Aftinis stomatitas – tai viena dažniausių burnos gleivinės ligų, pasireiškianti skausmingomis, pasikartojančiomis opelėmis burnoje. Nors ši liga nepavojinga gyvybei, ji ženkliai mažina gyvenimo kokybę – valgymas, gėrimas ir net kalbėjimas tampa nemalonus.
- Kas tai? – Burnos gleivinės uždegimas, pasireiškiantis mažomis, skausmingomis opomis (aftomis).
- Kas dažniausiai serga? – Vaikai, paaugliai ir jauni suaugę, ypač turintys nusilpusį imunitetą.
- Kodėl atsiranda? – Dažniausiai dėl streso, nusilpusio imuniteto, vitaminų trūkumo ar mikrotraumų burnoje.
- Kokie simptomai? – Skausmingos, apvalios opos burnoje, kurios atsiranda periodiškai ir gyja per 7–14 dienų.
- Ar tai užkrečiama? – Ne, aftinis stomatitas nėra užkrečiama liga.
Kas yra aftinis stomatitas?
Aftinis stomatitas – tai pasikartojančios burnos opos (aftos), kurios atsiranda ant burnos gleivinės: skruostų vidinėje pusėje, liežuvyje, gomuryje ar lūpose.
Šios opos paprastai yra:
- apvalios arba ovalios formos,
- baltos ar gelsvos spalvos su raudonu krašteliu,
- labai skausmingos, ypač valgant rūgštų, aštrų ar kietą maistą.
Liga nėra užkrečiama ir dažniausiai išnyksta savaime per 7–14 dienų. Tačiau kai kuriems žmonėms ji kartojasi dažnai – tai vadinama pasikartojančiu aftiniu stomatitu.
Dr. Stephen Porter, Londono universiteto odontologijos instituto profesorius:
„Aftinis stomatitas yra dažniausias lėtinis burnos gleivinės sutrikimas. Nors jis nepavojingas, skausmas ir pasikartojimai gali labai pabloginti paciento gyvenimo kokybę.“
Kodėl atsiranda aftinis stomatitas?
Tiksli aftinio stomatito priežastis iki šiol nėra visiškai aiški, tačiau mokslininkai sutaria, kad ligą sukelia kelių veiksnių kombinacija. Tai nėra viena konkreti infekcija, o organizmo reakcija į vidinius ar išorinius dirgiklius.
Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai:
- Imuniteto nusilpimas – po ligų, ilgalaikio streso ar miego trūkumo aftos atsiranda dažniau.
- Vitaminų ir mineralų trūkumas – ypač geležies, folio rūgšties, vitamino B12.
- Burnos mikrotraumos – atsiradusios dėl netyčinio įkandimo, kieto maisto, netinkamų protezų ar breketų.
- Stresas – psichologinė įtampa yra vienas dažniausių aftų „sukėlėjų“.
- Hormoniniai pokyčiai – kai kurioms moterims aftos dažniau atsiranda tam tikrais menstruacijų ciklo laikotarpiais.
- Genetinis polinkis – jei aftinis stomatitas pasireiškia tėvams, yra didesnė tikimybė, kad juo sirgs ir vaikai.
- Maisto produktai – citrusiniai vaisiai, šokoladas, kava, aštrūs patiekalai gali išprovokuoti opų atsiradimą jautriems žmonėms.
Kokie yra aftinio stomatito simptomai?
Aftinis stomatitas dažniausiai pasireiškia mažomis, bet labai skausmingomis opomis burnoje. Jos atsiranda ant vidinės skruostų pusės, liežuvio, dantenų ar gomurio. Šios opos būna apvalios arba ovalios formos, baltos ar gelsvos spalvos, o jų kraštai paraudę dėl uždegimo.
Skausmas paprastai yra neproporcingai didelis, palyginti su pažeidimo dydžiu. Net nedidelė afta gali sukelti didelį diskomfortą valgant rūgštų, aštrų ar kietą maistą, taip pat kalbant ar net ryjant seiles. Kartais kartu pasireiškia trumpalaikis karščiavimas ar bendras organizmo silpnumas, ypač kai aftos būna didelės.
Liga yra linkusi kartotis – kai kuriems žmonėms opos atsiranda kelis kartus per metus, o kitiems jos tampa nuolatine problema ir kartojasi beveik kas mėnesį. Paprastai aftos užgyja per 7–14 dienų ir nepalieka randų, tačiau esant sunkesnei formai gijimas gali užsitęsti.
Pagal klinikinį vaizdą išskiriami keli tipai. Mažosios aftos yra iki 5 mm dydžio ir užgyja per vieną ar dvi savaites. Didžiosios aftos būna didesnės nei 1 cm, gyja iki šešių savaičių ir kartais palieka randus. Herpetiforminės aftos atrodo kaip smulkių opelių grupės, primenančios pūslelines, tačiau jos neturi nieko bendro su herpes virusu.
Jeigu žmogus ant liežuvio pastebi vieną mažą opelę, skausmas gali būti toks stiprus, kad įprastas obuolys ar apelsinas tampa beveik neįmanomas suvalgyti. Tai ir yra viena iš aftinio stomatito ypatybių – nedidelis pažeidimas, bet labai didelis skausmas.
Dr. Stephen Porter (UCL):
„Pacientai dažnai nustemba, kaip tokia maža opa gali sukelti tokį didelį skausmą. Tai yra būdinga aftiniam stomatitui – jis nedidelis, bet labai varginantis.“
Kaip gydomas aftinis stomatitas?
Aftinis stomatitas dažniausiai praeina savaime per 1–2 savaites, todėl gydymas skirtas palengvinti skausmą, pagreitinti gijimą ir sumažinti pasikartojimų dažnį.
Specifinio vieno vaisto šiai ligai nėra, todėl taikomos įvairios priemonės: nuo vietinių gelių iki mitybos korekcijos ir vitaminų papildų.
Dažniausi gydymo metodai
| Metodas | Paskirtis | Pastabos |
|---|---|---|
| Vietiniai geliai ar skalavimai su lidokainu | Sumažinti skausmą | Veikia tik laikinai, bet padeda valgyti ir kalbėti |
| Antiseptiniai skalavimai (chlorheksidinas) | Sumažinti bakterijų kiekį burnoje | Padeda apsaugoti nuo infekcijos, spartina gijimą |
| Kortikosteroidų tepalai | Mažinti uždegimą | Skiriama sunkesniais atvejais gydytojo |
| Vitaminų papildai (B12, folio rūgštis, geležis) | Pašalinti trūkumą, kuris provokuoja aftas | Ypač naudinga pasikartojančiam stomatitui |
| Imuniteto stiprinimas (mityba, miegas, mažiau streso) | Sumažinti atkryčių riziką | Labai svarbi ilgalaikė priemonė |
Praktinis paaiškinimas
Pacientui dažniausiai rekomenduojama derinti kelias priemones: skausmui malšinti naudojami vietiniai geliai, burna skalaujama antiseptikais, o pasikartojančiais atvejais papildomai skiriami vitaminai arba kortikosteroidų tepalai. Kad aftos nesikartotų, būtina rūpintis imunitetu – pakankamai miegoti, maitintis visavertiškai ir vengti streso.
Kaip galima išvengti aftinio stomatito?
Nors aftinis stomatitas nėra pavojinga liga, jis gali labai apsunkinti kasdienybę. Laimei, yra būdų, kaip sumažinti riziką ir pasikartojimų dažnį. Prevencija daugiausia susijusi su imuniteto stiprinimu, tinkama burnos priežiūra ir mitybos koregavimu.
Visavertė mityba yra viena svarbiausių priemonių. Ypač reikalingi vitaminai B12, folio rūgštis ir geležis – jų trūkumas dažnai provokuoja opų atsiradimą. Subalansuota mityba su šviežiomis daržovėmis, grūdais, baltymais ir pakankamu kiekiu skysčių padeda palaikyti gleivinės atsparumą.
Streso valdymas taip pat labai svarbus. Pastebėta, kad aftos dažniau atsiranda įtemptais gyvenimo laikotarpiais. Reguliarus poilsis, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas sumažina atkryčių riziką.
Burnos higiena turi lemiamą reikšmę. Rekomenduojama naudoti švelnią dantų pastą be stiprių dirgiklių (pvz., natrio laurilsulfato), nes ši medžiaga gali skatinti opų atsiradimą jautriems žmonėms. Švarūs dantys ir sveikos dantenos reiškia mažesnę infekcijų bei dirginimo riziką.
Svarbu vengti provokuojančių produktų – kai kuriems žmonėms aftas išprovokuoja citrusiniai vaisiai, šokoladas, aštrus ar labai rūgštus maistas. Jei pastebima ryšio tarp tam tikro maisto ir opų atsiradimo, reikėtų riboti jo vartojimą.
Reguliarūs vizitai pas odontologą padeda užtikrinti, kad burnoje nebūtų traumą sukeliančių veiksnių – aštrių dantų kraštų, netinkamai prigludusių protezų ar breketų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie aftinį stomatitą
Ar aftinis stomatitas yra užkrečiamas?
Kiek laiko gyja aftos?
Ar galima išgydyti aftinį stomatitą visam laikui?
Kokie maisto produktai gali sukelti aftas?
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Ar aftinis stomatitas gali būti susijęs su kitomis ligomis?
Kiti straipsniai
Kodėl tinsta akių vokai?
Kas yra gangreninis stomatitas ir kodėl jis toks pavojingas?
