti nutraukus gydymą gali kilti atkryčio ar komplikacijų rizika.

Tinkamai gydant, lengva pneumonijos forma dažniausiai sėkmingai išgydoma namuose. — dr. Michael Reynolds

Gydymas ligoninėje

Gydymas ligoninėje reikalingas, kai pneumonija yra sunkesnė, greitai progresuoja arba kai pacientui sunku kvėpuoti. Ligoninėje galima nuolat stebėti kvėpavimą, deguonies kiekį kraujyje ir bendrą būklę, o prireikus – taikyti intensyvesnes gydymo priemones.

Dažniau hospitalizuojami senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, taip pat pacientai, sergantys lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis. Ligoninės sąlygos leidžia greičiau reaguoti į galimus būklės pablogėjimus.

Sunki pneumonija reikalauja gydymo aplinkos, kur galima greitai reaguoti į kvėpavimo nepakankamumą. — dr. Steven Clark

Kiek laiko trunka pasveikimas?

Pasveikimo trukmė po pneumonijos labai individuali. Karščiavimas ir ūmūs simptomai dažniausiai sumažėja per kelias dienas nuo gydymo pradžios, tačiau nuovargis, kosulys ar sumažėjusi fizinė ištvermė gali išlikti kelias savaites.

Net ir pagerėjus savijautai, organizmui reikia laiko visiškai atsistatyti. Per anksti grįžus prie intensyvaus fizinio krūvio ar darbo, atsigavimas gali užtrukti ilgiau.

Galimos pneumonijos komplikacijos

Nors daugeliu atvejų pneumonija sėkmingai išgydoma, kai kuriems pacientams ji gali komplikuotis. Komplikacijų rizika didesnė tuomet, kai liga diagnozuojama pavėluotai, gydymas pradedamas per vėlai arba pacientas priklauso rizikos grupei.

Viena dažniausių komplikacijų – kvėpavimo nepakankamumas, kai plaučiai nebesugeba aprūpinti organizmo pakankamu deguonies kiekiu. Tokiu atveju gali prireikti papildomo deguonies ar net intensyvios terapijos. Kvėpavimo nepakankamumas dažniau pasireiškia senyvo amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis.

Kita galima komplikacija – pleuritas, kai uždegimas išplinta į plaučių dangalus. Tai dažnai pasireiškia stipriu krūtinės skausmu, kuris sustiprėja kvėpuojant. Kai kuriais atvejais pleuros ertmėje gali kauptis skystis, apsunkinantis kvėpavimą.

Sunkesniais atvejais pneumonija gali sukelti plaučių abscesą, t. y. pūlinio susidarymą plaučių audinyje. Tai reta, bet rimta komplikacija, kuri dažniau pasitaiko nusilpus imuninei sistemai ar esant aspiracinei pneumonijai.

Kai infekcija išplinta už plaučių ribų, gali išsivystyti sepsis – viso organizmo uždegiminė reakcija. Tai gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Sepsis gali pasireikšti staigiu kraujospūdžio kritimu, sumišimu, padažnėjusiu kvėpavimu ir širdies plakimu.

Dėl šių priežasčių labai svarbu neatidėlioti gydytojo konsultacijos, jei pneumonijos simptomai stiprėja arba savijauta negerėja. Ankstyvas gydymas reikšmingai sumažina sunkių komplikacijų riziką.

Privalumai ir trūkumai skirtingų pneumonijos gydymo būdų

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)