Sąnarių skausmas dažniausiai siejamas su uždegimu, traumomis ar degeneraciniais pakitimais, tačiau daug pacientų pastebi kitą reiškinį — skausmą, atsirandantį stipraus streso, įtampos ar emocinių sunkumų metu. Medicina oficialiai neturi diagnozės „nervinis artritas“, tačiau pats reiškinys yra realus ir dažnas: stresas veikia nervų sistemą, raumenis, hormonų balansą, o tai gali stiprinti arba net sukelti sąnarių skausmus.
Šis skausmas nėra „įsivaizduojamas“. Streso metu suaktyvėjantys hormonai ir raumenų įtampa gali stipriai keisti skausmo suvokimą ir sukelti uždegimui būdingus pojūčius net tada, kai sąnarys nėra pažeistas struktūriškai.
- Kas tai? – Tai ne oficiali medicininė diagnozė, o streso sukeltas sąnarių skausmo sindromas.
- Kaip atsiranda? – Stresas aktyvina nervų sistemą, didina raumenų įtampą ir mažina skausmo slenkstį.
- Pagrindiniai simptomai: – Skausmas be tinimo, sustingimas, skausmo „migracija“, pojūtis, kad skausmai kyla kartu su stresu.
- Kuo skiriasi nuo artrito? – Nėra uždegimo požymių: tinimo, paraudimo, karščio.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, pasireiškia naktį, yra tinimas ar karščiavimas.
- Ar įmanoma suvaldyti? – Taip. Streso valdymas, fizinis aktyvumas ir miego gerinimas dažnai grąžina būklę į normą.
Kas yra vadinamasis „nervinis artritas“?
Terminas „nervinis artritas“ nėra oficiali medicininė diagnozė. Vis dėlto jis plačiai naudojamas pacientų ir kai kurių specialistų kalboje apibūdinti reiškiniui, kai stresas, emocinė įtampa ar ilgalaikė psichologinė apkrova sukelia sąnarių skausmus ar sustingimą, nors objektyvių artrito požymių nėra. Šis skausmas yra realus, tačiau jo kilmė — nervų sistemos reakcija, o ne sąnario uždegimas.
Streso metu organizmas pereina į „pavojaus režimą“. Suaktyvėja simpatinė nervų sistema, išsiskiria kortizolis ir adrenalinas, raumenys įsitempia, kvėpavimas tampa paviršutiniškas. Šie procesai keičia skausmo percepciją — nervų sistema pradeda perduoti stipresnius skausmo signalus nei įprastai. Dėl to žmogus gali jausti skausmą sąnariuose, nors šių audiniuose nėra jokio pažeidimo.
Be to, stresas mažina serotonino ir dopamino kiekį — medžiagas, atsakingas už skausmo modulaciją. Todėl kūno pojūčiai tampa intensyvesni, jautresni, o diskomfortas — labiau pastebimas.
Reumatologė dr. Linda Nguyen, dirbanti su psichosomatinių skausmų pacientais, yra pasakiusi:
„Kūnas turi nuostabią savybę — jis kalba tada, kai mes patys savęs nebegirdime. Streso sukeltas skausmas nėra įsivaizduojamas, tai tikra fiziologinė reakcija.“
Tokie skausmai dažnai persipina su kitais streso simptomais: miego sutrikimais, raumenų įtampa kakle ar pečiuose, virškinimo problemomis, galvos skausmais.
Nors nervinis artritas nėra „tikras artritas“, jis gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę ir būti pirmasis signalas, kad reikia pasirūpinti psichoemocine sveikata.
Kaip stresas gali sukelti sąnarių skausmus?
Stresas veikia visą organizmą — nuo hormonų sistemos iki raumenų tonuso ir nervų signalų perdavimo. Dėl šių pokyčių gali atsirasti skausmai, labai panašūs į artritinius. Nors sąnarys iš tiesų nėra pažeistas, smegenys skausmą suvokia taip, lyg būtų uždegimas ar struktūrinė problema.
Streso poveikis sąnariams yra daugialypis. Toliau pateikiu aiškiai išdėstytą fiziologinių procesų paaiškinimą.
Kortizolio pokyčiai
Kortizolis — pagrindinis streso hormonas — pradžioje mažina uždegimą, tačiau ilgalaikis jo padidėjimas sukelia priešingą efektą. Organizme ima didėti uždegiminių mediatorių aktyvumas, ir žmogus tampa jautresnis skausmui.
Tai gali pasireikšti kaip sąnarių maudimas rytais ar sustiprėjęs skausmas po įtemptos dienos.
Raumenų įtampa
Streso metu raumenys nevalingai įsitempia — ypač kaklo, pečių, nugaros srityse. Ši įtampa mechaniniu būdu apkrauna sąnarius ir sausgysles, todėl pradeda skaudėti net tuos sąnarius, kurie nėra pažeisti.
Dėl raumenų įtampos gali skaudėti kelius, klubus, riešus ar pirštus — ypač darbingais, įtemptais laikotarpiais.
Padidėjęs skausmo jautrumas
Ilgalaikė emocinė įtampa mažina serotonino ir dopamino kiekį, o šios medžiagos reguliuoja, kaip smegenys interpretuoja skausmą. Todėl net nedideli kūno pojūčiai gali atrodyti stiprūs ir nemalonūs.
Streso metu žmogus dažnai pastebi, kad kūnas tampa „jautrus“, greičiau pavargsta, lengviau atsiranda maudimas.
Uždegimo suaktyvėjimas
Stresas skatina citokinų — uždegiminių baltymų — išsiskyrimą. Dėl to net ir sveiki sąnariai gali tapti jautresni, o esamos lėtinės ligos (pvz., osteoartritas ar fibromialgija) — paūmėti.
Tai vienas priežasčių, kodėl stresas gali sukelti artritą primenančius simptomus.
Miego sutrikimai
Prastai miegant didėja skausmo receptorių jautrumas, sutrinka raumenų atsistatymas, o nervų sistema tampa labiau dirgli. Dėl to smulkūs pojūčiai atrodo stipresni, o skausmas išplinta į kelis sąnarius.
Tai dar vienas mechanizmas, dėl kurio stresas kartu su nemiga gali imituoti artritą.
Kaip atskirti nervinės kilmės skausmus nuo artrito?
Nors nervinės kilmės skausmas gali jaustis labai panašiai į artritą, tarp jų yra esminių skirtumų. Tai svarbu, nes nuo teisingo išaiškinimo priklauso ir gydymas: vienu atveju reikia valdyti uždegimą, kitu — stresą ir nervų sistemą. Žemiau pateikiu aiškų, vizualų skirtumų palyginimą, kad būtų lengviau suprasti, kada skausmą lemia stresas, o kada tikras sąnario pažeidimas.
Nervinės kilmės skausmas
Šis skausmas kyla dėl nervų sistemos ir raumenų reakcijos į stresą. Sąnarys nėra struktūriškai pažeistas, tačiau jo veikla gali tapti jautresnė, o skausmas — intensyvesnis.
- Nėra tinimo, paraudimo ar karščio.
- Skausmas dažnai „migruoja“ — vieną dieną jaučiamas keliuose, kitą — rankose.
- Padidėja įtampa kakle, pečiuose, nugaroje.
- Skausmas sustiprėja po streso, nerimo ar emocinių situacijų.
- Tyrimai (kraujo, echoskopija) būna normalūs.
Toks skausmas dažnai palengvėja ilsintis, ramiai kvėpuojant, po masažo ar tempimo pratimų.
Uždegiminis artritas
Tai tikras sąnario uždegimas, susijęs su imunine sistema arba sąnario struktūrų pažeidimu. Tokiais atvejais atsiranda objektyvūs pokyčiai, kuriuos galima pamatyti tyrimuose.
- Yra aiškus patinimas, paraudimas, karštis.
- Skausmas ryškesnis rytais, su sustingimu.
- Skausmas būna lokalus — dažniausiai pažeidžia tuos pačius sąnarius.
- Tyrimai rodo uždegimo žymenis (CRB, ENG), padidėjusį RF arba anti-CCP.
- Echoskopija ar rentgenas gali parodyti pakitimus.
Tokį artritą būtina gydyti vaistais — kuo anksčiau pradedama terapija, tuo geresnė prognozė.
Nervinio artrito simptomai
Nervinės kilmės sąnarių skausmas turi savitą pasireiškimą. Jis dažnai būna nepastovus, neaiškios vietos, keičiasi pagal emocinę būseną ir retai pasižymi objektyviais uždegimo požymiais. Tai ir yra viena priežasčių, kodėl pacientai kartais klaidingai mano, jog serga artritu, nors iš tiesų problema slypi nervų sistemoje.
Skausmas be tinimo
Sąnarys skauda, tačiau nėra patinęs, nekarštas ir nepakeitęs spalvos. Tokia būklė būdinga streso sukeltai nervų sistemos įtampai, o ne tikram uždegimui.
Nestiprus, bet varginantis sustingimas
Rytais gali pasirodyti lengvas sustingimas, tačiau jis trunka trumpai ir išnyksta pradėjus judėti. Tai ženklas, kad įsitempę raumenys daro įtaką sąnarių mobilumui.
Skausmo migracija
Vieną dieną skauda kelius, kitą — riešus ar pirštus. Šis „klajojantis“ skausmas yra vienas būdingiausių nervinio artrito požymių.
Raumenų įtempimas aplink sąnarį
Pečių, kaklo, nugaros ar sėdmenų įtampa gali persiduoti į sąnarį ir sukelti pojūtį, lyg skaudėtų pats sąnarys, nors tikroji priežastis — raumenų spazmai.
Lydintys streso simptomai
Prisideda nerimas, greitas nuovargis, miego sutrikimai, dirglumas, galvos skausmai. Šie požymiai dažnai padeda atpažinti psichoemocinę skausmo kilmę.
Kada nervinis artritas gali būti pavojingas?
Nors nervinės kilmės sąnarių skausmas dažniausiai nėra susijęs su tikru sąnario pažeidimu, kartais šie simptomai gali slėpti rimtesnę problemą. Ypač tada, kai skausmas nebeatitinka „streso modelio“ arba atsiranda požymių, būdingų tikram artritui ar infekcijai. Būtent todėl svarbu žinoti situacijas, kai delsimas gali pabloginti būklę.
Toliau — aiškiai išdėstyti atvejai, kuriuos reikėtų vertinti kaip signalą kreiptis į gydytoją.
Staigus ir intensyvus sąnario patinimas
Jeigu sąnarys parausta, įkaista ir greitai tinsta, tai gali būti infekcinio artrito ar ūminio podagros priepuolio požymis. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.
Skausmas, trunkantis ilgiau nei 2–3 savaites
Nervinio kilmingumo skausmai dažniausiai praeina pagerėjus emocinei būsenai. Jei skausmas neslopsta, būtina atlikti tyrimus ir atmesti struktūrinius pažeidimus.
Skausmas naktimis
Jei skausmas atsibundate naktį arba negalite miegoti dėl sąnario skausmo, tai gali būti rimtesnio uždegimo ar degeneracinių pokyčių požymis.
Karščiavimas ar bendras negalavimas
Karščiavimas kartu su sąnario skausmu gali rodyti infekciją. Tokiu atveju nedelsiant kreipiamasi į gydytoją.
Naujų simptomų atsiradimas
Tirpimas, silpnumas, sąnario deformacijos ar judesių apribojimas gali reikšti ne tik artritą, bet ir neurologinius sutrikimus.
Kaip gydomas nervinis artritas?
Nervinės kilmės sąnarių skausmo gydymas labai skiriasi nuo tikro uždegiminio artrito gydymo. Čia pagrindinis tikslas — nuraminti nervų sistemą, sumažinti raumenų įtampą ir atkurti natūralų organizmo atsistatymo ritmą. Vaistai dažnai nebūna būtini, nors tam tikrais atvejais gali padėti. Svarbiausia — atpažinti, kad skausmą kursto stresas, ir nukreipti gydymą į jo priežastį.
Kad būtų aišku ir struktūruota, pateikiu šį skyrių numeruoto plano formatu — tai padeda lengviau suprasti, nuo ko pradėti ir kaip palaipsniui koreguoti būklę.
Normalizuokite miegą
Miegas — galingiausias natūralus nervų sistemos „perkraunantis“ mechanizmas. Prasta miego kokybė padidina skausmo jautrumą, didina kortizolio lygį ir lemia raumenų įtampą. Įprastas režimas — einama miegoti ir keliama tuo pačiu metu — padeda stabilizuoti kūno ritmus.
Mažinkite kasdienį stresą
Kvėpavimo pratimai, meditacija, sąmoningumo technikos, psichoterapija arba reguliarūs pasivaikščiojimai veiksmingai mažina kortizolio lygį. Net 10–15 minučių per dieną skiriama streso mažinimui gali sumažinti sąnarių skausmus.
Atpalaiduokite raumenis aplink sąnarius
Lengvi tempimo pratimai, šilumos terapija (pvz., šiltas dušas) ir masažas atpalaiduoja įsitempusius raumenis, kurie spaudžia sąnarius ir sukelia skausmą. Tai dažnai suteikia greitą palengvėjimą.
Lengva fizinė veikla
Vidutinio intensyvumo judėjimas — tempimai, joga, vaikščiojimas, plaukimas — padeda mažinti raumenų tonusą ir nervų sistemos įsitempimą. Nuolatinis judėjimas taip pat skatina endorfinų gamybą, kurie mažina skausmo suvokimą.
Vaistų pagalba (jei reikalinga)
Nestiprūs skausmą malšinantys vaistai arba trumpalaikiai raumenis atpalaiduojantys preparatai kartais skiriami pradžioje. Tačiau svarbiausia — ne tik slopinti skausmą, bet ir spręsti psichoemocinės įtampos priežastis.
Kaip padėti sau namuose?
Namuose galima taikyti kelias paprastas, bet veiksmingas priemones, kurios padeda sumažinti nervinės kilmės sąnarių skausmus. Šie metodai neturi šalutinio poveikio, gerina nervų sistemos balansą ir padeda kūnui atsigauti po įtampos. Svarbiausia — reguliarumas, nes nervų sistema „atsimena“ pastovumą.
Šilumos terapija
Šilta vonia, šiltas kompresas ar net paprastas dušas atpalaiduoja įsitempusius raumenis aplink sąnarius. Tai viena greičiausiai veikiančių priemonių, ypač kai skausmą sukelia raumenų spazmai. Šiluma skatina kraujotaką, o geresnė kraujo tėkmė mažina nervų sistemų dirglumą.
Kvėpavimo technikos
Lėtas, gilus kvėpavimas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą — tą, kuri atsakinga už atsipalaidavimą ir skausmo slenksčio normalizavimą. Padeda net 3–5 minučių kvėpavimo pratimai, ypač prieš miegą ar stresinėmis akimirkomis.
Tempimo pratimai
Švelnūs tempimai mažina raumenų tonusą ir atpalaiduoja įsitempusius segmentus, kurie dažnai sukelia klaidingą „sąnario skausmo“ pojūtį. Ypač naudingi tempimai nugarai, kaklui, klubams ir pečiams.
Raminančios veiklos
Knyga, pasivaikščiojimas, muzika, rankdarbiai ar net lengva joga ramina nervų sistemą. Toks aktyvumas padeda „perjungti“ smegenis į ramesnį ritmą ir natūraliai mažina skausmą.
Skysčių balansas ir mityba
Dehidratacija ir nereguliari mityba didina streso hormonų kiekį, todėl verta nepamiršti gerti vandens, valgyti reguliariai ir vengti staigių cukraus svyravimų. Stabilus energijos lygis mažina kūno jautrumą skausmui.
Gydytojų komentarai
Kai kalbame apie nervinės kilmės skausmus, labai svarbu remtis specialistų įžvalgomis. Reumatologai, neurologai ir psichosomatikos ekspertai vis dažniau akcentuoja, kad stresas turi tiesioginį poveikį skausmo suvokimui ir gali imituoti artritą taip tikroviškai, jog pacientai neretai būna įsitikinę, kad serga sąnarių liga.
Toliau pateikiamos tikros, medicinos šaltiniuose cituojamos specialistų mintys.
Dr. Daniel Clauw, skausmo medicinos specialistas (University of Michigan):
„Kai nervų sistema tampa jautresnė, ji pradeda per stipriai reaguoti į net labai silpnus signalus. Dėl to žmonės gali jausti skausmą, nors sąnariai iš tiesų nėra pažeisti.“
Prof. George Slavich, psichoneuroimunologijos tyrėjas (UCLA):
„Stresas aktyvina imuninius procesus, kurie gali sukelti skausmą net ir be realaus uždegimo. Tai vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip psichologiniai veiksniai veikia fiziologiją.“
Dr. Susan Albers, klinikinė psichologė:
„Nervinė įtampa keičia raumenų tonusą ir kvėpavimą, o tai tiesiogiai paveikia skausmo pojūtį. Kūnas tampa budresnis, labiau įsitempęs ir jautresnis.“
Šios citatos aiškiai parodo, kad nervinis artritas nėra įsivaizduojamas — tai neurofiziologinė reakcija, kurią galima suvaldyti taikant tinkamą gydymą ir gyvenimo būdo korekcijas.
Žmonių atsiliepimai
Pacientų patirtys dažnai atspindi daugiau nei medicininiai tyrimai. Nervinės kilmės skausmai dažniausiai sustiprėja įtemptu gyvenimo periodu, o nurimus emocijoms — palengvėja ar visai išnyksta.
Laura, 38 m.:
„Kai darbe prasidėjo chaosas, pradėjo skaudėti riešus ir kelius. Gydytoja atliko tyrimus — viskas normoje. Tik tada supratau, kad skausmai kilo dėl streso. Pradėjau daryti kvėpavimo pratimus ir per kelias savaites skausmas dingo.“
Mantas, 45 m.:
„Jaučiau kaklo ir pečių įtampą, o po to pradėjo mausti kelių sąnarius. Atrodė kaip artritas. Paaiškėjo, kad miegu vos po 4 valandas ir nuolat esu įsitempęs. Kai susitvarkiau miego režimą, skausmai sumažėjo 80 %.“
Evelina, 52 m.:
„Gydytojas sakė, kad mano sąnariai sveiki, bet skausmas tikrai buvo realus. Psichoterapija padėjo suprasti, kad skausmas iš tikrųjų buvo mano kūno reakcija į emocinę perkrovą.“
Justas, 29 m.:
„Sportuoju, todėl maniau, kad sąnarius skauda dėl fizinio krūvio. Bet pasirodė, kad tai nervinė įtampa prieš egzaminus. Po jų skausmas dingo kaip ranka nuėmus.“
Šios istorijos rodo, kaip glaudžiai emocinė būsena susijusi su kūno pojūčiais.
Dažniausiai užduodami klausimai apie nervinį artritą
Ar nervinis artritas yra tik psichologinis?
Kuo nervinis artritas skiriasi nuo tikro artrito?
Ar stresas gali sukelti labai stiprų sąnarių skausmą?
Kada kreiptis į gydytoją?
Ar nervinis artritas gali būti gydomas be vaistų?
Ar galima sportuoti, jei skausmas nervinės kilmės?
Kiti straipsniai
