Kas yra episkleritas? Kokie požymiai ir gydymas?

Episkleritas – tai akies liga, kuri dažnai išgąsdina dėl staiga atsiradusio akies paraudimo, tačiau daugeliu atvejų nėra pavojinga regėjimui. Žmonės neretai ją supainioja su konjunktyvitu ar rimtesniais akių uždegimais, todėl svarbu suprasti, kas iš tiesų yra episkleritas, kaip jis pasireiškia ir kada reikalingas gydymas.

Ši būklė dažniausiai pasireiškia jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, gali kartotis, tačiau tinkamai prižiūrima paprastai praeina be ilgalaikių pasekmių.

Kas yra episkleritas?

Episkleritas – tai akies episkleros uždegimas. Episklera yra plonas audinio sluoksnis, esantis tarp akies junginės ir gilesnio baltymo sluoksnio (skleros). Uždegimas paveikia tik paviršinius audinius, todėl episkleritas laikomas lengvesne būkle nei, pavyzdžiui, skleritas.

Dažniausiai episkleritas pasireiškia staiga – žmogus ryte pastebi, kad viena akis tapo ryškiai paraudusi. Regėjimas paprastai nepakinta, o bendras savijautos pablogėjimas nėra būdingas. Dėl to kai kurie žmonės ilgą laiką nekreipia dėmesio arba bando gydytis savarankiškai.

Kasdienėje situacijoje episkleritas dažnai atrodo kaip „plyšęs kraujagyslės plotas“ akyje, tačiau paraudimas paprastai apima didesnę sritį ir gali šiek tiek keisti intensyvumą per kelias dienas.

„Episkleritas dažniausiai yra gerybinė, savaime praeinanti akies uždegiminė būklė.“ – dr. James Holloway

Episklerito požymiai ir simptomai

Episklerito simptomai dažniausiai atsiranda staiga ir yra lengvi arba vidutinio intensyvumo. Pagrindinis požymis, kuris labiausiai atkreipia dėmesį, yra akies paraudimas, tačiau kiti simptomai padeda atskirti episkleritą nuo rimtesnių akių ligų.

Dažniausiai pažeidžiama viena akis, nors kartais uždegimas gali pasireikšti ir abiejose. Paraudimas paprastai būna lokalus – aiškiai matomas tam tikroje akies vietoje, o ne tolygiai per visą akį, kaip būna esant konjunktyvitui.

Žmonės, sergantys episkleritu, dažnai jaučia lengvą diskomfortą, svetimkūnio pojūtį ar nežymų maudimą. Svarbu tai, kad stiprus skausmas nėra būdingas šiai ligai. Jei atsiranda ryškus, pulsuojantis skausmas ar didelis jautrumas šviesai, tai gali reikšti kitą, rimtesnę būklę.

Regėjimas episklerito metu dažniausiai nepakinta. Tai vienas svarbiausių požymių, padedančių atskirti episkleritą nuo sklerito ar kitų gilesnių akies uždegimų. Taip pat nebūna gausių išskyrų iš akies – jei jos atsiranda, reikėtų pagalvoti apie infekcinį konjunktyvitą.

„Jei akis paraudusi, bet regėjimas nepakitęs ir skausmas minimalus, labai tikėtina, kad tai episkleritas.“ – dr. Laura Bennett

Kaip episkleritas skiriasi nuo kitų akių ligų?

Episkleritas dažnai painiojamas su konjunktyvitu arba skleritu. Skirtingai nei konjunktyvitas, episkleritas paprastai nesukelia niežėjimo ar gausių išskyrų. O lyginant su skleritu, episkleritas yra daug lengvesnė būklė – skleritas pasireiškia stipriu skausmu, ryškiu jautrumu šviesai ir gali kelti grėsmę regėjimui.

Būtent todėl svarbu įvertinti ne tik paraudimą, bet ir kitus lydinčius simptomus bei jų stiprumą.

Episklerito priežastys ir rizikos veiksniai

Daugeliu atvejų tiksli episklerito priežastis lieka neaiški. Manoma, kad uždegimas dažnai atsiranda spontaniškai ir nėra susijęs su infekcija. Tai viena iš priežasčių, kodėl episkleritas laikomas gerybine ir dažniausiai savaime praeinančia būkle.

Vis dėlto daliai žmonių episkleritas gali būti susijęs su organizmo uždegiminėmis reakcijomis arba bendromis sveikatos būklėmis. Tokiais atvejais akies paraudimas tampa tarsi „įspėjamuoju ženklu“, kad organizme vyksta kiti procesai.

Viena dažnesnių sąsajų – autoimuninės ir uždegiminės ligos. Episkleritas kartais pasireiškia žmonėms, sergantiems reumatoidiniu artritu, uždegiminėmis žarnyno ligomis, vilklige ar kitomis sisteminėmis ligomis. Tačiau svarbu pabrėžti, kad daugumai žmonių episkleritas pasireiškia be jokios rimtos pagrindinės ligos.

Episklerito atsiradimą gali paskatinti ir išoriniai veiksniai. Tai gali būti stiprus akių nuovargis, ilgas darbas prie ekranų, sausas oras, dulkės ar vėjas. Kai kuriems žmonėms epizodai kartojasi streso ar bendro organizmo nusilpimo laikotarpiais.

„Dažniausiai episkleritas atsiranda be aiškios priežasties ir nėra susijęs su infekcija.“ – dr. Martin Lewis

Kada reikėtų ieškoti gilesnės priežasties?

Jei episkleritas kartojasi dažnai, trunka ilgiau nei įprastai arba pasireiškia kartu su kitais simptomais, tokiais kaip sąnarių skausmai, ilgalaikis nuovargis ar virškinimo sutrikimai, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus. Tai padeda atmesti galimas sistemines ligas.

Svarbu nepamiršti, kad pavienis episklerito epizodas dažniausiai nėra signalas apie rimtą problemą, tačiau pasikartojantys atvejai turėtų būti įvertinti nuodugniau.

Kaip diagnozuojamas episkleritas?

Episklerito diagnozė dažniausiai nustatoma akių gydytojo apžiūros metu. Daugeliu atvejų pakanka išsamaus pokalbio ir akies apžiūros plyšine lempa, nes ligos požymiai yra gana būdingi ir lengvai atpažįstami patyrusiam specialistui.

Gydytojas įvertina paraudimo pobūdį, jo lokalizaciją, akies paviršių bei tai, ar nėra gilesnių audinių pažeidimo požymių. Episkleritui būdingas paviršinis, ryškiai raudonas arba rausvas akies plotas, kuris nėra susijęs su ryškiu skausmu ar regėjimo pablogėjimu.

Kai kuriais atvejais gali būti naudojami specialūs akių lašai, kurie padeda atskirti episkleritą nuo sklerito. Episklerito metu paviršinės kraujagyslės paprastai susitraukia, o gilesnių audinių paraudimas išlieka nepakitęs – tai svarbus diagnostinis požymis.

„Tinkama akių apžiūra leidžia greitai atskirti episkleritą nuo rimtesnių uždegimų.“ – dr. Alan Wright

Ar reikalingi papildomi tyrimai?

Papildomi tyrimai dažniausiai nėra būtini, jei episkleritas pasireiškia pirmą kartą ir praeina per kelias dienas. Tačiau jei uždegimas kartojasi dažnai, trunka ilgai arba pasireiškia kartu su kitais sisteminiais simptomais, gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus ar siųsti konsultuotis pas kitus specialistus.

Tokiais atvejais siekiama atmesti autoimunines ar uždegimines ligas, kurios kartais gali būti susijusios su pasikartojančiu episkleritu.

Episklerito gydymas

Episklerito gydymas dažniausiai yra paprastas ir trumpalaikis, nes ši būklė daugeliu atvejų praeina savaime per kelias dienas ar savaitę. Gydymo tikslas – sumažinti diskomfortą, paraudimą ir užkirsti kelią ligos pasikartojimui, o ne agresyviai slopinti uždegimą.

Lengvais atvejais gydymas gali apsiriboti stebėjimu ir palaikomosiomis priemonėmis. Dirbtinės ašaros padeda sumažinti sausumo pojūtį, nuraminti akį ir pagerinti bendrą komfortą. Taip pat rekomenduojama vengti akių trynimo, ilgo darbo prie ekranų ir sausos aplinkos.

Jei paraudimas ryškesnis arba diskomfortas vargina kasdienę veiklą, gydytojas gali paskirti nesteroidinius priešuždegiminius akių lašus. Jie padeda greičiau sumažinti uždegimą ir sutrumpinti simptomų trukmę. Tokie vaistai paprastai vartojami trumpą laiką.

Kai kuriais atvejais, ypač jei simptomai stipresni ar užsitęsę, gali būti skiriami silpni kortikosteroidų akių lašai. Jie naudojami atsargiai ir tik gydytojo nurodymu, nes netinkamas ar per ilgas vartojimas gali sukelti nepageidaujamų akių reakcijų.

„Dauguma episklerito atvejų išsisprendžia be agresyvaus gydymo.“ – dr. Richard Nolan

Kiek laiko trunka gydymas?

Episkleritas dažniausiai praeina per 7–14 dienų. Net ir be gydymo simptomai linkę palaipsniui silpnėti. Tačiau jei paraudimas ar diskomfortas nepraeina per dvi savaites arba būklė kartojasi dažnai, būtina pakartotinė gydytojo konsultacija.

Svarbu pabrėžti, kad savarankiškai naudoti stiprius akių lašus ar „senus receptus“ be gydytojo patarimo nerekomenduojama, nes tai gali maskuoti rimtesnes ligas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)